-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi vargstančiaisiais besirūpinančios organizacijos mato kiek kitokį vaizdą.
Panevėžyje, Kranto gatvėje įsikūrusios „Maisto banko“ atiduotuvės duris kiekvieną darbo dieną praveria per šimtas panevėžiečių.
Besibaigiančio galiojimo ar prekinės išvaizdos neturintys maisto produktai, kuriuos atiduoda prekybos centrai, ūkininkai ar maisto pramonės įmonės, kartais yra vienintelis atiduotuvės lankytojų maistas.
Panevėžio rajone gyvenantis Dainius pasakoja visą mėnesį gyvenantis iš 250 eurų siekiančios pašalpos.
Nors iki pensijos jam dar tolokai, Dainius tvirtina dėl sveikatos negalintis imtis daugelio darbų. Per gana trumpą laiką vyras patyrė net kelis insultus.
Kaime gyvenantis Dainius nuosavame žemės sklypelyje užsiaugina daržovių, jų taip pat duoda ir ūkininkai, pas kuriuos retkarčiais atsiranda padienių darbų.
„Bet pas ūkininkus darbų būna tik šiltuoju laiku. Gyvenu vienas, tad man daug nereikia, skalbiu rankomis, šaldytuvas jau irgi sugedęs, elektros daug neprisuku, vanduo irgi iš šulinio. Kažkada ir pats turėjau nemažą ūkį, auginau netoli trijų šimtų triušių, bet gyvenimas ima ir apsiverčia“, – pasakojo ketvirtadienį „Maisto banko“ atiduotuvėje apsilankęs Dainius.
„Maisto banko“ parama jam labai svarbi. Dainius labiausiai laukia mėsos ar jos konservų. Jis džiaugiasi, kad dabar leidžiama prisirinkti savo krepšelį.
„Iš ūkininkų gaunu ar pats užsiauginu daržovių, atiduotuvėje prisirenku kruopų ir konservų, taip ir pragyvenu. Nebeturiu sveikatos, o tokie darbdaviams jau nebereikalingi“, – kalbėjo pusamžis vyras.
G. KARTANO nuotr.
Panevėžietė Laura „Maisto banko“ duris varsto irgi ne pirmus metus. Nors turi darbą, vienai išlaikyti du vaikus nelengva. Kad ir kaip kruopščiai dėlioja šeimos biudžetą, pasitaiko mėnesių, kai pinigų pritrūksta net maistui. „Maisto banko“ parama jai padeda sulaukti atlyginimo ir vaiko pinigų.
„Ypač po šio šventinio laikotarpio labai išsileidome. Mūsų šeimoje kalėdinis laikotarpis ypatingas – ir mano, ir mažojo sūnaus gimtadieniai. Savo gimtadienio jau nebešvenčiu, bet sūnaus būtinai stengiamės paminėti. Iš tos „Maisto banko“ paramos ir gimtadienio stalą paruošiau“, – pasakojo vieniša dviejų vaikų mama.
Lauros teigimu, vaikai labiausiai laukia saldumynų, o ji pati džiaugiasi bet kokiu šeimai skiriamu maistu.
Anksčiau visiems būdavo skiriami vienodi daviniai, juos sudarydavo kruopos, aliejus, cukrus, konservai, kiti produktai. Dabar leidžiama pasirinkti patiems. O Savivaldybės skiriami 25 eurai žmogui apsipirkti parduotuvėje gali būti išleidžiami ir drabužiams, kanceliarinėms prekėms, buitinei chemijai ar maisto produktams.
„Aš dirbu, gauname ir vaiko pinigus, bet ir neišlaidaudami turime labai skaičiuoti. Vaikams nepasakysi, kad tu šį mėnesį nelankysi būrelio. Norisi, kad jiems nieko netrūktų. Žiūriu, kaip kuo pigiau paruošti pietus ar vakarienę, kad vaikui galėčiau sutaupyti batams“, – sako Laura.
Nors atlyginimas auga, Laura neslepia: be „Maisto banko“ pagalbos būtų labai sunku išsiversti.
„Pamenu, prieš kokius trejus metus teko skaičiuoti centus tiesiogine to žodžio prasme. Būdavo dienų, kai šaldytuvas stovėdavo visiškai tuščias. Dabar kiek geriau, bet be pagalbos tikrai būtų sunku. Suaugusiems gal kitaip, bet vaikai juk nori visko, ko ir bendraamžiai. Labai skaudu, kai draugai turi tai, ko jie neturi“, – kalbėjo mama.
Iš kokio asortimento atiduotuvės lankytojai galės rinktis maisto produktus, dažnai yra loterija. Labiausiai prašoma mėsos ir pieno produktų, kurių pastaruoju metu prekybos centrai labai mažai atiduoda. G. KARTANO nuotr.
„Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovas Justas Žvironas pasakoja, kad Kranto gatvėje esančios maisto atiduotuvės duris kasdien praveria per šimtas žmonių.
Kiekvienam mažas pajamas gaunančiajam per ketvirtį skiriamas penkių kilogramų maisto produktų krepšelis. Jį pagal savo poreikius kiekvienas gali pasirinkti pats.
Per ketvirtį išdalinama apie 6 tūkst. tokių krepšelių.
O visame Panevėžio regione juos gauna apie 24 tūkst. žmonių.
Dar 25–28 tonos maisto per ketvirtį išdalijamos įvairioms organizacijoms – labdaros valgykloms, vaikų dienos centrams, neįgaliųjų organizacijoms.
Pasak J. Žvirono, gaunančiųjų paramą maistu gretos auga.
„Gal sėdintieji valdžioje ir geriau gyvena, bet mūsų skaičiai rodo, kad vargstančiųjų, neįperkančių net maisto, daugėja. Ir patys netikėjome, kad po Naujųjų tiek daug išaugs pagalbos prašytojų – per dieną ateina po 8–10 naujų žmonių. Anksčiau būdavo, kad užsirašo, jog ateis į atiduotuvę, bet taip ir neateina. Dabar tokių nebeliko. Dar prieš porą metų turėjome labai daug ukrainiečių, dabar jų irgi beveik nebesulaukiam – kas susirado darbą, kas grįžo į savo šalį“, – pasakoja „Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovas.
Pasak jo, dabar kone visi paramos gavėjai – Panevėžio miesto ir rajono gyventojai. Daugiausia – senjorai, labai daug vienišų mamų, auginančių ne vieną vaiką.
„Taip, atlyginimai ir išmokos auga, bet dalis mūsų visuomenės vis dar susiduria su skurdu“, – pažymi J. Žvironas.
Jo teigimu, visų bendras tikslas turėtų būti išsaugoti maistą, kurį gamintojai ar prekybininkai tiesiog išmeta, ir perduoti tiems, kam jo gyvybiškai reikia.
„Vieniems tai atlieka, kitiems – galimybė išgyventi. Dažnai tomis atliekomis laikomi ir puikūs kokybiški produktai, tačiau neturintys geros prekinės išvaizdos“, – sako pašnekovas.
G. KARTANO nuotr.
„Maisto banko“ vairuotojai ir savanoriai jau nuo ankstaus ryto apvažiuoja Panevėžio prekybos centrus ir surenka maisto produktus, kurių galiojimo terminas jau baigiasi.
Kasdien surinkti labdarą, ją perrūšiuoti, padėti išdalyti gyventojams ir įvairioms organizacijoms reikia apie dešimties savanorių. Pasak J. Žvirono, tik ant savanorių pečių ir laikosi „Maisto banko“ organizacija. Vieni padeda porą valandų per dieną, kiti – visą dieną.
„Turime nemažai vyresnio amžiaus savanorių, kurie čia susiranda bendraminčių, gali save realizuoti, o kartu mato didžiulę prasmę savanorystėje“, – pažymi vadovas.
Surinkti ir perrūšiuoti maisto produktai keliauja į „Maisto banko“ atiduotuvės lentynas, o iš čia – ant gyventojų stalų.
Tiesa, kaip pažymi J. Žvironas, iš kokio asortimento atėjusieji galės rinktis maisto produktus, dažnai yra loterija. Pasirinkimas mažėja su kiekvienu atiduotuvės lankytoju. Labiausiai prašoma mėsos ir pieno produktų, tačiau pastaruoju metu prekybos centrai jų mažai atiduoda.
„Kiekvienam žmogui – penki kilogramai maisto. Negalima rinktis vien tik mėsos ar vien tik pieno produktų, nes tuomet neužtektų kitiems. Skaičiuojame, kad vienam žmogui tektų duonos, mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių, bakalėjos“, – pasakojo J. Žvironas.
Nors penki kilogramai – ne toks jau didelis kiekis, tačiau jei šeima gausi, maisto krepšelį gali gauti kas savaitę ar dvi. Galima pasiimti net vaisvandenių, pavyzdžiui, kokakolos, bet vienas butelis sveria apie pusantro kilogramo, vadinasi, žmogus maisto teks labai nedaug. Tad daugelis tokių prekių neima.
Jei jau taip atsitinka, kad žmogus atėjo maisto, o lentynos beveik tuščios, panaudojamas rezervas – per „Maisto banko“ akcijas gerų žmonių paaukoti maisto produktai.
Taip pat gelbsti ir žinomų Lietuvos gamintojų labdarai atiduota produkcija. Šalia 5 kilogramų krepšelio dažnai pridedama ir bulvių, morkų, kopūstų ar kitų daržovių, kurias paaukoja vietos ūkininkai.
„Jie savo produkciją galėtų tiesiog sunaikinti, bet paaukoja vargstantiems, dėl to esame labai dėkingi. Džiaugiamės, kad vaikams galime įdėti kokių sūrelių ar šokoladą“, – kalbėjo J. Žvironas.
Jei „Maisto bankas“ gauna traškučių, jie irgi atidedami vaikams.
„Tai nėra sveikas maistas, bet vaikai jo labai nori. Šie vaikai neturi tų dviejų eurų, už kuriuos galėtų nusipirkti traškučių pakelį. Turime ir tokių gurmanų, kuriems netinka vienas ar kitas mūsų siūlomas maistas, bet tokių vienetai, dauguma džiaugiasi net duonos gabalėliu, o mes jaučiame didžiulę prasmę dirbdami šį darbą“, – teigė „Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovas.
