„Lietuvos visuomenė labai poliarizuota. Vienos partijos kažkam labai patinka, o kitos yra tiesiog nekenčiamos.“, -sako politologas M. Jurkynas.

Krinta politikų kaukės ir reitingai

Krinta politikų kaukės ir reitingai

Politinę Lietuvos padangę vienas po kito krečia skandalai. Tarp girnų pakliuvo pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, įtarta slapta susirašinėjusi su korupcija kaltinamu buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu. Moralinį veidą taip pat ne kartą išsipurvinę Seimo valdantieji suskubo šį bendravimą išnarstyti po kaulelį, tad nedrąsiai kalbama ir apie tikėtiną apkaltą prezidentei.

Tačiau kol informacija apie užkulisinius susirašinėjimus tarp šalies vadovės ir susitepusio politiko nepasitvirtino, kalbėti apie prezidentės ateitį, pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo JURKYNO, anksti. O jei tai būtų tiesa, reikštų, kad ši moteris turi ir kitą veidą, nei mato visuomenė.

– Kaip vertinate paviešintą prezidentės susirašinėjimą elektroniniais laiškais? Ar tai politinės griūties pradžia Lietuvoje?

– Pasakysiu labai aiškiai: visų pirma tai yra hipotezė, nes nėra jokio teisiškai įrodyto tų laiškų autentiškumo. Jais remiantis mes negalime pasakyti, kad tai tiesa. Bet jei tartume, jog tas susirašinėjimas realus, mes galime diskutuoti dėl dviejų dalykų – prezidentės leksikos ir numanomo poveikio demokratijos sargams – žurnalistams.

Pastarasis pavojus pats svarbiausias šioje situacijoje. Viename minėtų laiškų E. Masiuliui žinomas žurnalistas Tomas Dapkus buvo vadinamas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus „skaliku“. Teksto autorius adresato prašė perduoti D. Mockui, kad jis patrauktų žurnalistą. Tai kalba apie rimtą norą paveikti vieną iš valstybės demokratijos garantų – žiniasklaidą. Ji juk tam ir yra, kad rašytų, atskleistų šalies problemas, pastebėtų su etiniais, moraliniais ir teisiniais standartais prasilenkiančius politikus.

– Žurnalistai – „skalikai“, „piarščikai“, „fain“, „ok“. Ar tokia leksika leistina valstybės vadovui?

– Aišku, kad toks žodynas prezidentei garbės nedaro. Tariama laiškų leksika prieštarauja jos keliamiems aukštiems standartams, kuriuos vadovė išsako ir viešai. Taip atsiskleidžia lyg ir šios politikės dviveidiškumas.

Tačiau tai, kad prezidentė bendrauja elektroniniais laiškais, jokios problemos nerodo. Internetu dabar susirašinėja labai daug visuomenės veikėjų, politikų, tai jau įprasta visame pasaulyje. Net žodynas kai kurių politikų būna tikrai žiaurus, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų atstovų, kurie savo pasisakymuose nebijo vartoti net necenzūrinių žodžių. Mūsiškiams iki tiek dar toli.

Tačiau turime ir kitokių pavyzdžių, kaip aristokratiškasis prezidentas Valdas Adamkus – jis orus išlieka tiek privačiame, tiek viešame lygyje. Teko bendrauti su šiuo žmogumi – tuomet mačiau labai vientisą jo moralinį veidą. O D. Grybauskaitei staiga nukrito kaukė… Bet tai nieko baisaus – kai kam galbūt net patinka toks šios asmenybės artumas gatvės stiliui. Taip ji tampa iš paprastų mirtingųjų sluoksnio.

Mano nuomone, moraliniai aspektai nėra svarbūs politikui – esi vedęs ar išsiskyręs. Blogai, jei tos vertybės gyvenime nesutampa su viešai deklaruojamomis.

Dar užkliuvo ir tai, kad minėtų laiškų siuntėjas paslėptas po neaiškiais adresais. Ar čia bandymas tartis slapta ir paslėpti elektroninę tapatybę?

– Paskutiniai tyrimai parodė, kad D. Grybauskaiė tarp politikų vis dar turi aukščiausius reitingus. Ja pasitiki 48 procentai visų apklaustų respondentų. Ar skandalas turės įtakos prezidentės populiarumui?

– Ši situacija iš tiesų labai neskani, parodanti kitą prezidentės veidą, ir tai turėtų atsiliepti jos reitingams bei politinės karjeros perspektyvai. Kontroversijos dar niekam neatnešė daug naudos. Galime tik suvokti, kad iki šiol pažinojome kitokią šalies vadovę. Bet dar kartą pabrėžiu, jei tai yra tiesa.

Neaišku, kur D. Grybauskaitė ateityje gali kandidatuoti. Lietuvos politinė logika nuo tarptautinės itin skiriasi. Jei šis asmuo save mato platesnėje erdvėje nei mūsų valstybė, tai natūralu, kad jo laukia dar didesnė konkurencija. Tarptautinėje arenoje yra ir daugiau itin stiprių asmenybių.

– Ar šis įvykis netaps saldainiuku rusų propagandininkų rankose? Jie juk naudojasi kiekvienu panašiu skandalu bandydami kompromituoti Lietuvos vardą.

– Matote, Rusijos propaganda stengiasi išnaudoti bet kokią prastesnę žinią iš Lietuvos. Kas kartą bandoma viską išpūsti, paryškinti, kad mes atrodytume kuo didesni nevykėliai. Esą Lietuva nieko gero čia nesukūrė būdama nepriklausoma, visi lietuviai emigruoja, gyvena nelaimingi ir turi problemų.

Bet nereikia kreipti dėmesio į tokius pareiškimus – geriausia juos tiesiog ignoruoti. Propaganda nėra ta tikra žurnalistika, kuri skatintų diskutuoti ir ieškoti tiesos.

Jie lygiai taip kaip prezidentės laiškais naudojasi avarija oro uoste ar suirute Nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

– Iš skandalų neišlipa ir Seimo valdantieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ar Lietuvos politika ima skęsti savo vidaus problemose?

– Žalieji ir valstiečiai – valdantieji, tad natūraliai jie atsiduria po didinamuoju stiklu. Taip buvo ir su ankstesnėmis partijomis, kurios užėmė pagrindines pozicijas Seime. Kaip sakoma, kas dirba, tas klysta, o klaidas žurnalistai ir gaudo.

Na, o opozicija, ji nieko padaryti negali, tai ir nekliūva niekam. Jų ir skandalai šiuo metu nekrečia.

– O ar Lietuvos gyventojai dar rimtai reaguoja į politinius skandalus, ar tiesiog jau prie jų priprato?

– Iš tiesų tai yra natūralu. Kur yra demokratija – ar tai būtų Italija, ar JAV, – visur yra politinių valdžių kaita ir judėjimas. Visuomet valdantiesiems sunku išlaikyti valdžią vien demokratinėmis priemonėmis. Taip atsiranda klaidų, priešiškų vertinimų.

O rinkėjai savo nepasitenkinimą kartais parodo. Jų nuomonė gana kategoriškai pareikšta neseniai įvykusiame mitinge, kuris buvo neblogai suorganizuotas pasitelkus socialinius tinklus.

Lietuvos visuomenė labai poliarizuota. Vienos partijos kažkam labai patinka, o kitos yra tiesiog nekenčiamos.

– Tačiau valdančiųjų reitingai pastaruoju metu smuko – valstiečiai su žaliaisiais bei socialdemokratai balandį sulaukė dar mažiau gyventojų palankumo.

– Na, jiems prezidentės laiškai kol kas įtakos nespėjo padaryti. Manau, kad valstiečių ir žaliųjų situaciją pablogino kritika dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsistatydinimo bei konfliktas su prezidente. O ir į patį Ramūną Karbauskį nukreiptos strėlės dėl trąšų ir kitų asmeninių dalykų galėjo paveikti reitingus. Be to, kaip ir sakiau, ši partija yra žiniasklaidos taikiklyje.

Dėl socialdemokratų sunku dabar ką nors pasakyti, nes reitingai atspindi jau į dvi partijas suskilusią jėgą. Naujoji, Gedimino Kirkilo vedama Lietuvos socialdemokratų darbo partija šiuo metu sulaukia daugiau dėmesio dėl paties skilimo ir naujo darinio atsiradimo. Bet ar ilgai išsilaikys toks populiarumas, nežinome.

Naujųjų socialdemokratų partijos padėtį taip pat lems ir valdančiųjų koalicijos Seime situacija. Ne tik žalieji ir valstiečiai yra priversti nešti šią naštą – atsakomybė tenka ir jų partneriams. Jei prastės šios sąjungos bendras darbas, kentės abu bendradarbiai.

Tačiau didžiausia priežastis, kodėl socialdemokratai taip smuktelėjo rinkėjų akyse, yra partijos skilimas. Išsidalijo sąjunga, išsidalijo ir rinkėjai. Kaip toliau vystysis visos šios kompanijos komunikacija, bus matyti.

Skandalai, kaip anksčiau, socialdemokratų pastaruoju metu nebekrečia.

– Šiek tiek į priekį prasiveržė partija „Tvarka ir teisingumas“.

– Jie visada turėjo savo rinkėjų ratą. Tai yra tie žmonės, kurie nepatenkinti senųjų Seimo partijų darbu valdžioje. Į šią palaikymo komanda taip pat jungiasi Darbo partijai, „Drąsos keliui“ ir panašioms politinėms organizacijoms simpatizuojantys gyventojai.

– Ar susikompromitavusiam Liberalų sąjūdžiui durys į Seimą neužsidarė?

– Nemanau, kad taip nutiko. Jie taip pat turi savo rinkėją. Partija išsivalė nuo ją sukompromitavusių politikų, kaip Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius, tad kituose Seimo rinkimuose turėtų pereiti 5 procentų balsų barjerą.

– Kaip manote, jei rinkimai vyktų dabar, kurios partijos patektų į Seimą?

– Esu tikras, kad ten keliautų tos pačios partijos, kurios yra ir dabar. Tai rodo ir nuomonių apklausos. Kol kas tikrai nematyti jokių staigmenų ar išsišokėlių.

Jei šiandien formuotume Seimą, į jį patektų šešios partijos: valstiečiai ir žalieji, konservatoriai, socialdemokratai, liberalai, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų