Užsienio reikalų ministerijoje vykusios ceremonijos metu Lietuvos centriniam valstybės archyvui buvo perduotos pačios svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys ir jų ratifikavimo dokumentai. URM (L. Dmuchovskajos) nuotr.

Istorinis lobis pabuvo ir Panevėžyje

Istorinis lobis pabuvo ir Panevėžyje

Lietuvos archyvai dokumentais papildomi įvairiais keliais, tačiau kartais tie būna tokie neįtikėtini, jog prilygsta stebuklui.

Šią vasarą taip į Lietuvą sugrįžo tarpukario Užsienio reikalų ministerijos archyvas, apie kurio likimą nebuvo žinoma daugiau nei aštuonis dešimtmečius ir kuris laikytas pražuvusiu. Toks neabejotinai istorinis įvykis specialistų prilyginamas didžiulio lobio ar net Gintaro kambario suradimui Lietuvoje. Galime didžiuotis, kad prie jo tolesnio išsaugojimo prisidėjo ir Panevėžio archyvarai.

Išgelbėjo nuo sąvartyno

Lietuvos centriniam valstybės archyvui neseniai perduoti ilgus dešimtmečius ieškoti itin svarbūs tarpukario Užsienio reikalų ministerijos archyvo dokumentai, kuriuos, kaip paaiškėjo, saugojo Lietuvos generalinis konsulas Toronte Vytautas Jonas Gylys. Į Lietuvą jie grįžo šalies diplomatų ir ambasadoriaus Kanadoje Dariaus Skusevičiaus pastangomis.

Archyvą sudarantys daugelio tarptautinių sutarčių originalai ir kiti dokumentai – dabartinių diplomatų laikomi Lietuvos užsienio politikos šerdimi, – ilgą laiką buvo laikomi dingusiais be žinios ir tik per plauką neatsidūrė šiukšlyne Kanadoje.

Mirus V. J. Gyliui, vėliau ir jo žmonai Vandai, nesant giminių, valant namą popieriai buvo palikti gatvėje šiukšliavežiams išvežti. Taip būtų ir nutikę, jei nebūtų įsikišęs velionio konsulo kaimynystėje gyvenęs edukologijos profesorius Čarlis Hopkinsas.

„Prieš eidamas į darbą, lyjant lietui pamatęs tas dėžes, tiesiog surinko ir padėjo į savo rūsį“, – žiniasklaidai apie dar 1973-iaisiais nutikusius įvykius pasakojo D. Skusevičius.

Pasak jo, akademikas, Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę, bandė surasti, kam būtų įdomūs jo išgelbėti dokumentai, tačiau pastangos buvo bevaisės. Kol Č. Hopkinsas vėlgi atsitiktinai užklydo į Toronte esančias Šv. Jono kapines, kur palaidota daug lietuvių, ir greta išvydo pastatą su užrašu „Kanados lietuvių muziejus-archyvas“. Susisiekus su šia bendruomenine organizacija, gegužę užsimezgė bendradarbiavimas ir kanadietis neatlygintinai perdavė Lietuvai archyvą. Jis namo sugrįžo birželio pabaigoje.

Dalį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvo dokumentų 1939-aisiais pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui. URM (L. Dmuchovskajos) nuotr.

Dalį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvo dokumentų 1939-aisiais pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui. URM (L. Dmuchovskajos) nuotr.

Žinomų politikų parašai

Tarp perduotų dokumentų yra itin Lietuvai svarbių sutarčių originalai. Viena tokių – Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis. Jos pirmame straipsnyje Rusija amžiams atsisakė teisių į Lietuvą.

Yra ir Lietuvos sutartis su Latvija nuo 1922 iki 1925 metų. Taip pat 1934 metais Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo (Baltijos Antantės) sutartis, Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl Palangos ir daugelis kitų.

Šios sutartys pasirašytos daugelio žymių to meto istorinių asmenybių: JAV prezidentų Kelvino Kūlidžo ir Franklino Ruzvelto, Čekoslovakijos prezidento Edvardo Benešo, popiežiaus Pijaus XI, Latvijos prezidento Alberto Kviesio, Veimaro Respublikos prezidento Pauliaus fon Hindeburgo, modernios Turkijos tėvu vadinamo Mustafos Kemalio Atatiurko, Sovietų Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Uljanovo-Lenino.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotojos Sigitos Baranauskienės teigimu, sutartys išlikusios originaliuose aplankuose su aukso dažais, herbais, rudo lako atspaudais, dokumentai perrišti vėliavos spalvų juostelėmis. Archyvarams tai tapo malonia staigmena.

„Juk buvo manyta, kad sutartys galbūt nuskendo, kai Vytautas Jonas Gylys kraustėsi į Kanadą“, – pasakoja pašnekovė.

Istorinių tarpukario Lietuvos tarptautinių sutarčių originalus išsaugojęs ir neatlygintinai atidavęs Kanados profesorius Čarlzas Hopkinsas sako tai buvus laimingu atsitiktinumu. TU nuotr.

Istorinių tarpukario Lietuvos tarptautinių sutarčių originalus išsaugojęs ir neatlygintinai atidavęs Kanados profesorius Čarlzas Hopkinsas sako tai buvus laimingu atsitiktinumu. TU nuotr.

Viltis surasti daugiau

Tiesa, dokumentų, kurį laiką mirkusių lietuje, o paskui dešimtmečius laikytų paprasto namo rūsyje, būklė labai įvairi.

„Jie iš Lietuvos išgabenti 1939-aisiais ir daug metų saugoti ne archyvo sąlygomis, o rūsyje, taigi kai kas pažeista pelėsio, kai kurie aptrupėjo“, – aiškina S. Baranauskienė, pridurdama, jog bendra archyvo būklė vis dėlto nėra labai bloga.

Vos tik gavus dokumentus ir juos pristačius visuomenei, šie trumpam buvo atgabenti į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą. Pasak S. Baranauskienės, Panevėžyje yra speciali kamera, kurioje dokumentus galima dezinfekuoti, kad būtų sustabdytas pelėsio ir kitų mikroorganizmų plitimas.

„Visi dar galvoja, kad tarp tų dokumentų galėtų būti ir Vasario 16-osios aktas, nes bylos 1939 metais gabentos iš Kauno… Kol kas po lapą nevertėme visų, bet tikriausiai nerasime.“

S. Baranauskienė, LCVA direktoriaus pavaduotoja

Jie jau parsivežti į sostinę ir restauratoriai kiekvieną popierėlį dabar ims po lapą ir žiūrės, ką reikia sutvarkyti, kad dokumentai būtų išsaugoti ateities kartoms.

Kol nebus pasirūpinta archyvo būkle, visuomenė ir tyrinėtojai kurį laiką jo nematys. Tačiau vėliau planuojama surengti parodą.

„Visi dar galvoja, kad tarp tų dokumentų galėtų būti ir Vasario 16-osios aktas, nes bylos 1939 metais gabentos iš Kauno… Kol kas po lapą nevertėme visų, bet tikriausiai nerasime“, – nesitiki dar vieno didžiulio atradimo S. Baranauskienė.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo specialistams buvo patikėta atgautųjų dokumentų dezinfekcija. PB ARCHYVO nuotr.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo specialistams buvo patikėta atgautųjų dokumentų dezinfekcija. PB ARCHYVO nuotr.

Ne tik rašytiniai fondai

Šie dokumentai – ne vienintelė archyvarų šiais metais gauta vertinga dovana.

Birželį Lietuvos centrinis valstybės archyvas sulaukė didelės siuntos iš JAV. Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) atsiuntė kelias dešimtis dėžių su 1954–1995 metų „Aušros“ ir „Laisvės varpo“ radijo programų laidų įrašais magnetinėse juostose ir kasetėse. Gauta apie 700 vinilo plokštelių bei 2000 magnetinių juostų ir garso kasečių su radijo programų laidų įrašais ir įvairiais laikotarpiais JAV leistomis muzikinėmis plokštelėmis.

Teisininko, visuomenės veikėjo Petro Viščinio įsteigta Bostono apygardos lietuvių visuomeninė ir kultūrinė radijo programa „Laisvės varpas“ savo transliacijas pradėjo 1954 metais ir tęsė iki 1995-ųjų.

Lietuviška „Aušros“ radijo programa, veikusi Vusteryje, buvo įkurta 1977-aisiais ir girdima iki 1994 metų.

Radijo laidų įrašuose užfiksuota bendruomenės informacija, skelbimai, įvairūs asmeniniai pranešimai, taip pat žinios apie Lietuvą ir iš Lietuvos. Daug dėmesio skiriama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1988–1991 metų įvykiams, aptariamos to meto Lietuvos valstybės politinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo aktualijos.

Radijo programų laidų įrašai bus suskaitmeninti ir prieinami lankytojams archyvo skaityklose.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pasipildė „Aušros“ ir „Laisvės varpo“ radijo programų laidų įrašais iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo. LCVA nuotr.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pasipildė „Aušros“ ir „Laisvės varpo“ radijo programų laidų įrašais iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo. LCVA nuotr.

Galerija

Diplomatijos reikalaujantis procesas

Pasak Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotojos S. Baranauskienės, užsienio lietuvių bendruomenės neretai neturi tinkamų sąlygų tokiam paveldui laikyti. Archyvo darbuotojai ne kartą lankėsi JAV ir pagelbėjo patarimais kaip saugoti, sugrupuoti pagal reikalavimus turimą medžiagą, kad tyrėjams būtų lengviau kažką surasti.

Taip bendradarbiaujant kartais sutariama ir dėl Lietuvai vertingų archyvinių dokumentų dovanojimo. Pasak S. Baranauskienės, jei tai privačių asmenų ar draugijų dokumentai, jų neprivaloma perduoti šaliai. Tokiais atvejais prireikia derybų, kurių rezultatas ne visada būna palankus Lietuvai.

Specialistės pasakojimu, dar prieš maždaug septynerius metus ALKA saugojo ir Lietuvos generalinio konsulato Niujorke dokumentus.

„Pradėjome kalbėtis, derinti viską dėl perdavimo, nes šie dokumentai – tarpukariu veikusios Lietuvos įstaigos“, – aiškina ji.

Susirašinėjimas truko apie porą metų, tačiau archyvas grąžintas į Lietuvą.

Pamena S. Baranauskienė ir kaip prieš keletą metų vykta į Brazilijos San Paulo mieste esančią lietuvių bendruomenę padėti tvarkyti dokumentų, o viskas galiausiai pasibaigė jų perdavimu Lietuvos archyvui. Po ilgos kelionės laivu, dokumentai Lietuvą pasiekė praėjusių metų pradžioje. Archyvarams tai paprastai reiškia ilgą kruopštų darbą: dokumentai turi būti sutvarkyti, bylos – sudarytos pagal reikalavimus. Tada popieriniai dokumentai suskaitmeninami, kad tyrėjams būtų paprasčiau naudotis ir kad nebereikėtų liesti trapių originalų, ir keliauja į specialias archyvo saugyklas.

Faktai

  • Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi ir didžiausios lietuvių išeivijos radijo laidos „Margutis“, veikusios Čikagoje, ir JAV radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviškos redakcijos (1951–1995 metai) laidų įrašai. Taip pat mažesnių lietuviškų radijo redakcijų laidų įrašai iš Los Andželo, Baltimorės, Adelaidės, Melburno (Australijos).
  • Pastaraisiais metais, tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai, iš užsienio į Lietuvą buvo parvežta didžioji dalis tarpukario ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarybos archyvinio palikimo – Lietuvos diplomatinių ir konsulinių įstaigų Londone, Vašingtone, Niujorke, San Paule, Toronte, Čikagoje, Ciuriche.
  • Lietuvos centriniame valstybės archyve jau saugomas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje fondas: diplomatų Lozoraičių archyvas, pasiuntinybėje dirbusių diplomatų tėvo ir sūnaus Jurgių Baltrušaičių, Antano Liutkaus veiklos dokumentai. 2019 metais perduotas Vasario 16-osios akto signataro, Lietuvos užsienio reikalų viceministro ir diplomato Petro Klimo (1891–1969) ir jo šeimos dokumentų ir nuotraukų archyvas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų