Asmeninio albumo nuotr.

Iš močiutės pievų – į gėlėmis kvepiantį verslą

Iš močiutės pievų – į gėlėmis kvepiantį verslą

Kupiškėnė floristė Sandra Bukauskienė savo sukurtomis puokštėmis dekoruoja įvairias šventes. Kaip pati sako, šio darbo nekeistų į jokį kitą, ir džiaugiasi galėdama žmonėms dovanoti geras emocijas. Pas močiutę kaime braidant pievose užgimusi meilė gėlėms moteriai tarsi užaugino sparnus.

Nenuostabu, kad vasarą floristams ir dekoratoriams pats darbymetis. Įvairios šventės veja viena kitą, tad šiuo metu Sandra Bukauskienė vos spėja suktis. Sako neskaičiuojanti nei dienų, nei valandų, nes darbas dabar yra prioritetas.

„Labiausiai džiugina laimingi klientai, geros emocijos ir šypsenos“, – optimizmo net ir nuovargio ar įtampos akimirkomis nepraranda floristė.

S. Bukaukienė santykį su gėlėmis sakosi puoselėjusi jau ankstyvoje vaikystėje. Vasaromis išbraidydavo visas pievas pas močiutę Siaurių kaime, tiesiog mėgavosi gėlėmis, jų svajingu aromatu, kerinčiomis spalvomis ir kompozicijomis.

„Pagrindiniai mano vaikystės žaidimai buvo kūrybiniai – kūriau namus, gėlių kompozicijas, tad manau, kad tai tiesiog įgimta“, – sako floristė.

Nors močiutė kartais pyktelėdavo dėl prišiukšlintų kambarių, džiaugtis kūrybine laisve anūkei niekada nedraudė. Akivaizdu, kad dirbant floristo darbą reikia turėti įgimtą menininko gyslelę, kad viską pamatytumei kitaip. Sandra prisipažįsta išties buvusi tas vaikas, kuris turėjo išskirtinę jauseną, matymą, estetikos suvokimą. Tai pastebėjo mama, vėliau ir mokytojai.

„Gėles visada labai mylėjau, myliu ir mylėsiu visą gyvenimą, – neabejoja pašnekovė. – Jos man kelia begalę džiaugsmo. Svarbiausia, kad pasinaudodama gėlėmis galiu nudžiuginti ir kitus.“

Sandra Bukauskienė nemėgsta savo darbų sprausti į vieno ar kito floristikos stiliaus rėmus. Jai tinka tiek klasika, tiek avangardas, o dažniausiai viską nulemia pačios nuotaika.

Mokykliniais metais Sandrai sekėsi piešti, bet dailės mokyklos ar būrelio ji nelankė. Dabar svarsto, kad tai galėjo jai sutrukdyti studijuoti reklamą ir dizainą Vilniaus kolegijoje. Į kolegiją anuomet stodavo visi po papildomų mokymų ar nepatekę į Dailės akademiją. Ji buvo bene vienintelė, neturėjusi specialaus pasiruošimo. Tad ir balų, kad įstotų, pritrūkusi.

Po šios nesėkmės Sandra priėmė sau pačiai netikėtą sprendimą – įstojo į Utenos kolegiją studijuoti buhalterijos. Kontrastingas pasirinkimas, tačiau kūrybinga moteris juo labai džiaugiasi. Juk skaičių išmanymas, anot jos, niekuomet nepamaišys nei versle, nei buityje. Vėliau pradėjo mokytis floristikos. Nors baigė vos keletą kursų, tai jai nesutrukdė siekti tikslo.

„Čia ir yra didžiausias gyvenimo paradoksas“, – juokiasi floristė.

Alyvų aromato vaikystė

Paklausta, kokias gėles regi ir uodžia prisimindama vaikystę, S. Bukauskienė sako, kad užsimerkus prieš akis iškyla puošnios, svajingu kvapu viliojančios alyvos. Šios jai visada buvo ypatingos. „Viliodavo jų kvapas, tad pamenu, kad visada laukdavau pavasario, kol šios pražys. Esu gimusi pavasarį, gal dėl to mane alyvos taip traukia, kelia įvairias asociacijas“, – svarsto floristė.

Pasak S. Bukauskienės, gėlės ir apskritai augalija visada buvo ir yra jos tapatybės dalis. „Jei aplink mane nebūtų gėlių, nebūčiau tokia laiminga, kokia esu dabar“, – tikina.

Būti gėlių apsuptyje atrodo išties romantiška. Tačiau, anot Sandros, už šios romantikos slypi ir labai sunkus fizinis, protinis, kūrybinis darbas, kasdien pareikalaujantis daug jėgų ar nemigo naktų, kai tenka ruoštis didžiulei, jai papuošti patikėtai šventei.

S. Bukauskienė per ilgus darbo metus jau spėjo užsitarnauti didelį ištikimų klientų ratą, o ir begalė šiltų atsiliepimų yra gana iškalbingi. Sandra prisipažįsta pagalvojanti, kad jos darbai žmones traukia todėl, jog į juos sudeda visą savo širdį. Rišdama puokštę ar darydama kompoziciją floristė visuomet pasiteirauja apie žmogų, kuriam ji yra skirta, išsiaiškina jo charakterio savybes. Anot pašnekovės, per asmeniškumą tiesiog lengviau parinkti tam žmogui tinkamas gėles, nesunku įsivaizduoti, kas jam galėtų patikti.

„Ir labai dažnai iš tiesų pataikau“, – šypteli Sandra.

S. Bukauskienė neslepia, kad darbe siekia tobulumo, tad niekada negali atiduoti puokštės, jeigu ši nepatinka jai pačiai ar atrodo, kad kažko trūksta.

„Komponuoju ją tol, kol pati pradedu džiaugtis rezultatu. Tada ramia širdimi galiu atiduoti gėles klientui“, – tvirtina pašnekovė.

Svarbiausia – išjausti

S. Bukauskienė sako norinti paprieštarauti skeptikams, teigiantiems, jog floristika – anoks menas, nes gėles sudėti į puokštę gali kiekvienas.

„Aišku, gėlių parduotuvių yra įvairiausių. Tokių, kur floristai yra kūrėjai, ir tokių, kur jie tiesiog pardavėjai“, – atkreipia dėmesį Sandra.

Anot jos, nors puokštę susirišti gali kiekvienas ir kiekvienas turi savo viziją, kaip ji turėtų atrodyti, bet nebūtinai galutinis rezultatas pateisins lūkesčius ir kels džiaugsmą.

„Aš, žinoma, už laisvę kurti, bet floristika yra menas“, – pabrėžia pašnekovė.

Be to, floristika, anot jos, ypatinga kūryba, juk jos objektas – gyva, trapi gėlė. Tad be vaizduotės, kūrybinės laisvės, pajautimo vargu ar gali nustebinti.

„Neišvengiamai reikia ir žinių – išmanyti apie formas, proporcijas, spalvas, gėles, bet svarbiausia yra jausmas. Visa kita eina šalia“, – įsitikinusi floristė, kurios didžiausias gyvenimo variklis yra meilė darbui.
Nors ši veikla Sandrai labai patinka ir kelia daug gerų emocijų, visgi ji prisipažįsta turinti dar vieną didelę svajonę – norėtų kurti interjerus.

Galerija

Teko prisitaikyti ir šeimai

S. Bukauskienė sako jau seniai atradusi savo stilių, iš kurio yra atpažįstama. Niekada nesistengia ko nors kopijuoti, nes nori išlikti originali.

„Mano kompozicijos primena lauko gėlių puokštes. Ir žmonės dažnai atpažįsta, kad tai yra mano rištos puokštės. Išlikti originaliam įmanoma, jeigu kurdamas nesižvalgai į kitus“, – neabejoja floristė.

Žinoma, pasak jos, pravartu pasidairyti, kaip darbuojasi kiti, pasigrožėti jų kūriniais, tačiau kūrybiniame procese turi vadovautis savo nuojauta, ir darbai įgauna savitumo.

„Aišku, šiandien yra daugybė prikurtų nuostabių dalykų ir išrasti ką nors nauja darosi vis sunkiau. Tad darbai tikrai gali vieni kitus priminti“, – tvirtina Sandra.

Nors floristika yra S. Bukauskienės gyvenimo būdas, bet tai – ir jos pragyvenimo šaltinis. Tad, anot jos, reikėtų atskirti taip romantizuojamą floristikos meną nuo gėlių verslo ir neturėti iliuzijų, kad šis verslas gali būti tik malonus. Prie jo prisitaikyti teko ir S. Bukauskienės šeimai.

„Ir dukros, ir vyras prireikus pagelbėja, kantriai laukia, kol grįšiu namo iš šventės. Labai džiaugiuosi, kad turiu tokį palaikymą, nes be jo būtų labai sunku. Matote, pasirodo, jog prie mano gyvenimo būdo dar ir kiti turi prisitaikyti!“ – juokiasi.

Sandra sako esanti jausminga romantikė, tad gėlė jai yra vienas gražiausių Dievo kūrinių. O kokia gėlė labiausiai patinka S. Bukauskienei ir ją tarsi atspindi?

„Man patinka visos gėlės. Ir visos jos gražios, ir visos atspindi mane. Tai gali būti ir bijūnai, ir angliškos kvepiančios rožės, ir garbanotos didžiažiedės eustomos“, – vardija floristė.

Nors S. Bukauskienė tarp gėlių praleidžiate kone kasdien ir turi išugdytą skonį, ji sako, kad žmogus, dovanodamas jai gėlių, tikrai nerizikuotų ir priekabių dėl puokštės ji tikrai neieškotų.

„Aš labai džiaugsmingai priimu gėles, o jeigu man jų nedovanoja, pati parsivežu ir pasimerkiu namuose. Bet mano artimieji žino, kas man patinka, ir nesunkiai randa kelią į širdį“, – šypteli floristė.

Viršų ima romantika

Kaip prisipažįsta Sandra, tam, kad vėl ateitų pačios geriausios ir gražiausios kūrybinės idėjos, jai būtina atsikvėpti nuo gėlių.

Kad bent kiek pravėdintų galvą, ji nuvažiuoja prie banguojančios jūros, pasivaikščioja po mišką, tiesiog laiką leidžia su šeima namuose ar jaukiai įsitaisiusi skaito knygą.

Kūrybai S. Bukauskienę dažniausiai įkvepia grožis, kurį mato aplink – besikeičiantys vaizdai keliaujant ar tiesiog stebint aplinką.

Sandra sako nenorinti savo veiklos sutapatinti su vienu ar kitu floristikos stiliumi. Jai tinka tiek klasika, tiek avangardas. Bet dažniausiai viską nulemia jos pačios nuotaika ir klientų pageidavimas. Visgi ir pati pastebi, jog jos gyvuose kūriniuose dažnai vyrauja lengva, plazdanti romantika.

Sandrą labai džiugina šeimos – vyro ir dukrų – palaikymas bei taikymasis prie jos gyvenimo būdo, nes be to, prisipažįsta moteris, būtų išties sunku. Asmeninio albumo nuotrauka

Floristė tikina, kad posakis „Batsiuvys be batų“ jai tikrai netinka. Bet ir jos namai anaiptol neskendi gėlėse. Aišku, savęs neskriaudžianti ir saikingai pasilepinanti.

Kadangi S. Bukauskienė turi savo gėlių studiją, ten ir džiaugiasi jų gausa. Pasak floristės, jai labai svarbi kūrybinė aplinka. Tad ir studiją įkūrė tokią, kurioje norisi būti, į kurią smagu ateiti kitiems.

„Suprantama, tenka prisitaikyti prie įvairių situacijų, kai važiuoju puošti šventės ir kompozicijas tenka kurti bei derinti vietoje. Tačiau kita aplinka mano kūrybiškumo tikrai nevaržo“, – tvirtina floristė.

Renkasi prabangą

Paklausta, ar galėtų įvertinti, kokias gėles ir kokiomis progomis lietuviai renkasi dažniausiai, S. Bukauskienė sako, jog būtent jos klientams labiausiai imponuoja įvairiaspalvės gėlės. Tokios, kokias jai labiausiai ir patinka rišti.

„Manau, kad klientai to ir tikisi iš manęs – unikalios puokštės ar kompozicijos, skirtos būtent tam žmogui, kuriam ji bus įteikta. Kai kurios krautuvėlės parduoda pavienes rožes, bet mano parduotuvė ne tokia – mano klientai renkasi išskirtines gėles“, – sako floristė.

Vasara – vestuvių metas. Ką floristė patartų rinktis vestuvių šventei ir nuotakai į glėbį?

S. Bukauskienė siūlo nuotaikai nesivaikyti tendencijų, o rinktis tai, kas ją daro laimingą, džiugina ir patinka.

„Visada patariu, kas gražiai atrodytų, kokios gėlės tiktų prie suknelės, bet vienos stilistikos neišskirčiau. Aš už individualumą“, – teigia pašnekovė.

Tendencijos, anot jos, labai sparčiai kinta. Lietuvoje ypač. Vos pradėjusi dirbti Sandra atkreipė dėmesį, jog žmonės šventėms renkasi kuklias, nedidukes, mažo biudžeto kompozicijas.

Dabar, pasak jos, visiems norisi originaliai papuošti namus, reto gimtadienio ar asmeninės šventės stalas apsieina be gėlių kompozicijų.

„Kompozicijos didėja, gėlių gausėja, ieškoma neįprastų spalvų derinių, siekiama originalumo. Į rinką ateina didžiulės gėlių instaliacijos, bet, aišku, tai priklauso nuo biudžeto. Visgi prabangus stilius vyrauja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“, – pabrėžia pašnekovė.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų