Internete pilna ir tamsių dalykų.

Interneto gelmėse slypi pavojai

Interneto gelmėse slypi pavojai

Pranešimų apie internete rastą neteisėtą ar žalingą turinį Lietuvoje ne tik registruojama daugiau, bet ir rimtesnių. Naudojimasis internetu žada ne vien žinias, naudingą informaciją ir pramogas, kaip daugelis manome. Jame pilna ir tamsių dalykų – neapykantos kurstymo, duomenų vagysčių, seksualinio išnaudojimo.

Per tarpininkus drąsiau

Ryšių reguliavimo tarnybos specialistai teigia pastebintys, jog internete neteisėto ir žalingo turinio tik daugėja. Nepraslysta tai ir pro vartotojų akis: pernai šios tarnybos interneto karštąja linija 38 procentais išaugo gyventojų pranešimų apie aptiktą tokį turinį.

Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ar tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento Interneto priežiūros skyriaus vedėjas Vilius Nakutis sako, kad didesnis pranešimų skaičius gali būti susijęs su išaugusiu karštosios linijos žinomumu – apie ją skelbiama viešai, pateikiamos veiklos ataskaitos. Tad nenuostabu, jog, praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, maždaug pusė apklaustųjų žinojo apie galimybę kreiptis tarnybos karštąja linija. Dalis vartotojų informaciją galbūt perdavė tiesiai policijai, tačiau tokių veikiausiai buvo mažuma.

„Žmonės paprastai nėra linkę tiesiai su policija bendrauti ir ieško tarpinio varianto, kam galėtų pranešti“, – iš patirties žino V. Nakutis.

Pasak jo, Ryšių reguliavimo tarnyba kaip tik ir atlieka tam tikrą filtro tarp visuomenės ir teisėsaugos institucijų vaidmenį: reikšmingus persiunčia policijai arba kitų šalių karštosioms linijoms, kurios analogiškai įvertina situaciją ir perduoda savo šalies atitinkamoms teisėsaugos įstaigoms. Besikreipiantiesiems tereikia užpildyti karštosios linijos pranešimų formą – nusiųsti nuorodą. Tą galima padaryti ir anonimiškai.

BNS Vienas didžiausių pastarojo meto iššūkių – apsaugoti nuo interneto grėsmių mažamečius.

BNS Vienas didžiausių pastarojo meto iššūkių – apsaugoti nuo interneto grėsmių mažamečius.

Ne visa pornografija nelegali

Neteisėto ir žalingo turinio internete daugina daugelis veiksnių, sako ekspertai. Turi tam įtakos ir pabėgėlių krizė, kitos tarptautinės problemos. Nereikia būti ekspertu, kad pastebėtum, jog gausu straipsnių, komentarų, kuriuose žmonės išlieja savo neapykantą. Socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat prikurta tokių paskyrų.

Stebima, jog kibernetinėje erdvėje daugėja ir vaikų seksualinio išnaudojimo faktų.

Vertinant iš gyventojų gautus pranešimus, dėl kurių pernai imtasi veiksmų, vyrauja kaip tik tokia medžiaga. Jei ji paskelbta Lietuvos tarnybinėse stotyse, apie tai informuojama policija. Jei kitose šalyse, informacija apie vaikų išnaudojimą siunčiama kitų šalių analogiškoms karštosioms linijoms, kad tos, įvertinusios faktus, perduotų juos savoms teisėsaugos institucijoms.

Gauta 2016-aisiais ir daug pranešimų apie rasinės bei tautinės nesantaikos kurstymą, nemažai būta pranešimų ir dėl smurto, patyčių.

V. Nakučio teigimu, žmonės tokios informacijos užtinka įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiose vietose: socialiniuose tinkluose, internete publikuojamuose straipsniuose bei komentaruose, pastebi juos atsitiktinai naršydami, atidarydami iššokančius langus, spausdami neaiškias nuorodas.

Anksčiau iš visų gautų pranešimų tik maždaug dėl 20 procentų buvo galima realiai imtis kokių nors veiksmų, pernai tokių, V. Nakučio skaičiavimu, buvo beveik 50 procentų.
2016 metais Ryšių reguliavimo tarnyba 36 pranešimus toliau tirti persiuntė Policijos departamentui. Buvo įtariamas neteisėtas turinys Lietuvos tarnybinėse stotyse: seksualinis vaikų išnaudojimas, pornografija. 265 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių karštosioms linijoms.

26 tyrimai persiųsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl įtarimų, kad informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.

78 pranešimai persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų tinkluose esantį neteisėtą interneto turinį, siekiant kuo skubiau jį pašalinti.

Kitų pranešimų atžvilgiu nesiimta jokių priemonių, kadangi juose buvo pranešta apie interneto turinį, kuris nebuvo žalingas ar neteisėtas pagal Lietuvos teisės aktus arba buvo paskelbtas iš užsienio šalių, kuriose toks turinys nėra laikomas neteisėtu, tarnybinių stočių.

„Mums labai daug siunčia pranešimų apie pornografiją, kuri neteisėta Lietuvoje, tačiau daugelyje pasaulio valstybių ji yra skelbiama teisėtai“, – sako V. Nakutis, kaip pavyzdį nurodantis JAV, Nyderlandus, Švediją, Rusiją, Lenkiją, Latviją, Estiją. Ir tai dar toli gražu ne visas sąrašas.

„Tose šalyse informacija nebus šalinama, todėl į tokius pranešimus nereaguojame“, – paaiškina ekspertas.

Negalvoja apie pasekmes

Taip pat 2016 metais Ryšių reguliavimo tarnybos specialistai suteikė 87 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, rekomenduojamų saugumo ir privatumo nustatymų bei panašių dalykų.

V. Nakutis sako, jog gana dažnai tenka konsultuoti vartotojus dėl „Facebook“. Pavyzdžiui, nereti atvejai, kai kažkas žmogui nežinant sukuria jo vardu paskyrą arba ji užgrobiama. Kai kurie vartotojai nori pašalinti savo paskyrą šiame socialiniame tinkle, bet nežino, kaip tą padaryti.

Tarnyba, anot specialisto, gali tik patarti, ką tokiais atvejais daryti, tačiau žmogus pats turi kreiptis į „Facebook“ ir pateikti prašomus įrodymus – savo asmeninius duomenis, nuotrauką.

Tačiau jeigu tarnybai pranešama apie neteisėtą turinį socialiniuose tinkluose ar „Youtube“, jos specialistai jau patys, pasak V. Nakučio, praneša apie neteisėtą informaciją tiems tinklams.

Dažnai žmonių nuotraukos socialiniuose tinkluose paskelbiamos be jų žinios, tačiau su administracija nepavyksta susisiekti. Tuomet irgi pagelbsti tarnyba, nusiųsdama prašymą pašalinti be asmens sutikimo paskelbtas nuotraukas. Gavusios valstybinės institucijos raštą, jos paprastai sureaguoja.

Asmens duomenų praradimą V. Nakutis vertina kaip vieną opiausių problemų internetinėje erdvėje. Vartotojai, nepagalvodami apie galimus pavojus, viešojoje erdvėje skelbia per daug jautrios informacijos: ypač socialiniuose tinkluose labai populiaru kelti atostogų nuotraukas, asmens duomenis. Tuomet kyla grėsmė, kad išvykus atostogų ir apie tai pasiskelbus, namuose gali apsilankyti vagys.

„Nereikia per daug skelbti savo asmeninės informacijos, kuri paskui gali būti panaudota prieš žmogų“, – pataria Interneto priežiūros skyriaus vedėjas.

Tas pats, pasak V. Nakučio, turėtų galioti ir į socialinius tinklus dedamoms ne pačioms gražiausioms nuotraukoms iš vakarėlių. Jau vien dėl to, kad, ieškantis darbo, potencialūs darbdaviai pasižiūri ir į būsimo darbuotojo paskyrą.

Dar viena dažna interneto vartotojų problema – didelis nepageidaujamų elektroninių laiškų skaičius. Juolab kad su jais neretai plinta ir kenkėjiška programinė įranga. Vienuose pranešama apie laimėjimą ir galiausiai iš „laimėtojo“ paprašoma pinigų. Kitur būna pridėti neaiškūs dokumentai. V. Nakutis primygtinai pataria neatidarinėti įtartinų pridėtų priedų ir net gavus pažįstamo asmens jam nebūdinga maniera parašytą laišką geriau pirma pasiskambinti ir pasidomėti, ar tikrai kažką siuntė. Kitu atveju užkrėstas laiškas bus persiųstas toliau jau iš to žmogaus kompiuterio.

Tačiau labiausiai nuo žalingo turinio internete reikia saugoti vaikus, pabrėžia ekspertas.

„Būtina matyti, ką jūsų atžalos veikia internete, kalbėtis su jomis. Tėvams atrodo, kad jeigu vaikai sėdi ramiai prie kompiuterio, jie ne kieme, jiems čia saugu. Tačiau gal jie žiūri būtent tą turinį, kuris ne jų akims ir dar ne jų protui. Jiems gali būti padaryta didžiulė žala. Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie tai, žiūrėti, ką jie veikia internete, įdiegti filtravimo priemones.“

Skaičiai

2016 metais Ryšių reguliavimo tarnyba karštąja interneto linija gavo 842 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Tolesnių veiksmų imtasi 405 atvejais. 2015 metais tokių pranešimų buvo 609, o veiksmų imtasi 228 atvejais.

Komentarai

  • labai daug blogu dalyku galima rasti internete, tiek visokios zalingos ir nepadorios informacijos, tiek ir kenkejisku puslapiu, kur gali visokiu virusu prisigaudyti. Todel ir reikalingos antivirusines programos, kad apsisaugoti nuo tokios informacijos ir apsaugoti savo duomenis nuo pasisavinimo.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų