Lietuviams kosmosas ne toks ir tolimas

Lietuviams kosmosas ne toks ir tolimas

Žvaigždėtas dangus vienodai traukia ir romantikus, ir ieškančiuosius atsakymų į fundamentalius gyvenimo klausimus. Taip buvo visada, kiek egzistuoja žmonija.

Apie neaprėpiamą visatą, nepažintas jos paslaptis, mokslo pasiekimus ir netikėtus pastarųjų ryšius su Lietuva šią savaitę susėdome pasikalbėti su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriumi Linu ŠMIGELSKU.

– Kaip manote, ką lietuviui reiškia žvaigždėtas dangus, su kuo jis siejamas?

– Žmonės skirtingi ir galbūt surasti bendrą vardiklį būtų sunku. Bet, manau, kad su grožiu, su paslaptimi, su klausimais. Taip būtų galima atsakyti keliais žodžiais.

Kiek man pačiam yra tekę dirbti su teleskopu ir vesti naktines ekskursijas, atvažiuojantys žmonės yra labai įvairūs. Vieni jų atvyksta pasigrožėti naktiniu dangumi, kiti atkeliauja norėdami kažką sužinoti, gauti atsakymą į kažkokį klausimą, susidurti su tuo, su kuo galbūt susiduria visatos paslaptis tyrinėjantys astronomai.

– Ką įdomaus galima išvysti danguje šiuo metų laiku?

– Ruduo gana palankus naktinio dangaus stebėjimams. Ateina tikresnė tamsa, leidžianti matyti ir tolimus objektus, dar nėra labai šalta. Kai paspaudžia šaltukas ir būna giedra, stebėjimo sąlygos nebūna labai komfortiškos – žiemą ilgai į žvaigždes nepasižiūrėsi.

Ką įdomaus galima pamatyti? Pačioje vakaro pradžioje, nors gana trumpai, pietų pusėje, neaukštai virš horizonto galima pamatyti ryškią „žvaigždę“. Tai – Jupiterio planeta. Ilgesnę vakaro dalį galima stebėti Saturno planetą. Žinoma, galima pasigrožėti mūsų kaimynu Mėnuliu, o, kai jis netrukdo, ir tolimais objektais. Aišku, jiems stebėti jau reikia teleskopo.

Spalį yra ir krentančių žvaigždžių – mėnesio pabaigoje krenta vadinamieji orionidai. Tiesiog reikėtų pasirinkti šiek tiek atokesnę nuo miesto šviesų vietą. Pageidautina aukštesnę, kad pastatai, medžiai neužstotų horizonto. Galima pasiimti kavos, arbatos termosą ir pasigrožėti keliomis planetomis, pabandyti įžvelgti vieną kitą „krentančią žvaigždę“, pasidairyti į Paukščių Taką, žvaigždynus. Turėtų gana gerai matytis ir atskiros žvaigždės.

– O tarp dangaus kūnų ar daug yra lietuviškais pavadinimais?

– Daug. Lietuvos astronomų, pavyzdžiui, Kazimiero Černio, Algirdo Kazlausko, specializacija yra asteroidų ir kometų paieška. Tai jų dėka po kosmosą skraido asteroidai Klaipėda, Plungė, Marijampolė, Jonava, Molėtai, Utena, Nemunas, Vytautas, Algirdas, Kęstutis, Tautvaišienė, Kakaras, Straižys, Bertašiūtė, Kazlauskas ir kiti. Danguje yra turbūt apie 50 asteroidų lietuviškais pavadinimais. Skrieja Černio kometa, Černio-Petrausko kometa. Marse, pavyzdžiui, yra krateris Alytus, Merkurijuje – K. Donelaičio krateris. Veneroje – net kelios dešimtys lietuviškų vardų: Gabija, Birutė, Danutė, Žemyna, Praurimė, Aleksota…

Mėnulyje taip pat yra su Lietuva susijusių objektų. Tai Vilniaus universiteto astronomų vardai – Martynas Počobutas, Jonas Sniadeckis, Vladislovas Dzievulskis. Jų pavardėmis pavadinti krateriai.

– Panevėžio vardo kosmose tikriausiai nėra?

– Bijau sumeluoti. Tikrai yra kelios dešimtys vietovardžių pavadinimų, bet net jeigu Panevėžio ir nėra, nereikėtų nusiminti – astronomai darbuojasi ta linkme! Kiek seku naujienas, jie praktiškai kiekvienais metais suranda po vieną ar net kelis naujus asteroidus ir suteikia jiems pavadinimus. Be to, galbūt pas jus yra koks nors jaunas būsimas astronomas, kuris atras asteroidą, kometą ar galbūt netgi egzoplanetą prie kitos žvaigždės ir suteiks tokį pavadinimą. Ir naktiniame danguje mes turėsime Panevėžį.

L. Šmigelskas. LRKM nuotrauka

– Kokių klausimų dažniausiai kyla šiuolaikiniam žmogui besižvalgant į naktinį dangų?

– Kažkuriuo metu buvo labai populiarus nežemiškos gyvybės klausimas. Pastaraisiais metais apie tai klausinėjama mažiau. Mano spėjimu, dėl to, kad dabar mes nuolat girdime arba skaitome apie naujai atrastas planetas – jau ir Žemės dydžio, kietu paviršiumi ir su atmosfera. Visiškai neseniai paskelbta, kad aptikta planeta su vandens garų atmosfera. Žmonės tarsi susitaikė su mintimi, kad jeigu yra tiek daug į Žemę panašių planetų, kodėl gi negalėtų būti ir tų planetų gyventojų?

Teiraujasi žmonės ir apie lietuvių indėlį į kosmoso tyrimus, ir ką veikia Lietuvos astronomai, apie dabartinius pasiekimus, apie idėjas žmonėms sugrįžti į Mėnulį, nukeliauti į Marsą – kiek tai realu ir kada galėtų vykti. Taip pat domisi juodosiomis bedugnėmis – kitaip juodosiomis skylėmis. Matyti, kad seka spaudoje, internete skelbiamas naujienas. Jeigu ten būna akcentuojama kažkokia tema, dažniausiai ja sulaukiame ir klausimų.

– Daugeliui tautiečių atrodo, kad Lietuva ir kosminės technologijos – tarsi du nesuderinami dalykai. Kaip yra iš tiesų? Kokie lietuvių pasiekimai šioje srityje?

– Aš dažnai muziejaus lankytojams pasakoju pirmųjų lietuviškų palydovų istoriją. Kaip du jauni studentai – Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis – nuvyko stažuotėn į NASA, ten pamatė mažuosius palydovus ir į Lietuvą grįžo su mintimi sukurti ir paleisti lietuvišką palydovą. Daug kas į juos žiūrėjo kaip į svajotojus, iškėlusius nerealų tikslą – Lietuva mažytė, o kosmosas didelis ir toli: gal nereikėtų mums ten kišti nosies? Bet jie 2014-aisiais paleido lietuvišką palydovą – „Lituanica SAT-1“. Tais pačiais metais buvo paleistas ir dar vienas – „LitSat-1“. Taigi Lietuva tapo kosmine valstybe. Abu palydovai sėkmingai veikė.

Smagu, kad Laurynas su Vyteniu šio kelio neapleido ir 2017-aisiais sukonstravo dar vieną palydovą, jau tris kartus didesnį „Lituanica SAT-2“. Jis irgi sėkmingai paleistas. Galiausiai buvo įkurta kompanija „NanoAvionics“, kuri vien šiemet paleido du sėkmingai veikiančius kosminius palydovus. Ateinantiems metams vėl turi keletą užsakymų. Tapo netgi tarptautine kompanija – turi savo skyrių Didžiojoje Britanijoje ir, kiek seku naujienas, JAV. Nuo studentų įkurto mažųjų palydovų startuolio išaugo iki tarptautinės kompanijos!

– Bet lietuvių ir kosmoso ryšys tikriausiai gerokai senesnis?

– Lietuviai tokiais dalykais tikrai domėjosi nuo senų laikų ir turėjo gražių pasiekimų. Pavyzdžiu galėtų būti kad ir Kazimieras Semenavičius, gyvenęs XVII amžiuje: jo veikale „Didysis artilerijos menas“ buvo pateikti daugiapakopių raketų brėžiniai. Ši knyga artileriją pavertė mokslu – iki tol ji buvo amato lygio. Galima net sakyti, kad lietuvio darbas 200 metų buvo pagrindinis Europos artileristų vadovėlis.

Prisiminkime ir tokius žmones, kaip Aleksandras Griškevičius ir jo žemaičių garlėkė. XIX amžiaus viduryje entuziastas konstravo, svajojo pakilti virš žemės…

Sovietiniais laikais buvo lietuvių, tiesiogiai dirbusių su kosmosu. „Burano“ programoje dalyvavo tekstilės institutas Kaune – gamino termoizoliacines plokštes. Tam tikros erdvėlaivio dalys, kylant į kosmosą arba leidžiantis, dėl trinties įkaista – reikėjo pagaminti specialią dangą. Girdėjau pasakojant, kad sovietai turėjo amerikietiškų erdvėlaivių – šatlų – plytelių, bet neturėjo technologijos. Sovietų Sąjungoje buvusiems tekstilės institutams išsiuntinėjo pklausimą, kaip pagaminti tokią dangą, tačiau tik kauniškiams pavyko tą padaryti. Praktiškai visiems erdvėlaiviams „Buran“ termoizoliacinė medžiaga buvo siuvama Kaune. Vėliau jie kūrė ir medžiagas skafandrams, dalyvavo kituose projektuose. Lietuviai optikos specialistai kosminiams aparatams gamino optiką. Įdomu, kad kosminėje programoje dalyvavo net Botanikos institutas. Lietuvių inžinieriai Vilniuje gamino specialius konteinerius, mokslininkai parinko augalus, kuriuos kosmose augino kosmonautai. Lietuvių mokslininkams, vadovaujamiems profesoriaus Alfonso Merkio, pirmiems pasaulyje pavyko užauginti kosmose augalą nuo sėklos iki sėklos, tai yra praktiniu eksperimentu įrodyti, kad kosmose gali užaugti derlius.

Mūsų Rimantas Stankevičius, tragiškai žuvęs 1990 metais, buvo įtrauktas į kosmonautų būrį, buvo ruošiamas pilotuoti „Buran“ erdvėlaivį.

– Lietuvių ar lietuvių kilmės specialistų, dirbusių kosminėse programose ar kitaip susijusių su kosmosu, buvo ir daugiau.

– Buvo ir tebėra. Pavyzdžiui, Aleksejus Jelisejevas – lietuvių kilmės rusų kosmonautas. Iki 1950 metų jo pavardė buvo Kuraitis. Jis tris kartus skrido į kosmosą – kaip tik šiais metais sukanka 50 metų nuo pirmųjų jo skrydžių. Kadangi jis buvo įtrauktas į sovietinę Mėnulio programą, jeigu būtų pavykę iki galo užbaigti raketą, galbūt lietuvių kilmės kosmonautas būtų išsilaipinęs Mėnulyje.

NASA irgi yra dirbę ir tebedirba nemažai lietuvių kilmės asmenų. Pavyzdžiui, mūsų muziejuje du kartus lankėsi buvęs NASA astronautas Karolis Bobko, kuris tris kartus skrido į kosmosą. Jo močiutė yra iš Kėdainių rajono. Dabar darbuojasi lietuvių kilmės profesorius Jonas Žmuidzinas, su Mėnulio tyrimų kosminiu aparatu dirba Arizonos universiteto darbuotojas Reinholdas Povilaitis, kurio seneliai iš Lietuvos. Profesorė Liucija Žiurys dirba Arizonos radijo observatorijoje, buvo šios observatorijos direktore. Jos tėvas Eugenijus Žiurys yra dirbęs „Apollo“ programoje, kūrė degalų formulę.

Kosmonautikos entuziastas Saulius Lapienis yra atradęs turbūt kelias dešimtis lietuvių kilmės amerikiečių, kurie yra dirbę arba tebedirba įvairiuose kosmoso projektuose.

Džiugu, kad mūsų jaunimas vyksta į stažuotes NASA. Dalis jų sugrįžta, pritaiko savo patirtį Lietuvoje ir dirba ta linkme. Smagu, kad lietuviai žiūri ne tik į žemę, bet ir į dangų.

– Kaip manote, ko besižvalgydama į dangų žmonija vis dar ieško?

– Sunku atsakyti. Galbūt galima pasiremti amžiną atilsį fiziko Stiveno Hokingo žodžiais, kad mes vis dar nežinome, iš kur mes esame, kur link einame ir kodėl visata yra būtent tokia, kokia yra. Be abejonės, atsakymai į šiuos fundamentalius klausimus glūdi visatoje. Tai skatina tyrinėti, kelti naujus klausimus, ieškoti atsakymų. Taip mes po truputį žengiame į priekį.

Labai smagu, kad Lietuvoje taip pat yra žmonių, kurie prisideda prie viso to – ar dirbdami prie teleskopų, ar kurdami kažkokias naujas medžiagas, ar prietaisus, ar konstruodami tuos pačius palydovus, dirbdami čia, Lietuvoje, ar tokiose organizacijose kaip NASA, Europos kosmoso agentūra.

– Kas jus patį labiausiai žavi pažvelgus į dangų?

– Man didžiausią įspūdį daro pats naktinio dangaus grožis. Tam nereikia jokio teleskopo, nereikia šviesų. Tiesiog reikia giedro dangaus, atrasti laiko vakare išeiti pasižiūrėti ir pamatyti, kaip visa tai gražu.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų