-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuva šiuo metu dalyvauja trijose iš penkių ES vykdomų operacijų ir misijų.
Į operacijas „Atalanta“, „Sophia“ ir karinę mokymų misiją Malyje iš viso išsiųsti apie dešimt Lietuvos karių. ES taip pat vykdo mokymų misijas Somalyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Šioms operacijoms koordinuoti ES ministrai praėjusią savaitę nusprendė įsteigti Bendrijos karinę vadavietę. Tai nepanaikins atskirų misijoms vadovaujančių štabų.
„Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo didinimo iniciatyvas, tačiau siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su NATO bei ieškoti veiksmų sinergijos su Aljansu“, – pranešime sakė R. Karoblis.
Pasak krašto apsaugos ministro, „Europos Sąjungos vaidmuo yra ypač svarbus ieškant sprendimų Pietuose, kur kylantys saugumo iššūkiai yra susiję su terorizmu bei migracija“.
ES ne kartą tikino neketinanti atimti iš NATO pirmaeilio vaidmens Europos gynyboje. Tačiau Didžiajai Britanijai nubalsavus už pasitraukimą iš ES, blokas neteks kariniu požiūriu vienos ir stipriausių narių. Šis veiksnys kartu su tvyrančiomis abejonėmis dėl naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo įsipareigojimų NATO sąjungininkėms suteikė naują paskatą stiprinti Bendrijos karinį bendradarbiavimą.
Kritišką požiūrį į gilesnį ES karinį bendradarbiavimą anksčiau reiškė ir Lietuva.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, Europos Sąjungos vaidmuo ypač svarbus sprendžiant su terorizmu bei migracijos krize susijusius iššūkius.
„Lietuvos, Baltijos šalių ir daugumos šalių pozicija yra, kad negali būti jokio dubliažo su NATO struktūromis ir negali būti kažko naujo, kas galėtų neigti arba paneigti NATO buvimą. Visus tokius pasiūlymus mes blokuosime“, – pernai rugsėjį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Į vieną minėtų ES vykdomų karinių operacijų pirmoji lietuvių karių grupė išlydėta kaip tik praėjusį pirmadienį.
Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, įvyko Lietuvos kariuomenės pirmosios laivo apžiūros grupės karių išlydėjimo ceremonija į Europos Sąjungos Jūrų pajėgų komponento Viduržemio jūroje vykdomą operaciją „Sophia“.
Dvi Lietuvos kariuomenės laivo apžiūros grupės dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Sophia“ buvo parengtos dar 2016 metais. Jos sudarytos Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu kartu su kariais iš Karo policijos, Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pirmoji 12 karių grupė vykdys operacijas iš Vokietijos karinio laivyno fregatos „Rhein“.
Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo, identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų trijų mėnesių.
Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnauja Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas – operacijos „Sophia“ vadavietėje Romoje, Italijoje.
Šioje ES operacijoje dalyvauja iš viso 25 ES šalys, jos skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja penki laivai ir šeši orlaiviai.
Krašto apsaugos ministerija kitąmet numato toliau didinti lietuvių karių profesionalų skaičių ir sukomplektuoti du batalionus šalies vakaruose.
Pagal ministerijos įregistruotus kitų metų ribinius karių skaičių planus, profesionalų Lietuvos kariuomenėje turės būti nuo 9 700 iki 10 700. Iš jų 12 bus generolai ir admirolai, 48 pulkininkai ir jūrų kapitonai, 207 pulkininkai leitenantai ir komandorai bei 673 majorai ir komandorai leitenantai.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 700 profesinės karo tarnybos karių.
Karių profesionalų skaičius didinamas siekiant sudaryti du naujai kuriamus batalionas šalies vakaruose ir toliau pildyti kitus Lietuvos kariuomenės dalinius.
Batalionams sukomplektuoti numatoma kitąmet 500 karių padidinti ir šauktinių skaičių. Šiemet kariuomenėje tarnaus 3 500 karo prievolininkų.
Du batalionai Lietuvos kariuomenėje atsiras komplektuojant antrąją Lietuvos pėstininkų brigadą „Žemaitija“. Jai šiuo metu priskirti kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas.
Papildomai brigadai sukomplektuoti kuriamas artilerijos vienetas vadinsis Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu.
„Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas artilerijos batalionui suteikiamas vieno žymiausių Nepriklausomybės kovų karininko brigados generolo Motiejaus Pečiulionio garbei. Brigados generolas M. Pečiulionis – vienas iš Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjų ir pradininkų“, – teigia Krašto apsaugos ministerija.
Brigadą „Žemaitija“ kitąmet papildys ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas.
Vyriausybė numato, kad kitąmet gynybos biudžetas sudarys 2,07 proc. bendrojo vidaus produkto.
