Pameistrystė – galimybė įsidarbinti iškart

Pameistrystė – galimybė įsidarbinti iškart

Viktorija DAČINSKAITĖ

Norintiesiems įgyti specialybę ir kartu gauti darbo patirties Lietuvos profesinės mokyklos ir centrai siūlo nušauti du zuikius iš karto: pasirinkti mokymąsi pameistrystės forma. Pameistrys kartu ir mokosi, ir gauna algą iš darbdavio, pas kurį baigęs mokslus dirbs. Įgyti specialybę tokiu būdu šiuo metu siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat ne viena kvalifikuotus darbuotojus priimanti įmonė.

Padeda prisitaikyti prie rinkos

ŠMM archyvo nuotrauka

ŠMM archyvo nuotrauka

Nuo suvirintojo ar transporto mechanikos specialisto iki virėjo, kirpėjo ar net verslininko – šalies profesinio ugdymo įstaigose siūlomų specialybių – daug ir įvairių. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai ne tik leidžia įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties.

„Nuolat keičiantis darbo rinkai, pameistrystė – greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą: įgyti kvalifikaciją  ar persikvalifikuoti ir pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis.

Toks mokymasis grįstas glaudžiu profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio bendradarbiavimu ir yra ypač naudingas žmonėms, norintiems įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Darbdaviui ir pameistriui sudarius darbo sutartį, pameistrys įgyja visas darbuotojo teises: gauna sutartą atlyginimą, kasmetes atostogas, o mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje. Pernai šiuo būdu specialybę įgijo apie 600 asmenų.

2015 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Šiuo metu Baltijos šalys dalijasi gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi ir ieško būdų, kaip padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.

Sprendžia įsidarbinimo problemas

S. Zybarto teigimu, mokymasis pameistrystės būdu didžiausią pridėtinę vertę sukuria dviem atvejais: kai suaugusieji jau yra įgiję bendrąsias kompetencijas ir nori keisti darbo profilį – įsidarbinti konkrečioje srityje, taip pat tiems, kuriems sudėtingiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Lietuvoje yra nemažai suaugusiųjų, kurie gyvena tarsi užburtame rate – jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir dirba nekvalifikuotus darbus. Dirbdami visą dieną tokie žmonės neturi kaip mokytis. Pameistrystė jiems gali tapti išeitimi, nes sudaroma mokymosi ir darbo sutartis, be to, yra galimybė likti dirbti pagal įgytą profesiją. Žmogus ir mokosi, ir kartu gauna atlyginimą iš darbdavio“, – sako jis ir prisimena, kaip negalėdamas mokytis su kitais mokykloje, asmuo pasirinko pameistrystę ir tapęs motyvuotu darbuotoju liko sėkmingai dirbti vienoje statybų bendrovėje.

Anot jo, nemenkas pameistrystės privalumas – individualizuotas mokymas, leidžiantis geriau ir greičiau perprasti konkrečią sritį.

Norintieji mokytis pameistrystės būdu gali kreiptis į bet kurią profesinio mokymo įstaigą ir išsirinkę juos dominančią specialybę prašyti, kad mokymas būtų organizuotas būtent šia mokymo forma. Tais atvejais, kai ugdymo įstaiga to padaryti negali, ji turi pasiūlyti artimiausią įstaigą su mokinį dominančia programa.

Praktika – geriausia mokytoja

Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje metalo apdirbimo staklininko specialybės mokosi Mindaugas Jasiūnas. Iš Kupiškio kilęs vaikinas pirmąjį išsilavinimą įgijo Anykščiuose, tačiau ten neradęs darbo, naujo amato atvyko mokytis į Ukmergę. Šįkart pagal pameistrystės programą.

Jis sako jau kartą bandęs įsidarbinti neturėdamas patirties, bet teko nusivilti: „Baigiau automechaniko specialybę ir ieškojau darbo. Visi darbdaviai prašo patirties, net jei esi ką tik baigęs mokslus, o iš kur tos patirties gauti, jei be jos išvis nepriima dirbti. Taip ir sukiesi kaip užburtame rate.“

Anot jo, be praktikos teorija visada liks tik teorija: „Net metalo apdirbimo staklių nemokėsi įsijungti vien į knygą pasižiūrėjęs. Reikia bent metus padirbti, kad įgautum patirties. Tada ir darbdaviai visai kitaip vertins. Praktika yra geriausia mokytoja.“

Mindaugo teigimu, ne visi gali sau leisti tik mokytis, dažnam tenka kartu ir dirbti, kad išgyventų, o pameistrystė leidžia suderinti abu dalykus.

UAB „StanseFabrikken“ vadovas Virgilijus Vilimas, pas kurį vaikinas įsidarbino, sako, kad įmonėje iš viso dirba 6 pameistriai, 5 iš jų įmonės darbuotojai, o vienas priimtas pagal rekomendacijas iš mokyklos.

„Darbuotojas mokydamasis ir dirbdamas gali savo teorines žinias pritaikyti praktiškai, realioje darbo vietoje, konsultuodamasis su didesnę patirtį turinčiais darbuotojais. Gavęs diplomą jis yra pasiruošęs darbo rinkai tiek teoriškai, tiek praktiškai, todėl tampa savo srities specialistu“, – sako V. Vilimas.

Anot jo, pameistrystė naudinga ir mokiniui, ir darbdaviui: darbuotojas yra motyvuojamas įgyti žinių, nes mokydamasis gauna atlyginimą, o įmonė gali greičiau ir kokybiškiau jį paruošti darbui, gauti kvalifikuotą specialistą.

 

·         Asmenys gali kreiptis į bet kurią profesinio ugdymo įstaigą, kad jiems būtų suteikta galimybė mokytis pameistrystės būdu

·         Norintieji mokytis turi pasirašyti trišalę profesinio mokymo sutartį su įmone ir mokymo įstaiga

·         Baigus mokymus pameistriui išduodamas valstybės pripažintas profesinio mokymo diplomas

 

 


erasmus+logo_mic


Logo_lietuviskas

 

 

 

             

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų