-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ši idėja liko neįgyvendinta, o dabar manoma, kad toks paminklas vargu ar reikalingas mieste, turinčiame mažai ką bendro su karūnuotu Lietuvos valdovu.
2000-aisiais Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Panevėžio apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Stasys Kalvėnas kreipėsi į Savivaldybę siūlydamas pastatyti paminklą pirmajam ir vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui.
Motyvuota, kad tai būtų „lietuvių tautos padėka ir pagarba karaliui Mindaugui už Lietuvos valstybės sukūrimą sujungiant ir suvienijant aisčių, lietuvių gentis į vieną nedalomą valstybę, krikšto ir karūnacijos būdu įrašant Lietuvą į Europos valstybių sąrašą su sava katedra ir tik Vatikanui priklausančia vyskupyste“.
Tuo laiku šalyje dar nebuvo paminklo, vaizduojančio vienintelį Lietuvos karalių.
Netgi svarstyta, kad Panevėžys turi tam tikrų sąsajų su karaliumi Mindaugu.
Mat 1918 metų atsikuriančios Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas pavadintas jo vardu ir šio pulko kariai suvaidino didelį vaidmenį išvarant priešus iš Lietuvos.
Po 1990 metų Panevėžyje sukurtas batalionas taip pat gavo garbingą Karaliaus Mindaugo vardą. Tarpukariu įsteigta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga Panevėžio skyriui taip pat buvo suteikusi Mindaugo vardą ir atkūrus nepriklausomybę skyriui jis grąžintas.
Karaliui Mindaugui paminklą siūlyta statyti šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje, maždaug ten, kur puošiama kalėdinė eglė. P. Židonio nuotr.
Siūlyta istorinę figūrą išlieti iš bronzos arba pagaminti iš kito kokybiško, nerūdijančio metalo.
Skulptūra turėjo atspindėti tuometį istorinį laikotarpį, sukurta pagal žinomus karaliaus portretus, graviūras, istorinius aprašymus.
Karaliaus figūra turėjo būti ne mažesnė nei normalaus stovinčio žmogaus dydžio arba didesnė.
Ant postamento išraižyti svarbesni lietuvių tautos kovų už išlikimą ir nepriklausomybę epizodai.
„Kadaise prie Nevėžio Mindaugas galėjo prajoti, nes ten buvo gyvenvietė. Nors, aišku, Mindaugą sunku pritempti prie Panevėžio.“
V. Tallat-Kelpša
Tokį paminklą Karaliui Mindaugui siūlyta statyti šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje, maždaug toje vietoje, kur kadaise stovėjo paminklas Leninui.
Tuo metu ši aikštės pusė dar buvo nerestauruota, tad tikėtasi, kad galbūt net pavyktų sutaupyti lėšų aikštei tvarkyti.
Tais 2000-aisiais skaičiuota, kad paminklui reikėtų apie pusę milijono litų. Pinigus tikėtasi surinkti iš vietos ir užsienio rėmėjų.
Tuo laiku miesto dizaineriu Savivaldybėje dirbęs Romualdas Lukšas prisimena, jog skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša buvo nulipdęs karaliaus Mindaugo paminklo maketą – raitelį ant žirgo.
R. Lukšas sako nepamenantis, kodėl ši idėja taip ir liko neįgyvendinta. Jis spėja, kad greičiausiai nebuvo surinkta pakankamai lėšų.
Pasak buvusio miesto dizainerio, tais laikais daug kas norėjo ką nors statyti Laisvės aikštėje. Tarkime, ir Juozo Zikaro „Laisvę“. Visgi nė viena iniciatyvų tuo metu taip ir nebuvo išpildyta.
„Manau, kad tikrai nereikėtų aikštėje paminklo Mindaugui“, – svarsto R. Lukšas.
Tuo metu Panevėžio meru dirbęs Valdemaras Jakštas spėja, kad paminklo statymo klausimas toli ir nepažengė.
Pasak jo, tais laikais Savivaldybė pinigų neturėjo – net ir paminklas miesto įkūrėjui kunigaikščiui Aleksandrui pastatytas rėmėjų lėšomis.
„Tuo metu būdavo, kad prakiurus mokyklos stogui Savivaldybė pinigų neturėdavo. Tai važiuoji į Švietimo ministeriją prašyti kelių tūkstančių litų tam stogui užlopyti“, – pamena V. Jakštas.
Anot jo, Panevėžys su Mindaugu nėra betarpiškai susijęs. Čia tik dislokuotas Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, o tokia sąsaja kažin ar yra reikšmingas rodiklis statyti mieste tokį paminklą.
Visgi, svarsto V. Jakštas, Panevėžys turi Aleksandro paminklą, galbūt galėtų iškilti ir Mindaugas, bet ar to reikia, turėtų pasisakyti patys panevėžiečiai.
Skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša tebeturi iš bronzos nulietą karaliaus Mindaugo skulptūrėlę. V. Tallat-Kelpšos nuotr.
Skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša tebeturi iš bronzos nulietą nedidelę karaliaus Mindaugo skulptūrėlę.
Karalių skulptorius pavaizdavo raitą ant žirgo.
Realybėje ši skulptūra, pasak V. Tallat-Kelpšos, turėjo būti maždaug 5 metrų aukščio: pats raitelis su žirgu apie 2,5 metro ir panašiai tokio pat aukščio postamentas.
Skulptorius mena, kad paminklo statybos iniciatorius buvo S. Kalvėnas, jis ir bandė pritraukti lėšų.
V. Tallat-Kelpša svarsto, kad galutinio sprendimo dėl vietos paminklui nebuvo priimta.
Jis pats šią skulptūrą įsivaizdavo iš karto už Smėlynės gatvės tilto, kur iki šiol tebeplyti pievelė su medžiais.
„Kadaise prie Nevėžio Mindaugas galėjo prajoti, nes ten buvo gyvenvietė. Nors, aišku, Mindaugą sunku pritempti prie Panevėžio“, – sutinka menininkas.
V. Tallat-Kelpšos manymu, šiais laikais atgaivinti paminklo karaliui Mindaugui idėjos nebūtina.
Dabar skulptorius turi kitų sumanymų. Savanorių aikštėje šalia teismo rūmų esančioje aikštelėje V. Tallat-Kelpša norėtų pastatyti žibintą nešantį Raktininką, kuris pasitiktų atvykstančius į Panevėžį. Skulptorius sako šią idėją nešiojantis jau labai seniai ir svarsto ateityje vėl bandyti ją plėtoti.
„Manau, kad toks dalykas būtų įdomesnis negu paminklas karaliui Mindaugui“, – įsitikinęs menininkas.
Faktai
2003 metais minint karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, Vilniuje priešais Lietuvos nacionalinį muziejų atidengtas skulptoriaus Regimanto Midvikio 3,5 m aukščio paminklas karaliui Mindaugui. Valdovas vaizduojamas sėdintis soste ir laikantis karališkąsias regalijas – skeptrą ir rutulį.
Vilniaus rajone ant Juozapinės kalno dar 1990 metais buvo atidengtas paminklinis akmuo karaliui Mindaugui – šviesaus riedulio vienoje pusėje yra heraldinės lelijos formos karūna, o žemiau – Mindaugo ženklas ir karūnavimo data.
2017 metais Kaune minint Saulės mūšio 781 metines pastatytas iš medžio drožtas tautodailininko Algimanto Kuliešos karalius Mindaugas.
Latvijoje, Agluonoje, kur, kaip manoma, nužudytas karalius, stovi Mindaugo ir jo šeimos skulptūra, pastatyta 2015 metais.
