-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į sezoninius darbus užsienyje šiais laikais daugiausia dairosi studentai, per vasarą norintys papildomai užsidirbti viešbučiuose ar kavinėse.
Gegužės 1-ąją sukaks keturiolika metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Atidarius vartus į ekonomiškai stipresnes žemyno valstybes, lietuviai suskubo krautis lagaminus ir ieškoti pelningesnės duonos nei savam krašte. Tuomet tautiečių nebaidė nė platūs Švedijos uogynai, nei aitrūs svogūnų laukai Anglijoje.
Šiandien tokia karjera užsienyje Lietuvos gyventojus jau nebe taip žavi.
Įpusėjus pavasariui Panevėžio profesinio rengimo centro studentai vis dažniau pakalba apie galimybę papildomai užsidirbti per vasaros atostogas užsienio valstybėse. Tačiau žemės ūkis, pasak šioje įstaigoje besimokančios būsimos kosmetikės Ingos Petrauskaitės, retą domina. Kalbintos merginos draugai daugiau dairosi į viešbučius ir kavines svetur.
„Viena mano bendraklasė ruošiasi skristi į Norvegiją, kur žada dirbti kambarine. Kaip ir su kuo ji ten darbinasi, nežinau. Daugiausia mūsų studentai darbo pasiūlymų užsienyje ieško per skelbimus ar per pažįstamus. Labiausiai baisu neįkliūti nepatikimiems darbdaviams“, – pasakojo Inga.
Rinkdamiesi darbo vietą studentai paprastai esą tikisi per mėnesį bent tūkstantį eurų uždirbti. O ketinantieji įsidarbinti viešbučiuose norėtų kartų gauti ir galimybę juose apsigyventi.
„Kas ieško kitokio darbo, tai arba darbdavys pasiūlo kokį kambariuką, arba patiems liepia susirasti būstą“, – pasakojo pašnekovė, pati jau ne kartą laikinai dirbusi kitose valstybėse, ir pridūrė, kad ieškant darbo užsienyje šiais laikais būtina mokėti anglų kalbą arba turėti jos pagrindus.
Pastaruosius studentės žodžius patvirtino ir Panevėžio teritorinės darbo biržos „Eures“ vyriausioji specialistė Jurgita Trapuilienė. Ji jau nuo vasario mėnesio stebi Darbo biržoje užsieniečius, dedančius šio sezono darbų skelbimus.
Vienas pirmųjų šiemet dvidešimties lietuvių mūsų valstybėje ieškojo jau nuolatinis darbdavys iš Švedijos. Jis kelintus metus iš eilės per valstybinę įstaiga siūlo darbą žemės ūkyje. Norinčiųjų, kurie siunčia savo gyvenimo aprašymus tiesiai darbdaviui Skandinavijoje, pasak J. Trapuilienės, atsiranda. Bet dirbti užsienio šalių žemės ūkyje, anot jos, nebėra taip populiaru, kaip anksčiau.
„Nuo įstojimo į Europos Sąjungą susidomėjimas žemės ūkio darbais užsienyje mažėja. Žmonės daugiau ieško ne tokio sunkaus darbo ir didesnio uždarbio“, – sakė Darbo biržos specialistė.
Neseniai į šią įstaigą pagalbos kreipėsi darbdavys iš Nyderlandų, kuris dabar ieško darbuotojų paprikų laukuose. Čia sezoninis darbas truktų nuo balandžio iki rugsėjo. Už tokio triūso valandą siūlomas 9,59 euro atlygis neatskaičius mokesčių.
„Dirbant sezoninius darbus atlyginimas skaičiuojamas įvairiai: kartais už valandą, uogynuose – pagal surinktą uogų kiekį“, – aiškino J. Trapuilienė.
Darbo biržos specialistės Jurgitos Trapuilienės patikinimu, susidomėjimas žemės ūkio darbais užsienyje mažėja nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą – tai yra jau bemaž pusantro dešimtmečio. V. Bulaičio nuotrauka
Netrukus, pašnekovės spėjimu, Darbo biržos skelbimuose turėtų atsirasti pasiūlymai dirbti Kipro, Italijos, Graikijos viešbučiuose. Tuomet ir norinčiųjų į šias vietas būna daugiau.
„Mes negalime matyti, kas išsiunčia savo gyvenimo aprašymus darbdaviams, – aiškino J. Trapuilienė. – Bet paprastai per Darbo biržą užsienyje darbinasi ir įvairių lyčių, ir įvairaus amžiaus lietuviai.“
„Įdomu tai, kad užsienio šalyse amžiaus cenzas nėra toks svarbus kaip Lietuvos darbdaviams“, – pridūrė specialistė.
Tačiau iš išvažiuojančių, anot jos, bet kokiu atveju, be anglų kalbos žinių, reikalaujama patiems apsimokėti kelionę iki darbo vietos bei apgyvendinimą. Jei pastarąjį siūlo darbdavys, tai jis skelbime parašo, kiek tai kainuotų.
Daugiausia per Darbo biržą lietuviai važiuoja dirbti į Suomiją, Vokietiją, Norvegiją bei minėtus Kiprą, Italiją, Graikiją ir Švediją.
Rinkdamasis darbą vasarai užsienio kavinėse, restoranuose, viešbučiuose jaunimas paprastai tikisi per mėnesį bent tūkstantį eurų uždirbti.
Nemažai sezoninių darbų užsienyje skelbia ir įvairios agentūros Lietuvoje bei kitose valstybėse. Internetiniuose portaluose galima rasti skelbimų apie darbą žemės ūkyje Anglijoje. Čia siūloma važiuoti skinti uogų (braškių, aviečių, mėlynių), gėlių (kardelių, šimtažiedžių, tulpių, narcizų), nuimti cukinijų, kirsti žiedinių kopūstų ir panašiai.
Darbdaviai gundo, kad per dieną galima užsidirbti nuo 70 iki 150 svarų, o per savaitę – nuo 300 iki 600 svarų sterlingų. Gyvenamoji vieta esą čia galėtų būti 35 svarus per savaitę kainuojantis vagonėlis ar kotedžo kambarys už 60 svarų.
Olandijos žemės ūkyje galima rasti pasiūlymų su 360–700 eurų per savaitę atlygiu. Ieškoma darbininkų pusmečiui Airijos durpyne, siūlomas 1 600–2 000 eurų uždarbis per mėnesį.
Londone reikia padavėjų, kurioms ruošiamasi mokėti 300–400 svarų atlyginimą per savaitę.
Kai kurie darbdaviai skelbimuose rašo, kad anglų kalba reikalinga tik dirbant kavinėse ar viešbučiuose, į laukus jie žada priimti ir angliškai kalbėti nemokančius lietuvius.
Tačiau žmonių atsiliepimai po tokiais skelbimais rodo, kad šios įdarbinimo agentūros neturi itin didelio pasitikėjimo. Dažnas interesantas domėjosi, ar neteks sėdėti gatvėje.
