-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ši istorija prasidėjo dar vasario pradžioje, kai buvo oficialiai paskelbta, kad panevėžietis baidarių irkluotojas Donatas Žaldokas vartojo draudžiamų medžiagų. Lietuvos antidopingo agentūros kontrolieriai sportininko organizme rado Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) draudžiamo preparato GW 1516, juodojoje rinkoje dar vadinamo enduroboliu, pėdsakų. Tai ypač kenksmingos organizmui medžiagos.
Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (PKKSC) trenerio Pavelo Bespalovo 20-metis auklėtinis įkliuvo praėjusių metų vasarą. Šalies Antidopingo agentūra Lietuvos jaunimo rinktinės narį patikrino birželio pabaigoje per Šiauliuose vykusias moksleivių ir jaunimo pirmenybes. Donatas su kolega pirmi įveikė 1000 m dviviete baidare, triumfavo vienviete baidare 1000 m ir 200 m rungtyse. Po varžybų panevėžietis buvo pakviestas dopingo testui.
Šis testas ir tapo skandalingos istorijos ašimi.
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos vadovas Aleksandras Alekrinskis teigia dopingo bylose su kolegomis galintis priimti tik moralinį sprendimą.
Paaiškėjus tikrinimo rezultatams, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo (BKI) federacija sudarė drausmės komisiją atvejui ištirti. D. Žaldokas komisijai nurodė, kad neaiškių papildų įsigijo Panevėžio automobilių turguje, nors paprastai jų pirkdavo parduotuvėse. Sportininkas teigė, kad dėl sudėtingos materialinės padėties negalėjo įsigyti oficialaus platintojo siūlomų papildų, todėl juos pigiau pirko iš nežinomo asmens ir nepasidomėjo, kokia sudėtis.
Donato treneris P. Bespalovas aiškino, kad dėl auklėtinių vartojamų papildų konsultuojasi su sporto medikais ir papildų paprastai įsigyja iš gerai mieste žinomos specializuotos parduotuvės.
Pasiaiškinimai negelbėjo: D. Žaldokas sulaukė ypač griežto federacijos verdikto – diskvalifikacijos ketveriems metams. Tokią bausmę iš dalies lėmė paties irkluotojo pozicija. Bausmė galėjo būti mažesnė, jei sportininkas būtų bendradarbiavęs su Lietuvos antidopingo agentūra ar Lietuvos baidarių ir kanojų federacija bei suteikęs naudingų žinių apie šios medžiagos platintojus.
Kovoti su dopingu sporte nuo praėjusių metų atsirado dar vienas instrumentas – nuo 2016-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojęs tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas, numatantis laisvės atėmimo bausmę už disponavimą neleistinomis medžiagomis. Baudžiamojo kodekso 276 straipsnis skelbia, kad tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė tam tikras dopingo medžiagas, arba pardavė ar kitaip platino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Įrodyti, iš kur gautas dopingas, apginti savo nekaltumą privalo pats sportininkas. Jeigu jis bendradarbiauja su Lietuvos antidopingo agentūra ir suteikia svarios informacijos, iš kur ir kaip įsigijo neleistinų medžiagų, tada agentūra gali kreiptis į policiją. Toji pradėtų ikiteisminį tyrimą pagal galiojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Tačiau pati Lietuvos antidopingo agentūra tyrimų nevykdo ir pardavėjų neieško, nesiaiškina, kokiu būdu ir kur sportininkas įsigyja kenksmingų medžiagų. Gavus teigiamą testą iš Pasaulinės antidopingo agentūros akredituotos laboratorijos, yra konstatuojamas tik pažeidimo faktas, apie jį informuojamas atletas ir tos sporto šakos federacija.
Ar ieškant dopingo platintojų šiuo atveju iniciatyvos galėjo imtis pati BKI federacija? Ar, nubaudusi sportininką, ji galėjo žengti dar vieną žingsnį ir parodyti iniciatyvą ieškoti dopingo platintojų? Hipotetiškai svarstant – taip. Federacija galėjo kreiptis į teisėsaugą, pateikti visas šios istorijos detales, nes jos gali būti naudingos siekiant išaiškinti, iš ko jaunas perspektyvus sportininkas pirko pavojingą ir retą preparatą. Juk siūlo galas buvo ne toks ir menkas – žinota, kur irkluotojas įsigijo jį įklampinusį preparatą. Liko tik klausimasn – kada? Jeigu draudžiamų medžiagų pėdsakų organizme lieka iki 40 dienų, o irkluotojas tikrintas birželio 26-ąją, vadinasi, dopingas vartotas bent jau ne vėliau nei gegužės pradžioje. Galima daryti prielaidą, kad šio preparato atletas įsigijo 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį.
Aišku, nežinia, kiek būtų veiksmingas teisėsaugos tyrimas, tačiau federacija šioje istorijoje būtų padariusi absoliučiai viską, kad būtų rasti visi nusikaltę asmenys.
Galima suprasti ir federacijos poziciją. Ne tas atvejis, kai norisi papildomos viešumo dozės. Bet, jeigu tyrimas būtų sėkmingas, BKI federacija būtų šios istorijos ašis ir visuomenės akyse būtų ta sporto institucija, kuri su dopingu kovoja principingai ir iki galo.
Tiesa, federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis dar nededa taško. Trenerio P. Bespalovo atsakomybė bus svarstoma paskutinę kovo savaitę BKI federacijos Vykdomojo komiteto susirinkime. Nuo vasario antros pusės dalis Vykdomojo komiteto narių su savo auklėtiniais yra išvykę į treniruočių stovyklas, tad federacija anksčiau negalėjo trenerio įvertinti.
„Kodėl nesikreipėme į teisėsaugą? Vienas negaliu nuspręsti šio dalyko, – kalbėjo „Panevėžio balsui“ A. Alekrinskis. – Matote, ši byla buvo iškelta sportininkui. Buvo sudaryta komisija tirti šį atvejį, buvo siūloma irkluotojui bendradarbiauti su mumis arba Antidopingo agentūra. Jei jis surastų tą žmogų, kuris jam pardavė, jei būtų davęs kontaktus, iš kur gavo tų preparatų, būtų sumažėjęs jo diskvalifikacijos terminas. Jis gana abejingai elgėsi. Tą patį sakėme ir treneriui. Jie abu gana pasyviai reagavo į siūlymą bendradarbiauti.“
„Manęs, kaip žmogaus, kuris šioje sporto šakoje dirba nemažai metų, tikrai neįtikino versija, kad sportininkas draudžiamų medžiagų įsigijo automobilių turguje. Žinau, kad tokiais dalykais turguje neprekiaujama“, – pridūrė prezidentas.
Pasak jo, BKI federacijoje dar niekada nebuvo dopingo atvejo, taigi sunku įvertinti trenerio vaidmenį šioje istorijoje.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad pirmas kartas, – pabrėžia A. Alekrinskis. – Negalime paneigti jų versijos, neturime įrodymų. Kitas dalykas: ne mes mokame treneriui atlyginimą. Tad galime priimti tik moralinį sprendimą. Manau, tą ir padarysime.“
Anot BKI federacijos vadovo, nebūtų didelės nuostabos, jeigu šiemet šalies Antidopingo agentūra federacijos sportininkus tikrins dažniau.
P. Bespalovas taip pat nesiėmė iniciatyvos ieškoti dopingo pardavėjų, kurie jo auklėtiniui įsiūlė sveikatai pavojingų preparatų.
„Sportininkas yra pilnametis, suaugęs žmogus, kodėl turėčiau būti už jį atsakingas? Šioje istorijoje seniai taškas padėtas – sausio pabaigoje priimti paskutiniai sprendimai“, – teigė Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro baidarių ir kanojų irklavimo treneris.
Beje, Lietuvos antidopingo agentūra žiemą tikrino ir D. Žaldoko porininko Gyčio Vasilenkos dopingo testą. Jis buvo neigiamas.
„Norėčiau, kad Antidopingo agentūra dar patikrintų kokius penkis šešis irkluotojus – įsitikintume, kad tai nėra masinis reiškinys šioje sporto šakoje, o šis dopingo atvejis – vienintelis nesusipratimas“, – pridūrė P. Bespalovas.
Per visą šalies Antidopingo agentūros veiklą nuo nepriklausomybės atkūrimo dėl draudžiamų medžiagų vartojimo bausta trys dešimtys Lietuvos atletų. Tačiau nebuvo nė vieno atvejo, kad į teisėsaugos akiratį būtų patekę asmenys, platinę ar užsiėmę draudžiamų medžiagų kontrabanda. Tad jaunam Panevėžio sportininkui dopingą pardavę asmenys veikiausiai ir toliau vykdo savo nusikalstamą veiklą.
Bėgikė, maratonininkė Živilė Balčiūnaitė dėl dopingui priskiriamų medžiagų vartojimo buvo įkliuvusi dusyk. Pastarasis kartas 37-erių atletei kainavo aštuonerius metus diskvalifikacijos.
„Neturime informacijos, kad pradėtas koks nors tyrimas dėl draudžiamų medžiagų platinimo. Tačiau buvome informuoti, kad siekiama draudžiamų medžiagų gabenti į Lietuvos teritoriją. Ar buvo pradėtas tyrimas, informacijos neturime, nes tai ne mūsų kompetencija“, – teigė Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Kristina Jagminienė.
„Galime teigti ir neatmetame versijos, kad sporte draudžiamos medžiagos, kaip ir kitos kontrabandinės prekės arba narkotikai, į Lietuvą atkeliauja panašiais keliais, gal net ir tų pačių platintojų. Yra rizikos įsigyti papildų bei vaistų, kurie yra vežami ir parduodami nelegaliai ir yra neregistruoti Lietuvos vaistų kontrolės tarnyboje“, – aiškino Lietuvos antidopingo agentūros vadovė.
Ar iš tiesų įmanoma įsigyti maisto papildų sportininkams, medicininių preparatų Panevėžio automobilių turguje? Pasak savo pavardės viešinti nenorėjusio turgavietės administracijos atstovo, toks sportininko paaiškinimas dėl draudžiamų medžiagų įsigijimo yra primityvi ir paprasčiausia versija.
„Prasidėjus kokiam nors policijos tyrimui, siekiant nuslėpti tikrąjį pardavėją, visada lengviausia pasakyti, kad įsigijai turguje iš nežinomo pardavėjo, o vėliau sudėtinga tą įrodyti ir ištirti, – kalbėjo savaitraščio pašnekovas. – Negalėčiau tvirtinti, kad automobilių turguje neįmanoma įsigyti maisto papildų ar kokių nors vitaminų. Pastaruoju metu tikrai nemačiau, kad kas nors prekiautų vaistais ar papildais. Maždaug prieš 5–7 metus vienas žmogus prekiavo. Bet ne papildais, o kažkokiomis žolelėmis, rusiškais tepaliukais. Jis ir mieste turėjo savo prekybos vietų, tad, manau, tą darė legaliai. Mes paprastai pažįstame nuolatinius turgaus prekeivius – kas ką parduoda ir panašiai. Tačiau būna, kad atvyksta parduoti automobilį ir, atsidaręs bagažinę, siūlo dar kokių nors prekių. Už tokius negalime garantuoti. Manau, šioje istorijoje nueita lengviausiu keliu: įvardijant automobilių turgų – atsikratyta nereikalingos uodegos.“
Lietuvių už dopingo laikymą ir gabenimą yra bausta užsienyje.
2006-aisiais Prancūzijoje teismas paskelbė nuosprendį medicininių preparatų kontrabandos byloje, kurioje buvo kaltinamas žinomas Lietuvos dviratininkas Raimondas Rumšas ir jo dvejais metais jaunesnė žmona Edita Rumšienė bei gydytojas iš Lenkijos Kšištofas Ficekas. R. Rumšą teismas nuteisė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atidedant, jo žmonai taip pat skirta lygtinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, E. Rumšienei priteista sumokėti 3 tūkst. eurų baudą.
Lenkas medikas nuteistas lygtine vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Be to, visiems trims kaltinamiesiems priteista sumokėti po 1 tūkst. eurų baudą už moralinę žalą Prancūzijos dviratininkų federacijai.
Sutuoktiniai savo kaltės nepripažino.
Rumšai į teisėsaugos akiratį pateko dar 2002 metais po „Tour de France“ varžybų, kuriose dviratininkas iš Lietuvos finišavo trečias. Dopingo kontrolieriai R. Rumšo organizme neaptiko jokių draudžiamų preparatų pėdsakų. Tačiau iškart po varžybų prie Prancūzijos ir Italijos sienos buvo sulaikyta E. Rumšienė, kurios automobilyje prancūzų muitininkai aptiko anabolikų, eritropojetino, kortizono, testosterono ir augimą skatinančių hormonų preparatų. Šie medikamentai sporte vadinami dopingu.
E. Rumšienė buvo sulaikyta ir Bonvilio kalėjime praleido 73 paras. Buvo iškelta byla dėl pagalbos naudojant dopingą, jo laikymo, platinimo ir gabenimo, jai grėsė iki septynerių metų kalėti ir 150 tūkst. eurų bauda.
Lietuvio sportininko sutuoktinės kalinimas sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo. Galiausiai, nepareiškus jokių kaltinimų, E. Rumšienė buvo išleista į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą.
R. Rumšas už dopingo naudojimą sučiuptas ir diskvalifikuotas po 2003-iųjų „Giro d’Italia“ varžybų. Tų pačių metų birželį dviratininkas pagal Prancūzijos teismo išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Italijoje.
Nuo olimpinių ir Europos čempionų iki raitelio žirgo – Lietuvos antidopingo agentūros žvilgsnis apima įvairių sporto šakų atstovus.
R. Rumšas po diskvalifikacijos grįžo į profesionalų sportą, bet stipriausiose pasaulio komandose ir svarbiausiose varžybose nebuvo pageidaujamas. Jis keliskart tapo Lietuvos čempionu, o 2007 metais pateko į šalies rinktinę ir ruošėsi keliauti į Štutgarte rengtą pasaulio čempionatą. Sportininkui raudoną šviesą uždegė Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI). Vos sužinoję, kad R. Rumšas planuoja lenktyniauti planetos pirmenybėse, UCI vadovai atsiuntė LDSF laišką, kuriame išsakė savo nenorą jį matyti Štutgarte.
Komandinius žaidimus dopingo skandalai sukrečia retai. O jei taip atsitinka, dažniausiai paaiškėja, jog futbolininkas, krepšininkas, rankininkas ar regbininkas tapo savo žioplumo arba klubo gydytojo aplaidumo auka – draudžiamos medžiagos į organizmą paprastai patenka su vaistais ar maisto papildais, kurie vartojami atidžiai neperskaičius jų sudedamųjų dalių sąrašo.
Lietuvos krepšinyje pirmoji dopingo byla kilo, kai draudžiamos medžiagos klembuterolio buvo rasta 2006 metų gruodį paimtame Kėdainių „Nevėžio“ žaidėjo Audriaus Mineikio mėginyje.
Klembuterolio yra daugumos kvėpavimą lengvinančių vaistų nuo peršalimo sudėtyje, ir jei A. Mineikis būtų laiku deklaravęs, kad jam vaistų skyrė gydytojas, tai net nebūtų laikoma Antidopingo taisyklių pažeidimu.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomasis komitetas atsižvelgė į šią bei kitas lengvinančias aplinkybes ir nutarė A. Mineikio nebausti. Panašiomis aplinkybėmis 2010 metų pabaigoje suklupo Kauno „Žalgirio“ krepšininkas, Europos čempionas Dainius Šalenga, kurio dopingo mėginyje rasta metilheksanamino. Jo buvo D. Šalengos vartotuose maisto papilduose, kurių krepšininkas įsigijo dar prieš metilheksanaminą įtraukiant į draudžiamų medžiagų sąrašą.
Kadangi D. Šalengos dopingo mėginys buvo paimtas ne per Lietuvos lygos varžybas, o po Eurolygos mačo, šią bylą nagrinėjo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Drausmės komisija. Ji diskvalifikavo D. Šalengą šešiems mėnesiams.
Atidžiai ištyrinėti maisto papildų sudėtį ir palyginti ją su draudžiamų medžiagų sąrašu kartais neužtenka. Kai kurie gamintojai griebiasi gudrybių ir nurodo ne visus papildų komponentus. Apie tai geriausiai gali papasakoti šokėja Edita Daniūtė, vartojusi Kinijoje pagamintus lieknėti skirtus maisto papildus ir tik po 2006-ųjų atlikto dopingo testo sužinojusi, kad jų sudėtyje yra draudžiamos medžiagos sibutramino. E. Daniūtė vylėsi, kad dėl nesusipratimo bus nubausta tik įspėjimu arba papeikimu, tačiau Tarptautinė sportinių šokių federacija (IDSF) ją diskvalifikavo trims mėnesiams.
Maisto papildai, tik ne kiniški, o amerikietiški, buvo Lietuvos sportininkės – bėgikės Rasos Drazdauskaitės – dvejų metų diskvalifikacijos priežastis. Galvoti, iš kur jos organizme atsirado draudžiamos medžiagos stanozololo, lengvaatletei teko sužinojus 2003 metais paimto dopingo mėginio rezultatus. Bėgikė diskvalifikuota dvejiems metams.
Tarptautinio atgarsio sulaukė bėgikės, maratonininkės Živilės Balčiūnaitės atvejis. 2010 metais ji Barselonoje tapo maratono rungties Europos čempione. Tačiau auksą iškovojusios lietuvės organizme nustatytas leistinas normas viršijantis dviejų hormonų – testosterono ir epitestosterono – santykis. „Coliuke“ vadinta lengvaatletė tuomet teisinosi, kad hormonų balansas jos organizme galėjo pakisti išgėrus vaistų dėl per varžybas kamavusių menstruacijų skausmų. Savo poziciją Ž. Balčiūnaitė bandė apginti padavusi skundą Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (CAS), tačiau bylą pralaimėjo. 2011-aisiais Ž. Balčiūnaitė po ilgo ir dramatiško proceso buvo diskvalifikuota dvejiems metams.
Antrąkart sportininkė įkliuvo 2016-ųjų pavasarį: balandžio mėnesį ne varžybų metu paimtame bėgikės mėginyje rasta meldoniumo. Ž. Balčiūnaitė sulaukė griežto Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sprendimo – 37-erių bėgikė negalės varžytis aštuonerius metus.
Nuo 2016-ųjų pradžios draudžiamų preparatų sąraše atsidūręs meldoniumas koją pakišo keliems šimtams sportininkų – daugiausia iš Rusijos. Tiesa, pritrūkusi patikimų duomenų, per kiek laiko meldoniumas pasišalina iš organizmo, Pasaulinė antidopingo agentūra buvo priversta sušvelninti savo poziciją. Sankcijų leista išvengti atletams, kurių mėginiuose medžiagos koncentracija neviršija 1 mikrogramo. Ši išlyga pasitarnavo dviem Lietuvos futbolininkams: Vilniaus „Žalgirio“ vartininkui Armantui Vitkauskui ir „Trakų“ saugui Martynui Dapkui. Meldoniumo koncentracija žaidėjų mėginiuose neviršijo normos, todėl bausmių jie nesulaukė.
Viena labiausiai dopingo skandalų gramzdinamų sporto šakų – sunkioji atletika. Diskvalifikacijos pakeičia beveik kiekvienų didžiųjų varžybų prizininkų sąrašus. Karjeros pradžioje dvejus metus didžiojo sporto užribyje praleido garsiausias Lietuvos sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Jo organizme draudžiamų medžiagų buvo rasta per 1997 metų pasaulio čempionatą.
R. Vyšniauskas neigė vartojęs neleistinų preparatų ir nepripažino kaltės. Tada jis net ketino baigti sportininko karjerą, tačiau, laikui užglaisčius žaizdas, grįžo ant pakylos ir Lietuvai iškovojo ne vieną medalį. Tačiau 2014-aisiais atletas įkliuvo antrąkart. Sportininko organizme buvo rasta dehydrochloromethyl-testosterono. Dopingas buvo aptiktas sportininko 2014 metų balandžio 6 dienos mėginyje, kurį Lietuvos antidopingo agentūra paėmė ne per varžybas. Po dopingo kontrolierių vizito praėjus vos kelioms dienoms R. Vyšniauskas paskelbė baigiantis karjerą dėl būsimo priešlaikinio žmonos gimdymo. Sportininkas tuomet taip pat skundėsi traumomis ir tikino, kad baigti karjerą jau atėjo laikas.
