Miestus jungs plaukte, bėgte ir dviračiais

Miestus jungs plaukte, bėgte ir dviračiais

Ką bendro turi Panevėžys ir Klaipėda? Pasirodo, bendrų vardiklių įmanoma rasti net tarp miestų, kuriuos skiria beveik 250 kilometrų, ir vienas yra prie jūros, o kitas – šalies viduryje.

Istorijos vingiai, geografinė padėtis, geopolitinė situacija lėmė skirtingas mūsų miestų patirtis ir likimus. Bet kalbant apie dabartį, Panevėžį ir Klaipėdą vienija žmonės, savo gyvenimus susaistę su abiem kraštais.

Ilgai brandintas sumanymas

Žinomas šalies triatlonininkas panevėžietis Laurynas Urbšys prieš porą metų persikėlė iš gimtinės į uostamiestį. Ir dabar ieško būdų, kaip gimtinę priartinti prie pajūrio ir kaip uostamiestį padaryti šiltesnį Aukštaitijos sostinei.

„Kalbėjomės su žmona ir kilo mintis paskatinti abiejų miestų didesnę bendrystę. Juk abu jie ganėtinai nutolę vienas nuo kito. Paklausus klaipėdiečio apie Panevėžį, jis nelabai ką galėtų ir papasakoti“, – kalbėjo „Panevėžio balsui“ L. Urbšys.

Pasukę galvas dėl priimtiniausios idėjos formos, sutuoktiniai nusprendė padaryti labai paprastai: Klaipėdoje paieškoti šaknis įleidusių panevėžiečių, juos pakalbinti ir mintis pateikti tinklaraštyje.

„O finaliniu akcentu taps ištvermės žygis iš Panevėžio į Klaipėdą, – priduria pagal profesiją psichoterapeutas, pagal pašaukimą – aktyviai sportuojantis atletas. – Be to, norisi populiarinti triatlono sporto šaką Klaipėdoje, kuri tik žengia pirmuosius žingsnius šiame mieste.“

Pradėjus ieškoti kraštiečių Klaipėdoje, laukė staigmena.

„Panevėžiečių yra, ir gana nemažai, – džiaugiasi Laurynas. – Radome medikų, mokytojų, verslo srities atstovų, žurnalistą. Nustebino rastos istorijos, nors iš pradžių buvo sunku sudarinėti šį sąrašą. Vieni per kitus papildydavo ir dabar nežinau, kaip reikės visus trumpai pakalbinti ir pristatyti!“

Sumanymas, pasak L. Urbšio, kilo pernai, ir dabar iki jo visiško įgyvendinimo liko ne tiek ir daug laiko – beveik dvi savaitės. Numatomas ištvermės žygio startas – liepos 28 dieną. Jau dabar žygiui skirtame feisbuko profilyje „Iron Tour Panevėžys–Palanga–Klaipėda 2017“) galima rasti ne tik tos dienos kelionės programą, idėjos pristatymą, tačiau ir skirtingų žmonių, kilusių iš Panevėžio ir atsidūrusių uostamiestyje, neilgas, bet įdomias istorijas.

Į uostamiestį persikėlęs Laurynas Urbšys sumanė paskatinti gimtinės ir Klaipėdos miestų bendrystę – surengti ištvermės žygį iš Aukštaitijos į Žemaitiją. A. DIDŽGALVIO nuotr.

Į uostamiestį persikėlęs Laurynas Urbšys sumanė paskatinti gimtinės ir Klaipėdos miestų bendrystę – surengti ištvermės žygį iš Aukštaitijos į Žemaitiją. A. DIDŽGALVIO nuotr.

Solidi kompanija

Esminio, baigiamojo miestų draugystės akcento – ištvermės žygio – dalyviai plauks 3 km Panevėžio „Ekrano“ mariose, vėliau sės ant dviračių ir mins apie 260 kilometrus link Palangos. Galiausiai nuo kurorto bėgs 27 km link Klaipėdos. Ir visa tai – ne per kelias dienas, o per vieną parą!

Krūviai, atrodo, sunkiai protu suvokiami, tačiau L. Urbšys jau turi bendražygių, su kuriais sieks sujungti abu miestus. Prie jo prisijungs geležine ledi tituluojama pasaulio dvigubo ultratriatlono vicečempionė Alina Ranceva, ilgų nuotolių triatlonininkas Armandas Rokas, taip pat dar vienas šios sporto šakos atstovas, klaipėdietis, Vilniuje gyvenantis Saulius Narvilas.

„Specialių kriterijų dalyviams nėra – gali prisijungti kiekvienas, manantis, kad įveiks šį nuotolį ir tilps į laiko rėmus. Mielai kviečiu!“ – tikina Laurynas.

Žygio dalyviai, kaip minėta, startuos „Ekrano“ mariose ankstyvą rytą, 6.30 val. Kiekvienas etapas turės laiko limitą: plaukti skiriama valanda ir dvidešimt minučių, kelionei dviračiais iki Palangos – dvylika valandų. Ten 20 val. prasidės paskutinis etapas – 27 km bėgimas į Klaipėdą. Uostamiestį žygio dalyviai turėtų pasiekti prieš vidurnaktį.

„Kilo mintis paskatinti abiejų miestų didesnę bendrystę. Juk abu jie ganėtinai nutolę vienas nuo kito. Paklausus klaipėdiečio apie Panevėžį, jis nelabai ką galėtų ir papasakoti.“

L. Urbšys

Tai nėra oficialios varžybos, tačiau bus fiksuojamas skirtingų etapų laikas.

„Dar viena idėja – pasveikinti Klaipėdą su miesto švente“, – sako žygio sumanytojas. Tad jei dar nesuplanavote paskutinio liepos savaitgalio ir esate geros sportinės formos, galite savo vasarą papildyti įsimintinu renginiu ir aplankyti Klaipėdą per Jūros šventę.

„Nusprendusieji dalyvauti žygyje patys prisiima atsakomybę už savo sveikatą, saugumą, sąžiningai įveiktą trasą ir maitinimą per kelionę. Į žygį kviečiami visi, kas norėtų mesti sau iššūkį ir įveikti visą numatytą trasą – plaukiant, važiuojant dviračiu ir bėgant, arba atskirus jos etapus“, – priduria L. Urbšys.

Lauryno idėją mielai palaikė kolegė pasaulio dvigubo ultratriatlono vicečempionė Alina Ranceva. U. MIKALIŪNO nuotr.

Lauryno idėją mielai palaikė kolegė pasaulio dvigubo ultratriatlono vicečempionė Alina Ranceva. U. MIKALIŪNO nuotr.

Kitąmet – iš Klaipėdos į Panevėžį?

Šiai Aukštaitijos sostinės ir uostamiesčio bendrystės idėjai svorio suteikia abiejų miestų merai, pritarę ir mielai palaikę šią iniciatyvą. Panevėžio vadovas išlydės sportininkus iš miesto, įteiks jiems miesto vėliavą – simbolinę dovaną Klaipėdai, – bei palinkės geros kelionės. Klaipėdoje vykstant Jūros šventei atvykstančiuosius pasitiks vietos savivaldybės atstovai, gal pirmas vandens stiklinę išties uostamiesčio meras.

„Šiaip būtų palankiau keliauti iš Klaipėdos į Panevėžį, nes tikėtina, kad dviratį tektų minti pavėjui, – šypsosi L. Urbšys. – Dabar gali būti sąlygos sunkesnės, nes paprastai vėjai pučia nuo jūros link Vidurio Lietuvos. Iš tiesų ir buvo tokia pradinė idėja: viską pradėti nuo Klaipėdos, plaukti Baltijos jūroje, vėliau nuo pajūrio minti dviratį. Tačiau vėliau atsiminiau, kad tą savaitgalį Klaipėdoje vyks Jūros šventė, be to, uostamiestis šiemet – Lietuvos kultūros sostinė. Tad šiemet daugiau motyvų finišuoti Klaipėdoje. Ką gali žinoti, gal ateityje pakeisime kryptį?“

Maždaug prieš porą metų į Klaipėdą persikėlęs panevėžietis neužtruko prisitaikydamas naujame mieste.

„Labai greitai pripratau prie uostamiesčio, – patikino. – Čia vyrauja labai gera atmosfera, supa laisvi žmonės – atrodo, kad gal pati jūra miestui įpučia tokios laisvės. Bet kartu neužmirštu ir Panevėžio, kuris visada liks mano gimtaisiais namais.“

Nors dar anksti kalbėti, galbūt šis Panevėžį ir Klaipėdą jungiantis žygis ateityje gali virsti gražia tradicija?

„Tą patį klausimą išgirstu ne iš pirmo žmogaus, – juokiasi Laurynas. – Bet nežinau atsakymo – ateitis parodys. Matysime, kaip seksis mums pirmame žygyje, ar bus koks nors susidomėjimas. Ką gali žinoti, gal tai taps savotišku „Iron“ triatlonu“.

Prie žygio prisijungė ir Danijos karinių pajėgų atstovas, ilgų nuotolių triatlonininkas Armandas Rokas. L. JOCIAUS nuotr.

Prie žygio prisijungė ir Danijos karinių pajėgų atstovas, ilgų nuotolių triatlonininkas Armandas Rokas. L. JOCIAUS nuotr.

Generalinė repeticija

Patyrusiam triatlonininkui šis žygis taps ir gera treniruote prieš Panevėžyje rugpjūčio pabaigoje vyksiantį pasaulio dvigubo ultratriatlono taurės etapą.

„Turėjau slaptą mintį, kad tokiu būdu galėsiu įvertinti savo jėgas, jei sugalvočiau antrąkart dalyvauti ultratriatlone, – neslepia L. Urbšys. – Kaip tik bus likęs geras mėnuo iki starto – laukia gera treniruotė!“

Pernai išbandęs iki tol nepažįstamą ultradistanciją, Laurynas ir šiemet stos prie geležinės ištvermės reikalaujančių varžybų starto linijos.

„Po praėjusių metų pasaulio čempionato turėjo praeiti nemažai laiko, kol sugebėjau visus patyrimus integruoti į save. Ko gero, šią patirtį galėčiau įvardyti kaip vieną stipriausių emocinių ir fizinių patirčių savo gyvenime, – prisipažįsta Laurynas. – Kuo daugiau laiko slinko nuo finišo dienos, tuo dažniau pastebėdavau kylantį norą sugrįžti į trasą ir dar kartą išgyventi tai, ką patyriau šiame ultratriatlone. Kartu apnikdavo abejonės, nes jaučiau kūne nusėdusį nuovargį, o treniruotes vis sunkiau sekdavosi suderinti su darbu. Ilgainiui šis neapsisprendimas – pabandyti įveikti dvigubą ultratriatlono nuotolį ar padaryti pertrauką, pradėjo sekinti, todėl pastarąjį mėnesį atsakymų pradėjau ieškoti ilgose treniruotėse: plaukdamas 10 km, bėgdamas 20, 30 ar 50 km. Sunkumo akimirkomis savęs klausdavau – ar aš to noriu? Ar tikrai noriu tai patirti dar kartą, tik keletą kartų sunkiau, nei patiriu dabar? Ar esu pasiruošęs vėl miegoti po kelias valandas tam, kad sugebėčiau atlikti bent dalį kasdienių pareigų ir atrasti laiko treniruotėms? Ar ištversiu kaltės pojūtį, kuris aplanko, kai palieku šeimą namuose, o pats išminu pusdieniui į laukus? Ir galiausiai – ar atlaikysiu dar vieną ultratriatlono nuotolį? Į visus šiuos klausimus atsakymo nežinoajau.“

Bet ši nežinomybė vertė panevėžietį dar kartą pabandyti užkopti į tą patį kalną, nuo kurio jau buvo nusileidęs. „Nesinorėjo taip greitai šioje vietoje padėti taško. Kirbėjo mintis, kad pabandyčiau ir šiemet įveikti ultrątriatloną“, – L. Urbšys mano, kad po liepos paskutinio šeštadienio žygio į Klaipėdą galutinai žinos savo sprendimą, ar yra dar kartą pasirengęs pasaulio dvigubo (7,6 km plaukti, 360 km minti dviratį, 84 km bėgti) ultratriatlono taurės etapui Panevėžyje.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų