-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dalis Panevėžio gatvių buvo tapusios neišvažiuojamos. Jose – daugiausia esančiose vakarinėje ir šiaurinėje miesto dalyse, – skendo automobiliai, vanduo užliejo žmonių ir įmonių turtą.
Dar ir ankstų penktadienio rytą buvo užtvinusių vietų.
Didžiausia bėda tapo kliokiančio vandens srautų iš visur suplautos žolių, šiukšlių, purvo sąnašos, kone aklinai užkimšusios šulinėlius.
Pirmosios nuotraukos ir vaizdo įrašai su įspūdingu stichijos šėlsmu, privertusiu panevėžiečius griebtis už galvų, socialiniuose tinkluose pasirodė dar tebepliaupiant.
Iš dangaus pasipylęs vanduo gerokai sutrikdė eismą – kone iki langų semiami automobiliai stojo tiesiog gatvėse. Šiaurinėje ir vakarinėje miesto dalyse ne tik kai kurios gatvės, bet ir daugiabučių kiemai buvo tapę sunkiai išvažiuojami.
Panevėžietė Asta, ketvirtadienio vakarą į miestą grįžusi automobiliu nuo Bernatonių pusės, sakė nesitikėjusi, kiek teks sukiotis po miestą, kad galėtų saugiai pasiekti namus.
Pirmasis negeras ženklas buvo eismo kamštis Pušaloto gatvėje. Pasak Astos, vienintelis į galvą šovęs paaiškinimas – jog dėl pravažiuojančio traukinio. Tačiau jų tokiu laiku niekada nebūdavo. Tuomet tapo neramu, kad įvyko avarija. Ir tik kamštyje strigusiems automobiliams pradėjus suktis atgal ir grįžti, iš kur atvažiavę, paaiškėjo, jog gatvė užsemta.
„Automatikos sistemų“ įmonės įvaža, visa gatvė ties ja buvo virtusi neišvažiuojamu liūnu. Vienas automobilis stovėjo vandenyje užgesęs, aplink, pasiraitojęs kelnes, braidė vairuotojas“, – pasakojo Asta.
Bet apsisukus ir grįžus atgal į Pramonės gatvę, anot jos, tapo aišku, jog į „Regitros“ pusę kelias taip pat užtvertas: važiuojamojoje dalyje telkšojo ežeras, liūtis buvo apsėmusi ir automobilių turgų.
Panašus vaizdas laukė ir J. Janonio gatvėje – vanduo, apsemti automobiliai ir aplink juos braidžiojantys vairuotojai.
Pasak panevėžietės, ištrūkti iš vandens spąstų galiausiai pavyko Parko gatve. Nors ir ši ties Panevėžio moksleivių namais buvo patvinusi, bent jau važiuojama.
„Pirmą kartą mačiau tokį didžiulį potvynį mieste, – stebisi Asta. – Anksčiau per liūtis ne kartą skęsdavo Panevėžio centras, tačiau čia buvo baisiau.“
Bet kaip tik centre ketvirtadienį stichijos ir išvengta – šaligatvius plovė gal ir skalsokas, bet įprastas lietus.
Antano KADŽIO/ socialinių tinklų nuotraukos
Pramonės gatvėje ir ankstų penktadienio rytą tebetyvuliavo vanduo.
AB „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovės Ingridos Čiapės teigimu, pasisekė, kad jų patalpų neužliejo – drėgmės buvo, bet tik šiek tiek, darbuotojai greitai susitvarkė. Taigi liūtis žalos nepridarė, nesutrukdė priimti klientų, pagal darbotvarkę vyko ir egzaminai.
Šalia įsikūrusios UAB Panevėžio techninės apžiūros centro direktorius Egidijus Gončauskas irgi džiaugėsi minimaliais nuostoliais.
„Pagal tai, ką vakar matėme, tikėjomės, kad bus baisiau. Tad šiandien į darbą atvažiavome valanda anksčiau“, – pasakojo jis. Bet paaiškėjo, jog visi liūties padariniai – dingęs internetas ir įsijungti atsisakantis kompiuteris. Šią problemą pavyko sutvarkyti vietiniam meistrui.
„Ryte kokią valandą užtrukome, bet, manome, kad labai menkai sugaišinome žmones. Buvo du trys, kuriems negalėjome paskirtu laiku atlikti techninės apžiūros“, – apibendrino E. Gončauskas.
„Automatikos sistemų“ įmonei, įsikūrusiai Pušaloto gatvėje, pasisekė mažiau.
Kaip sakė bendrovės direktoriaus Gytis Preidis, vanduo užpylė vienas gamybines patalpas. Jas penktadienį teko tvarkyti – žmonės negalėjo dirbti, jiems buvo prastova.
Laimė, vanduo įrenginių nesugadino.
Direktoriaus teigimu, juos taip užpylė pirmą kartą. Tačiau Pušaloto gatvė ties įmone net ir nedaug palijus tampa sunkiai išvažiuojama.
„Visą laiką vos truputį palijus gatvė virsta didžiule bala“, – G. Preidis sako bijąs ir pagalvoti, kas nutiktų, jei lietus pliauptų ilgesnį laiką, nes vanduo nuo gatvės kliokė tiesiai į jų bendrovės teritoriją, tarsi miesto lietaus surinkimo sistema būtų su juo nebesusidorojusi.
Gerai, kad liūtis užklupo jau po darbo, priešingu atveju 200 žmonių būtų įkalinti pastate – nei išeiti, nei išvažiuoti. Nukentėjus žmonių turtui ir dėl to sulaukus pretenzijų įmonei, nemalonu, bet jas per teismą būtų tekę reikšti miesto Savivaldybei, sakė direktorius.
Gedimino VIKSVOS, Manto LELIUKO ir socialinių tinklų nuotraukos
Įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorius Arvydas Zapalskis mano, kad didžiausia problema Pramonės gatvėje tapo vandens atneštas šienas, dumblas, sparčiai ir faktiškai aklinai užkimšęs nuotekų šulinėlius.
Tad, A. Zapalskio teigimu, nors lietaus kanalizacija veikė, žemiausiose vietose kaupėsi sąnašos.
„Kitaip tariant, problema – nesutvarkytos aplinkinės teritorijos. Didelis kritulių kiekis nešė tas šiukšles ir žemiausiose vietose užkimšo šulinėlius“, – aiškina jis.
„Pirmą kartą mačiau tokį didžiulį potvynį mieste. Anksčiau per liūtis ne kartą skęsdavo Panevėžio centras, tačiau čia buvo baisiau.“
Panevėžietė Asta
Pasak „Panevėžio gatvių“ vadovo, pagal teisės aktus įmonė atsakinga tik už tai, kas po žeme, o teritorijų viršuje tvarkymas – pačių jų šeimininkų reikalas.
Ne vienoje vietoje, jo teigimu, patys žmonės galėjo sutvarkyti bėdą – patraukti šiukšles.
„Kai namuose užsikemša kriauklė, niekas nebėga į Vilniaus ar „Aukštaitijos vandenis“ pagalbos. Čia – analogiška situacija. Tinklai funkcionavo normaliai: didžiausia bėda buvo netvarkingos teritorijos“, – pakartojo jis.
Gedimino VIKSVOS, Manto LELIUKO ir socialinių tinklų nuotraukos
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga sako pats skambučių dėl skęstančių gatvių nesulaukęs. Spėja, sinoptikams informavus apie ateinančią liūtį, žmonės į įspėjimus įsiklausė.
„Bet taip, užgriuvus tokioms stichijoms tinklai nespėja sugerti iškritusio vandens“, – pripažino jis.
Problemų, D. Vadlugos žiniomis, būta Pušaloto, Pramonės ir kitose gatvėse, tačiau po nakties jos pasidarė vėl išvažiuojamos.
Ankstų penktadienio rytą dar buvo bėdų Vilniaus gatvėje ir Pramonės gatvėje netoli „Regitros“, netrukus jos buvo išspręstos.
„Kadangi apsemtose gatvėse prinešta daug žvyro, žemių, kad viskas nesubėgtų į lietaus nuotekų tinklus, apsemtose gatvėse bus organizuojamas valymas“, – aiškino specialistas.
D. Vadluga neabejoja, ateityje tokių liūčių tik daugės, tad svarstoma apie gyventojų perspėjimo būdus – kurios vietos liūties metu žemiausios, kur didžiausia potvynio tikimybė.
Gedimino VIKSVOS, Manto LELIUKO ir socialinių tinklų nuotraukos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresniojo sinoptiko Pauliaus Starkaus teigimu, praėjusį ketvirtadienį, ypač antroje dienos pusėje, šalies rytuose, ties vidurio regionu, šiaurėje vyko gana aktyvi konvekcija ir debesys nešė nemažai lietaus.
Tarnybos Panevėžio stotyje, Dembavoje, duomenys rodo, kad dieną iškrito apie 6 mm kritulių. Pasak P. Starkaus, tai nėra ypač daug. Tačiau konvekcinių debesų ypatumas toks, kad gana nedidelėje teritorijoje iš jų nevienodai intensyviai lyja.
Žvelgiant į radaro duomenis, aplink Panevėžį ir jo apylinkėse buvo matyti aktyvių liūčių ir miestas taip pat turėjo gauti daugiau lietaus, nei užfiksavo stotis. Pastaroji naktį išmatavo dar 9 mm kritulių.
„Bendras kritulių kiekis per parą net ir stotyje nėra mažas, bet remiantis radaru, kritulių galėjo būti daugiau. Pagal vaizdus medijose, gatvės skendo“, – sinoptikas sako, kad stočiai tiesiog nekliuvo tiek kritulių, kiek teko daliai miesto.
P. Starkaus teigimu, prognozuojama, kad šeštadienis bus sausesnis, o Panevėžyje lyti neturėtų. Tačiau lietaus vėl turėtume tikėtis sekmadienį ir jis prasidės dar naktį.
Komentarai
-
- geras
- 15:37 2024.08.04
Rodyti visus komentarus (1)Kada nušienaujamas kažkoks tai plotas, ar žolė yra sugriebiama? Ne, visi tą pasakys. Vadinasi nėra reiklumo.O palijus lietui ta žolė kartu su gatvės smėliu, dulkėm slenka žemyn ir nuotekas užkemša. Tik reiklumas sau ir kitiems gali ką pakeisti. Vokiečiai skelbia ,ką darai daryk gerai, o lietuviams visaip gerai.Tai tą ir turim.