Iš anksto derintas su miesto valdžia sąjūdiečių inicijuotas renginys greitai pakrypo ne pagal planą – mitingas ne tik užsitęsė ilgiau leisto laiko, dar ir žodis buvo suteikiamas kone visiems norėjusiems pasisakyti. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Mitingas, sukvietęs ketvirtadalį miesto

Mitingas, sukvietęs ketvirtadalį miesto

XX amžiaus devintojo dešimtmečio antroji pusė atnešė Lietuvai daugybę pokyčių, galiausiai nuvedusių į 1990 metų kovo 11-ąją. Toje ypatingoje eroje išsiskyrė 1988-ieji, Sąjūdžio įsikūrimo metai, – vadinamosios dainuojančios revoliucijos laikas. Vienas ženkliausių jos įvykių liko neatsiejamas nuo Panevėžio.

Į 1988 metų rugsėjo 11 dieną Panevėžyje surengtą mitingą tūkstančiai miestelėnų atėjo aptarti miesto skaudulių, o pateko į istorinį renginį, įtvirtinusį siekį žūtbūt siekti laisvės.

Nors vis dar gyvenome Sovietų Sąjungoje valdomi komunistų partijos, ne pirmą kartą Panevėžyje kilo trispalvės, buvo giedama „Tautiška giesmė“, atvirai kalbama tiesa apie visai tautai skaudžius praeities įvykius.

Ant tos pačios bangos

1988 metais Lietuvoje susikūrė opozicinis valdančiai komunistų partijai judėjimas – Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Jo iniciatyvinės grupės nariai ragino burtis tokias grupes ir kituose miestuose.

Tuo metu komunistų partijos vadovybė palankiai vertino Sąjūdžio iniciatyvas ir teigė, kad bus pritarta visiems Sąjūdžio žygiams, kuriais siekiama plėtoti persitvarkymą (perestrojką), stiprinti socializmą, toliau demokratizuoti visuomenę, stiprinti tautų draugystę ir pan.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Emilija Juškienė pasakoja, kad mūsų mieste Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įkurta iki istorinio mitingo likus kiek daugiau nei mėnesiui –1988-ųjų liepos 28 dieną.

Steigiamasis susirinkimas įvyko Panevėžio rajono Kultūros skyriaus salėje Beržų gatvėje. Dėl saugumo nuspręsta grupės vadovo nerinkti – kad atsakomybė už veiklą tektų visiems nariams vienoda.

Pasak E. Juškienės, tada, 1988–1989 metais, per visą Lietuvą vilnijo masinių mitingų, piketų, įvairių akcijų banga. Jie greitai tapo viena ryškiausių politinio dalyvavimo formų.

Panevėžiečiai nebuvo išimtis ir masiškai rėmė Sąjūdžio organizuotas iniciatyvas: rugpjūčio 23-iąją dalyvavo Vilniaus Vingio parke vykusiame protesto mitinge minint Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo 49-ąsias metines, rugsėjo 3 dieną rinkosi į simbolinę Baltijos jūros apkabinimo akciją, protestavo dėl oficialioje spaudoje tendencingai pateikiamos informacijos apie politinius įvykius Lietuvoje. Rugsėjo 17 dieną panevėžiečių buvo tarp piketo prie Ignalinos atominės elektrinės dalyvių, po poros dienų jie stebėjo pirmą kartą respublikinėje televizijoje pasirodžiusią Sąjūdžio laidą, Senvagėje dalyvavo masiniame labdaros renginyje Onos Maksimaitienės knygai apie Panevėžio istoriją paremti.

Pirmojo Sąjūdžio mitingo Panevėžyje dalyvių skaičius viršijo visus organizatorių lūkesčius: surinko tiek miestiečių, kad vargiai tilpo į Sporto rūmų stadioną. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ (A. Gylio) nuotr.

Pirmojo Sąjūdžio mitingo Panevėžyje dalyvių skaičius viršijo visus organizatorių lūkesčius: surinko tiek miestiečių, kad vargiai tilpo į Sporto rūmų stadioną. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ (A. Gylio) nuotr.

Trys valandos vienybės

Pirmąjį šalyje sąjūdininkų mitingą surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Vilniaus iniciatyvinė grupė 1988 metų birželio 21 dieną aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. O Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinė grupė panevėžiečius į pirmąjį mitingą pakvietė jau po kelių mėnesių – rugsėjo 11-ąją.

E. Juškienės teigimu, skelbtasis šio renginio tikslas buvo supažindinti visuomenę su Sąjūdžio veikla bei išsiaiškinti miesto valdžios požiūrį į spręstinus klausimus. Taigi mitingas nebuvo spontaniškas – jį derino su valdžia ir gavo šios leidimą. Galiausiai, sako muziejininkė, kartu su Sąjūdžio Vilniaus bei Panevėžio iniciatyvinių grupių nariais renginyje dalyvavo ir miesto vadovai.

„Į tuometinių Sporto rūmų stadioną suplaukė apie 30 tūkstančių žmonių. Tai buvo neįprasta ir rodė didžiulį žmonių aktyvumą ir susidomėjimą“, – sako E. Juškienė.

Šis renginys truko net tris valandas, tačiau į visus klausimus miesto vadovai nespėjo atsakyti, tad pažadėta atsakyti tuometiniame miesto laikraštyje – „Panevėžio tiesoje“.

Istorikės teigimu, mitingo pabaigoje buvo paskelbta rezoliucija, kurioje buvo teigiama: Ignalinos atominė elektrinė Lietuvoje pastatyta neteisėtai; miestui nereikalinga tuo metu rengta statyti sovietinė kompozicija „Penkmečio kūrėjams“, o jai numatytas lėšas skirti ekologinėms problemoms spręsti; Panevėžyje reikia tinkamai įamžinti 1863–1864 metų sukilimo atminimą; grąžinti senuosius gatvių pavadinimus; Panevėžyje įkurti įstaigą ekologinei situacijai kontroliuoti; teršiančius gamtą – bausti; iš Skaistakalnio parko iškeldinti aviacijos remonto dirbtuves; tinkamai neutralizuoti miesto pramonės atliekas; rasti tinkamą vietą autobusų stoties statybai; atstatyti skulptūrą 1941 metais nužudytiems medikams; pritarti Kauno sąjūdininkų keliamiems reikalavimams.

Pasak E. Juškienės, per renginį budėjo ir dalyvius nuo galimų Lietuvos atgimimo priešininkų provokacijų saugojo vadinamieji žaliaraiščiai – Sąjūdžio atstovai, ant rankos ryšėję žalius raiščius su gediminaičių stulpais.

„Tris dešimtis tūkstančių panevėžiečių į stadioną surinkti! Nesitikėta tiek daug. Gal ketvirtadalis miesto suėjo – su vaikais, su savo siūtomis trispalvėmis. Nežinau net kaip ir tilpo tiek žmonių.“

A. Simėnas

Minėjo „tautų draugystę“

Apie šį įvykį Panevėžys kalbėjo – ir rašė dar ilgai. Rugsėjo 14 dienos „Panevėžio tiesos“ straipsnyje apie mitingą greta tokių pavardžių, kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių profesoriaus Vytauto Landsbergio, filosofo Arvydo Juozaičio, kitų, minėta, kad jame dalyvavo ir Lietuvos komunistų partijos miesto komiteto pirmasis sekretorius Narimantas Vaitkevičius.

Advokatas, būsimasis signataras Jonas Liaučius mitinge apibūdino Sąjūdžio miesto grupės veiklos programą, kertinius jos punktus: viešumo, demokratijos, respublikos suvereniteto siekimą.

Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinės grupės narys Arnoldas Simėnas. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinės grupės narys Arnoldas Simėnas. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

„Profesorius V. Landsbergis kalbėjo apie sustingusią mąstyseną, sprendžiant klausimą dėl visų ištremtųjų vienkartinės reabilitacijos, ko ir siekia Sąjūdis, apie socialinį teisingumą, apie patriotizmą ir tikrąjį jo turinį, apie žmonių sąžinės duobes ir pan.“, – rašyta tuomet.

Mitinge ne tik plevėsavo trispalvės, giedotos giesmės, bet ir tylos minute buvo pagerbtos visos stalinistinės diktatūros ir savivalės aukos.

„LKP miesto komiteto pirmasis sekretorius N. Vaitkevičius pasakė, kad kalbėtojų žodžiai kartūs, bet teisingi, siūlė visiems bendrai pasitarti, kaip gyventi toliau, tęsiant ir XIX partinėje konferencijoje iškeltą dominuojančią liniją: dėmesį žmogui, stiprinant tautų draugystę“, – rašyta apie mitingą miesto laikraštyje.

Atiduodavo paskutinius rublius

Vienas mitingo organizatorių, Sąjūdžio dalyvis Arnoldas Simėnas dabar tai prisimena kaip vieną įspūdingiausių akimirkų. Nors jaudulio neišvengta – tai buvo steigiamasis Sąjūdžio Panevėžio grupės renginys. Tokie visuotiniai mitingai pagal nerašytą to meto taisyklę turėjo įvykti visuose miestuose, kur steigėsi Sąjūdžio grupės.

„Tris dešimtis tūkstančių panevėžiečių į stadioną surinkti! Nesitikėta tiek daug, – prisipažįsta A. Simėnas. – Gal ketvirtadalis miesto suėjo – su vaikais, su savo siūtomis trispalvėmis. Nežinau net kaip ir tilpo tiek žmonių.“

Tačiau svarbiausia buvo ypatinga atmosfera, sujungusi kiekvieną susirinkusioje minioje.

Kaip pasakoja A. Simėnas, per tokius renginius buvo renkamos aukos Sąjūdžio veiklai paremti. Ir jam teko būti liudytoju, kaip Panevėžyje žmonės šiam tikslui atiduodavo paskutinius tris turėtus rublius.

1988 metų rugsėjo 11-osios mitinge chorvedys, muzikos mokytojas Jonas Grubliauskas pirmą kartą dirigavo Sporto rūmų stadione tūkstančiams susirinkusių panevėžiečių atliekant „Tautišką giesmę“. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

1988 metų rugsėjo 11-osios mitinge chorvedys, muzikos mokytojas Jonas Grubliauskas pirmą kartą dirigavo Sporto rūmų stadione tūkstančiams susirinkusių panevėžiečių atliekant „Tautišką giesmę“. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Prieš mitingą – giedojimo pamoka

A. Simėnas lig šiol prisimena ir tai, kaip chorvedys, muzikos mokytojas Jonas Grubliauskas prieš mitingą pasigavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius ir sakė, jog bus negerai, jei sąjūdininkai nemokės Lietuvos himno.

„Taigi nusivedė mus į Muzikos mokyklą ir per valandžiukę išmokome. Po to išdidžiai pataikėme į natą“, – šypsosi pašnekovas.

J. Grubliauskas mitinge pirmą kartą ir dirigavo panevėžiečiams atliekant „Tautišką giesmę“.

„Valdžia neprieštaravo, nes juk demokratija, pliuralizmas, „glasnost“, – juokaudamas patvirtina, kad renginio tikrai būta oficialaus, suderinto su miesto vadovais, A. Simėnas.

Ir nors mitingo laikas buvo reglamentuotas, jo neužteko.

„Daugiau nei valandą viršijome sutartą laiką, – prisimena. – Ten niekas nebesilaikė laiko rėmų. Mes irgi jau nebesuvaldėme situacijos – bet ir gerai, kad taip.“

Kadangi mitinge leista pasisakyti ir kitiems, prašiusiems žodžio, vienas tokių, pasak A. Simėno, buvo neseniai iš lagerio sugrįžęs būsimo Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno tėvas – politinis kalinys.

„Galvojome, bus, kas buvę, – apie sprendimą patenkinti jo prašymą sako A. Simėnas. – Partkomo sekretorius buvo labai nepatenkintas – tada dar buvo drąsu baustam pagal tokį straipsnį duoti tribūną.“

Šiame mitinge iškelta ne viena skaudi ir aktuali miestui problema – tiek susijusi su istorine atmintimi, tiek ekologiniais klausimais. Jame priimta rezoliucija vėliau rėmėsi Sąjūdžio Panevėžio grupė.

„Buvo nuo ko mums atsispirti – ir kai priėmėme taryboje kitus dokumentus, ir vykstant į partkomą, vykdomąjį komitetą“, – sako A. Simėnas.

Komentarai

  • Nuotraukoje, prie A. Simėno (iš dešinės) – poetė Elena Mezginaitė ir Diana Varnienė, iniciatyvinės Sąjūdžio Panevėžio grupės narės.

  • kalbėjo ir KGB informatorius „Dėdulė“ Lendsberg. Kaip puiku.

    • Atsakyti
  • Įdomu , kur dabar Diana Varnienė ? Labai pareiginga ir darbšti buvo.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite