Lietuva – tik tarpinė stotelė?

Lietuva ir toliau susiduria su emigracijos iššūkiu, o reikalingų valdžios sprendimų, galinčių paskatinti grįžti, vis dar pasigendama.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei pernai per visus metus. Šiemet iš Lietuvos jau išvyko 50 888 gyventojai, o pernai per visus metus – 50 333. Imigrantų skaičius taip pat išaugo. Per dešimt šių metų mėnesių į šalį atvyko 23 516 asmenų, pernai per visus metus atvykusiųjų buvo 20 162. Grįžusių lietuvių skaičius šiemet išaugo kone tūkstančiu: parvyko 15 110 lietuvių, o pernai buvo 14 207.

Pamažu didėja ir į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius. Pernai jie sudarė 30 procentų, šiemet per dešimt mėnesių jau buvo 36 procentai.

Tokios tendencijos iš dalies džiugina, tačiau išvykstančiųjų tebėra daugiau nei sugrįžtančių.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad emigracija vis dar yra pagrindinis Lietuvos iššūkis. Jo manymu, reikėtų imtis priemonių ją nors šiek tiek sumažinti, nes jeigu tokios tendencijos bus ir ateityje, paprasčiausiai visi dabar keliami prioritetai – pensijų didinimas, biudžeto subalansavimas – pakibs ant plauko.

„Jeigu nebus dirbančių žmonių, kurie sumoka didžiausią mokesčių naštą, arba jų pradės drastiškai trūkti, ekonomika susidurs su tam tikrais iššūkiais. Visa mūsų biudžeto struktūra pradės braškėti“, – „Panevėžio balsui“ teigė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, dabar daug kalbama, kad pasikviesime ukrainiečių ir kitų imigrantų, tačiau yra atlikta daug tyrimų, kad jie nepagelbės šaliai. Tyrimai rodo, kad pirmuosius metus ar netgi dešimtmečius kai kuriose valstybėse biudžetą jie veikia neigiamai. Imigrantai taupo pinigus ir siunčia juos namo savo šeimoms, būstą nuomojasi keliese, gyvena susispaudę.

Kitaip tariant, gyvena susiveržę diržus, tačiau prireikus naudojasi mūsų sveikatos apsaugos sistema ir pan. Tik praėjus nemažai metų, kai jų vaikai pradeda eiti į mokyklas, kai įsigyja būstus, pradeda duoti didesnę naudą biudžetui, negu iš jo gauna.

Būtina įleisti šaknis

Pasak Ž. Maurico, tarp grįžtančiųjų ir išvykstančiųjų yra ir dirbančiųjų sezoninius darbus. Be to, Lietuva daugiau pritraukia trečiųjų šalių žmones – bent jau pernai taip buvo. Tokia situacija ekonomikai nėra palanki. Tad atvykstančiuosius pirmiausia būtina tinkamai integruoti.

„Deja, tokios geros patirties mes kol kas neturime. Mes juos turime integruoti visavertiškai, kaip Lietuvos piliečius, o ne traktuoti kaip laikinus juodadarbius. Reikia stengtis, kad jie atsivežtų čia šeimas, suteikti tas pačias teises. Jeigu jų neturi, darbdavys sako: tau nepatinka, atleidžiu ir turėsi išvykti iš šalies, nes baigiasi darbo viza“, – aiškino Ž. Mauricas.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad emigracija – vis dar didelis iššūkis Lietuvai.

Jo teigimu, reikia kviesti studijuoti Lietuvoje, kad žmonės išmoktų kalbą, įleistų čia šaknis.

„Turi būti integracija. Jeigu jie bus laikini, neduos daug pridėtinės vertės. Jie taupys, pinigus siųs į savo šalį. Jie nesijaus čia gerai ir emigruos į tuos pačius Vakarus. Lietuva bus tarpinė stotelė. Tam tikras verslas gaus trumpalaikę naudą, o paskui problemas paliks spręsti visuomenei. Aš tokio dalyko nelinkėčiau“, – pabrėžė ekonomistas.

Ž. Maurico pastebėjimu, statistika gal šiek tiek ir gerėja, bet, palyginti su Estija, Lenkija, mūsų situacija yra gerokai prastesnė.

Didžiajai Britanijai paskelbus apie atsiskyrimą nuo ES, neatmetama tikimybė, kad dalis lietuvių grįžta ir dėl to, tačiau tokių nėra itin daug. Pasak Ž. Maurico, britų statistika rodo, kad migracijos iš Centrinės Rytų Europos balansas yra praktiškai nulinis.

„Jau netgi daugiau išvyksta iš Britanijos, nei atvyksta. Manau, kad Lietuva šiuo atžvilgiu vis dar yra išimtis. Aš drįsčiau teigti, kad lietuvių vis dar daugiau imigruoja į Didžiąją Britaniją, negu grįžta“, – Ž. Mauricas sako, kad nepasinaudota proga susigrąžinti tautiečius.

Jo manymu, reikia skirti daugiau dėmesio viduriniam sluoksniui.

„Tarkime, grįžusiesiems iš Airijos, kur šeimoms taikomi maži mokesčiai, Lietuva nėra labai svetinga. Mokestinė našta jiems išauga kone dvigubai. Didžioji dalis tų žmonių emigravę jau atsiduria viduriniame sluoksnyje ir jie nesitaikstys su grįžimu į žemesnį sluoksnį. Manau, čia ir yra didžiausias iššūkis. Ta statistika turėtų būti dar vienas spyris į minkštą vietą politikams, kad jie tikrai susiimtų. O kartu ir verslui. Turi būti kažkoks bendras sutarimas“, – pabrėžė ekonomistas.

Ne trumpalaikis efektas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad esminių pokyčių emigracijos statistikoje nėra. Yra stabili emigracija ir stabili reemigracija – kasmet po 15 tūkst. gyventojų per metus grįžta į Lietuvą.

„Turbūt negalime sakyti, kad kiekvienais metais visiems laikams po 15 tūkst. grįžta“, – sako jis.

Be to, tarp jų – ir sezoniniai darbuotojai, vis dar išlaikantys ryšį su Lietuva.

N. Mačiulio manymu, išlieka galimybė reemigraciją paskatinti ir susigrąžinti bent dešimtadalį į užsienį išvykusių lietuvių.

Pasak jo, turbūt teigiama tendencija, kad daugiau atvyksta ir Baltarusijos, Ukrainos piliečių.

„Kadangi imigracija Lietuvoje vertinama labai kontroversiškai, reikia atkreipti dėmesį, kad 10 tūkst. per metus yra labai mažai“, – sako apie užsienio darbuotojus jis.

Ekonomisto manymu, Lietuva, norėdama šiek tiek stabilizuoti demografines tendencijas, turi užkaišioti darbuotojų trūkumo spragas. Ji turėtų labiau atsiverti imigracijai, tačiau vien atverti durų nepakanka, nes nesame patys patraukliausi kvalifikuotiems darbuotojams ES.

N. Mačiulio manymu, kad imigrantai liks Lietuvoje tik kurį laiką, nereiškia, kad tai yra blogai, – vieni išvyks, kiti atvyks. Lankstesnė darbo rinka įsileidžiant darbuotojų iš trečiųjų šalių gali paskatinti verslą investuoti, pritraukti užsienio investicijų, šalia kurtis vietos verslams.

„Tai yra ne trumpalaikis efektas. Kaip tik ilgalaikis sukuriant lankstesnę darbo rinką ir panaikinami tie „butelio kakleliai“, susiję su darbuotojų trūkumu“, – teigia jis.

Pasak ekonomisto, jeigu yra darbo vietų, yra galimybė užsidirbti, tai jau progresas, leidžiantis daliai išvykusių lietuvių sugrįžti, tad ir kitais metais reemigracija turėtų būti sparti.

„Mes prognozuojame, kad emigracijos ir imigracijos skirtumas ateinančius kelerius metus labai mažės“, – tvirtino N. Mačiulis.

Tyrimai rodo, kad imigrantai taupo pinigus ir siunčia juos šeimoms į savo šalį, todėl atvykstančiuosius pirmiausia būtina tinkamai integruoti.