Klaidų kaina išsilieja nepasitenkinimu

Klaidų kaina išsilieja nepasitenkinimu

Kadaise greičiausiai ne itin vykusiai sukurta pensijų kaupimo sistema kiršina dabartinius ir būsimus pensininkus.

Dabartiniai pensininkai piktinasi antrosios pakopos privačių pensijų fondų veikla. Reikalaudami stabdyti mokėjimus iš „Sodros“ į fondus, jie praėjusį ketvirtadienį net rinkosi į mitingą.

Ekonomistai irgi sutinka: nors papildomai kaupti pensijai būtina, tačiau tai daryti galima ir kitokiais būdais nei dabar – nepriešinant visuomenės.

Tokios painiavos nereikėjo

Pensininkų mitingo pagrindinė tema buvo privatūs pensijų fondai. Esą pinigai paimami iš visų, bet atiduodami tam tikrai visuomenės daliai.

Manoma, jog antros pakopos pensijų fondai atima apie 10 procentų „Sodros“ pensijos. Tad siūloma panaikinti antrąją pakopą – jei kas norėtų kaupti, tai galėtų daryti iš savo atlyginimo. Pensininkai siūlo tais pinigais padidinti pensijas dabartiniams jų gavėjams, nes jos mažos.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė skaičiuoja, kad iš jos organizacijai priklausančių per 59 000 narių daugiau nei pusė gauna itin mažas pensijas – iš esmės badauja iš 140–170 eurų per mėnesį. Tačiau kol kas socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis tik žada, kad dėl antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos bus diskutuojama 2018 metais, o nauja tvarka įsigaliotų nuo 2019 metų.

Kad dabartinė tvarka netobula, kalba ir sociologas, ekonomistas Romas Lazutka. Jo teigimu, antrosios pakopos pensijų sistema buvo kuriama iš dalies vietoje „Sodros“ sistemos. Kitaip sakant, iš „Sodros“ į privačius fondus pervedami 2 procentai, o žmogui dėl to sumažėja „Sodros“ pensija.

Pasak R. Lazutkos, kadangi „Sodros“ pensijos ir taip mažos, dar joms sumažėjus – nieko gero.

Tuo metu kitose šalyse taikoma kitokia praktika. Yra valstybinės pensijos ir privačios. Pastarosios paprastai kaupiamos kolektyviniu darbdavių ir darbuotojų susitarimu ir yra šalia valstybinių.

„Lietuvoje ir kai kuriose Rytų Europos šalyse buvo padaryta, kad, kaupiant privačią, „Sodros“ pensija mažinama. Tai nėra gerai, nes, kaip minėjau, ta pensija ir taip varginga. Gerai, kad būtų kaupiama papildoma pensija, nes gyvenimas pensijoje kuklus, netgi jei žmonės daugiau uždirba, tačiau tokio supainiojimo nereikėjo“, – sako ekonomistas.

Roko Grajausko teigimu, visuomenės senėjimo ir pensijų kaupimo problemas būna spręsti jau dabar. „Jeigu nieko nedarysime, tiesiog po 20–30 metų nebus iš ko mokėti pensijų“, – perspėja ekonomistas.
BNS nuotr.

Pensininkai jaučiasi nuskriausti

R. Lazutkos teigimu, dabartiniai pensininkai mitinguoja ir yra pasipiktinę tuo, kad jų pensijos galėtų būti didesnės, jeigu iš „Sodros“ į privačius fondus nebūtų pervedami 2 procentai. „Sodros“ biudžetas būtų didesnis, tad tikėtina, kad ir jų pensijos – taip pat padidėtų.

„Todėl geriau būtų, kad antroji pakopa būtų virš pirmos, o ne vietoje jos“, – daro išvadą jis.

Ką tik Danijoje lankęsis ekonomistas sako turėjęs galimybę susipažinti su tenykšte valstybine pensijų sistema.

„Tos pensijos nėra susietos su buvusia alga, kaip pas mus. Danijoje pensija priklauso nuo to, kiek metų šalyje gyventa. Jei žmogus gyvena nustatytą laiką, gauna visą pensiją, jeigu mažiau gyvenęs, tada pensija atitinkamai mažinama, – pasakoja. – Privačių pensijų sistema kuriama darbdavių ir darbuotojų susitarimu. Papildomai mokama į privatų pensijų fondą – dalį įmokos moka darbdavys, dalį – darbuotojas. Tai reiškia, kad jie kaupia pensiją šalia tos, valstybinės. Ir nėra supriešinimo.“

R. Lazutka sako suprantantis, kodėl dabartiniai pensininkai jaučiasi nuskriausti. Iš jų sumokamų mokesčių buvo mokamos pensijos to meto pensininkams, tačiau antroje pakopoje didelė dalis nedalyvavo – nebuvo tokios galimybės. Viskas, ką jie sumokėdavo, atitekdavo to meto pensininkams. Dabar dirbantieji gali kaupti, ir taip atsiranda susipriešinimas. Dirbantieji ir kaupiantieji pensiją antroje pakopoje mano, kad yra teisūs – sumoka „Sodrai“ ir nori pasiimti tuos 2 procentus.

„Dirbantieji sako, kad jiems reikia pasirūpinti savo pensija, o pensininkai pyksta, kad ir jie mokėjo, iš jų paimdavo. Tokio supriešinimo tiesiog nereikėjo sukurti“, – mano, kad buvo padaryta klaida, R. Lazutka.

Jo, kaip sociologo, ne tik ekonomisto, manymu, skatinti dalyvauti antroje pakopoje galbūt reikia mokesčių lengvatomis, siūlyti, kad daugiau prisidėtų darbdaviai.

„Geriau būtų, kad abi sistemos būtų greta viena kitos ir patenkintų ir vienų, ir kitų poreikius. Tie, kurie nenori ar negali kaupti, pasikliautų vien tik „Sodros“ pensija. Tie, kurie gali atidėti nuo savo atlyginimo kažkiek, atidėtų, tačiau jiems nepervestų iš „Sodros“ ir jų „Sodros“ pensija nemažėtų“, – svarsto jis.

Metas galvoti apie ateitį

„Danske banko“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad negailestingai keičiantis dirbančiųjų ir senyvo amžiaus žmonių santykiui, kaupimas privačiuose fonduose yra mažas.

„Šiandien dar turime 3,5 darbingo amžiaus žmogaus vienam vyresnio amžiaus žmogui, o po 20 metų tas santykis bus link 2 darbingo amžiaus žmonių vienam senyvo amžiaus žmogui. Kitaip tariant, galimybės dirbančiųjų po dešimties, dvidešimties, trisdešimties metų išlaikyti pensininkus bus vis sudėtingesnės“, – net neabejoja R. Grajauskas.

„Galima galbūt ir suprasti, kad šiandieniniams pensininkams arba tiems, kurie išeis į pensiją po kelerių metų, atrodo, kad geriau dabar biudžete būtų daugiau pinigų ir galėtų gauti didesnes pensijas, – priduria jis. – Bet žiūrėdami šiek tiek daugiau į priekį matome tikrai labai prastas demografines tendencijas ir reikia galvoti, kaip žmonėms šiandien kaupti daugiau pinigų savo senatvės pensijai.“

Kaip tai daryti, jau pasirinkimo reikalas.

Ekonomisto žodžiais, yra trys priemonės spręsti senėjimo problemą. Pirmoji – kad žmonės patys kauptų pensijai. Antroji – nuolat ilginti pensinį amžių. Bet, vadovaujantis pastaruoju principu, maždaug po trijų dešimtmečių pensinis amžius turėtų būti ne 65 metai, o perkopti 70 metų tam, kad dirbančiųjų ir pensininkų santykis nesikeistų. Trečias būdas būtų reikšmingai didinti migraciją, kad iš kitų valstybių atvažiuotų nemažai darbingų žmonių, kurių sumokėtais mokesčiais būtų mokamos pensijos.

„Pasirinkimas mūsų rankose, kuris būdas mums priimtinesnis. Jeigu nieko nedarysime, tiesiog po 20–30 metų nebus iš ko mokėti pensijų“, – perspėja R. Grajauskas.

Visuomenės senėjimas Vakarų valstybėse stebimas jau dešimtmečius ir ten turtas privačiuose fonduose skaičiuojamas trilijonais. Kitaip tariant, ten jau seniai galvojama, kas laukia pensininkų.

Tam, kad pajamos nebūtų labai mažos išėjus į pensiją, dėl to kaupia pats žmogus. Taigi, R. Grajausko teigimu, Lietuva nėra išskirtinė ir savo kaupimo formule 2+2+2.

„Išeina vidutiniškai 6 procentai. Iš tikrųjų tai nėra daug, – sutinka ekspertas. – Turėtų būti didesnė suma, kuri viršytų bent 10 procentų. Idealu, kad patys žmonės prisidėtų, bet jei valstybė gali paskatinti šį procesą, tai tam tikras stumtelėjimas teisinga linkme.“

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų