Vežėjai pripažįsta, kad keliaujančiųjų autobusais mažėja maždaug apie 3–4 proc. per metus.

Feisbukas praris tarpmiestinius autobusus?

Feisbukas praris tarpmiestinius autobusus?

Kasdien socialiniuose tinkluose atsiranda šimtai skelbimų, siūlančių iš miesto į miestą keliauti už simbolinę sumą.

Kasdien – bent po autobusą

Socialiniame tinkle „Facebook“ yra dvi grupės, kurioms priklauso per 10 tūkstančių narių, ieškančių kelionių iš Panevėžio į Vilnių ir atgal, o grupė „Panevėžys–Kaunas–Panevėžys“ vienija beveik 7000 žmonių. Jos neatsirado per naktį: įkurtos maždaug prieš 5–6 metus ir auga kartu su šio socialinio tinklo banga.

Šiandien 12–13 val. važiuoju Vilnius–Panevėžys. Nuo MRU ir pakeliui. PM“, „Išvažiuoju 7 val. Panevėžys–Vilnius“, „Šiandien važiuoju Vilnius–Panevėžys, 13.30. Gale sėdi du“ – tai tik keli skelbimai, kuriais vairuotojai siūlo keliauti kartu.

Paprastą dieną Panevėžio–Vilniaus grupėje atsiranda apie 30–40 skirtingų asmenų skelbimų, penktadieniais ir sekmadieniais jų pusantro karto daugiau. Tikslios analizės niekas nedarė, tačiau nesunku suskaičiuoti, kad vienoje tokioje grupėje kiekvieną dieną vidutiniškai maždaug 50 skirtingų žmonių siūlo keliauti kartu.

Vienas randa du ar tris keleivius, kitas nė vieno. Jei darytume prielaidą, kad kiekvienas vairuotojas randa bent po vieną pakeleivį, tokiu atveju kasdien Panevėžio autobusų parkas ir kitos tolimojo susisiekimo kompanijos netenka po vieną pilną autobusą keleivių.

Jei tokiame autobuse pusė keleivių vyksta su studentiška 50 proc. nuolaida, tai yra už 5 eurus, kita dalis – už visą kainą (beveik 10 Eur), galime daryti prielaidą, kad keleivių vežimo kompanijos kasdien bendrai netenka mažiausiai bent jau 375 eurų. Remiantis tokiu skaičiavimu, per metus keleivinio transporto kompanijos maršrutu iš Panevėžio į Vilnių ir atgal negauna beveik 137 tūkstančių eurų pajamų. Suma ne tokia ir maža.

Vežėjai nepanikuoja

Keleivinio transporto įmonės tragedijos čia nemato. Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė pripažįsta, kad feisbukas turi įtakos populiarių maršrutų keleivių srautui, tačiau nėra lemiamas veiksnys.

Nesiginčysiu, feisbukas nugvelbia vieną kitą keleivį. Tačiau negalėčiau sakyti, kad jis pavagia mūsų klientus. Tie, kurie dažniau keliauja darbo reikalais iš Panevėžio į Vilnių ar atvirkščiai, dalijasi informacija ieškodami pakeleivių ir tai nėra sensacija. Kasdien į Vilnių per Panevėžį yra apie 30 maršrutinių reisų, iš Panevėžio į Kauną – kokie 25 reisai. Sunku pasakyti, ar galėtų būti daugiau važiuojančiųjų autobusais, jei privatūs vežėjai nesidalytų informacija apie savo keliones. Tačiau didelės revoliucijos ar skaudžios keleivių vagystės nematome“, – „Panevėžio balsui“ tvirtino A. Dirsė.

Pasak Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojo A. Dirsės, feisbukas nugvelbia keleivių, tačiau kaip nors su tuo kovoti beprasmiška.

Nemanyčiau, kad mums su šiuo reiškiniu reikėtų kažkaip kovoti ar bandyti paveikti. Kiekvienas keleivis atsirenka sau priimtiną, patogią kelionę. Noriu tik priminti, kad mes galime garantuoti ankstyvuosius ir vėliausius reisus, keleivis yra tikras, kad jis išvyks ir konkrečiu laiku, pavyzdžiui, 7-ą ryte, pasieks Vilnių“, – pridūrė A. Dirsė.

Pasak jo, bendras keleivių srautas mažėja maždaug apie 3–4 proc. per metus, tačiau nebūtinai Vilniaus ar Kauno maršrutų sąskaita.

Šiais maršrutais keleivių skaičius per penkerius metus sumažėjo gal tik 0,5–1,5 proc., kai kuriais metais srautas lieka stabilus. Fiksuojamas didelis keleivių mažėjimas regioniniais maršrutais. Demografinė situacija regionuose atitinkamai veikia ir mus. Peržvelgiau penkerių metų statistiką, mūsų rida per penkmetį sumažėjo net 15 proc. Tačiau neatsisakėme nė vieno reiso į Vilnių ar Kauną, šiais maršrutais rida daug metų išlieka stabili“, – pabrėžė A. Dirsė.

Pasak jo, pagal keleivių srautą kelionės į Vilnių ir Kauną yra populiariausios. Tai natūralu, studentai važiuoja į mokslo įstaigas, didžiuosiuose miestuose – įvairios valstybės institucijos, gydymo įstaigos, kažkas vyksta į komandiruotes ir panašiai. Nemaža dalis keleivių važiuoja su lengvatinėmis nuolaidomis.

Privatus vežėjas ar draugas lengvatų netaikys. Apie 40 proc. tarpmiestinių maršrutų keleivių vyksta su tam tikromis lengvatomis. Tai didelis skaičius. Ši keleivių dalis yra lojaliausia ir renkasi maršrutinius autobusus“, – pabrėžė Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas.

Tokias pat tendencijas pastebi ir tolimojo keleivinio transporto kompanija „TOKS“, kuri kasdien siūlo beveik dešimt reisų maršrutu Panevėžys–Vilnius.

Per metus fiksuojame 2 proc. keleivių srauto mažėjimą ir pagrindinė priežastis – emigracija. Populiariausi mūsų maršrutai yra du – į Panevėžį ir į pajūrį. Reikia pripažinti, kad feisbukas gali nugvelbti ir nugvelbia dalį potencialių mūsų keleivių. Kažkada pats skaičiavau, vienoje grupėje radau apie 70 skelbimų maršrutu Vilnius–Ukmergė–Vilnius. Taip pat nemažas mūsų galvos skausmas yra „piratai“, vežantys žmones į pajūrį. Tai dažnai kažkokius leidimus turintys ir reguliariais reisais važinėjantys autobusų vairuotojai. Jie vos ne perpus pigiau siūlosi vežti keleivius. Visų legaliai dirbančių Lietuvos vežėjų bėda, kad moksleiviai nuo 10-ies metų keliauja už visą kainą, tik studentams taikoma 50 proc. lengvata“, – pripažino „TOKS“ verslo ir rinkodaros skyriaus vadovas Tomas Tirilis.

Pasak jo, kompanija gali konkuruoti siūlydama patogią kelionę.

Panevėžio, Šiaulių, Pajūrio kryptimis keleivius vežame naujais aukštos klasės vokiškais autobusais, kuriuose sumontuoti elektros lizdai, belaidžio interneto ryšys, minkštos ergonomiškos sėdynės, kondicionieriai, multimedijos įranga“, – tvirtino kompanijos atstovas.

Dalijimosi ekonomikos taisyklės

Pavėžėjimo paslaugos feisbuko grupėje atitinka dalijimosi ekonomikos bruožus – taip mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Dalijimosi ekonomika – tai internete informacinėmis technologijomis sukurta rinka, platforma, kur žmonės gali pirkti, parduoti ar nuomoti daiktus, paslaugas vieni kitiems. Šiuo terminu galime apibūdinti pavėžėjimo paslaugas teikiančią tarptautinę kompaniją „UBER“, kurioje gali dirbti kiekvienas, turintis ne senesnį nei 10-ies metų automobilį, ar kompaniją „Airbnb“, per kurios platformą žmonės keliaujantiesiems už pinigus siūlo savo būstą.

Pasak V. Žukausko, vienas pagrindinių dalijimosi ekonomikos bruožų – naudojami tokie ištekliai, kurie anksčiau nebuvo išnaudojami taip efektyviai.

Yra tam tikrų diskutuotinų klausimų: ar pavėžėjimo paslaugas teikiantys taksistai, besinaudojantys išmaniesiems telefonams ar planšetėms skirtomis taksi programėlėmis ir ten randantys klientų, yra dalijimosi ekonomikos dalyviai? Taip, tokia sistema atitinka tam tikrus bruožus, atskiri individai sujungiami per tam tikrą IT platformą, patys vairuotojai gali atsirinkti keleivius, kuriuos nori vežti, ir panašiai. Bet ar tie ištekliai, tai yra taksi automobiliai, žmogiškieji ištekliai, anksčiau nebuvo naudojami? Buvo naudojami, tik tiek, kad dabar jie kitokiu būdu, per programėlę susirenka sau klientų, kiek modernesnis keleivių pasiekimo metodas“, – aiškino V. Žukauskas.

Kasdien socialiniuose tinkluose atsiranda šimtai skelbimų, siūlančių iš miesto į miestą keliauti už simbolinę sumą.

Anot jo, kalbant apie pavėžėjimo paslaugas, čia yra labai aiškus dalijimosi ekonomikos bruožas: labiau naudojami tie ištekliai, kurie anksčiau nevisiškai buvo išnaudoti.

Yra labai daug žmonių, kurie darbo ar kitais reikalais keliauja iš miesto į miestą. Jiems šiaip ar taip reikia važiuoti. Jei ir neimtų pakeleivių, vis tiek keliautų savo tikslu. Vadinasi, jie disponuoja tam tikrais neišnaudotais ištekliais: vairuotojai gali paimti papildomai du, tris keleivius ir kartu pasiekti tikslą. Degalų sąnaudos labai nesikeičia, šiek tiek padidėja, bet yra nauda vairuotojui, kuris gali šiek tiek uždirbti pinigų ir bent jau iš dalies kompensuoti kelionės sąnaudas, o kartais ir visai padengti degalų išlaidas. Tai naudinga ir keleiviams, nes jiems nereikia vairuoti.

Aš pats asmeniškai esu naudojęsis tokiomis paslaugomis. Tai tam tikras sprendimas: ar tau pačiam vairuoti, ar su kuo nors kitu keliauti ir galbūt su tuo pačiu žmogumi grįžti atgal. Tai labai patogu. Čia nieko nauja, nes pavėžėjimo paslaugos visada buvo. Tačiau kas atvėrė kelią tokių paslaugų efektyviam teikimui? Tam tikra platforma, šiuo atveju feisbuko grupės, kur kritinė masė žmonių teikia pavėžėjimo pasiūlymus, o kiti toje pačioje vietoje ieško galimybių keliauti su kitais žmonėmis. Tad, mano nuomone, šios pavėžėjimo paslaugos visiškai atitinka dalijimosi ekonomikos modelį ir turinį, nes išnaudojami ištekliai, kurie anksčiau buvo neišnaudoti. Vairuotojai gali uždirbti šiek tiek pinigų, o keleiviai – sutaupyti“, – „Panevėžio balsui“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas V. Žukauskas.

Tragedija neatbaido

2014-ųjų lapkritį visą Lietuvą sukrėtė jaunos merginos Justinos Šikšniūtės dingimas. Į Klaipėdą mergina turėjo grįžti iš Saugų gyvenvietės Šilutės rajone, kur viešėjo pas močiutę. Nustatyta, kad mergina vienoje feisbuko grupėje, kurioje nariai ieško pakeleivių ar kelionių į Klaipėdą, susipažino su būsimu savo žudiku Valdu Jankausku. 23-ejų jaunuolis pasisiūlė studentę pavėžėti į Klaipėdą. Per tyrimą išsiaiškinta, kad mergina netoli Priekulės buvo išžaginta, o vėliau ir nužudyta.

Žvelgiant iš dabartinių pozicijų, ši tragedija neturėjo didelio poveikio tokiam keliavimo būdui. Daug merginų skelbiasi ieškančios ar siūlančios keliones kartu.

Panevėžietė Ernesta šiuo metu dirba Vilniuje ir dažnai savaitgaliais grįžta namo pas tėvus ir draugus.

Žinoma, atsižvelgiu, ar mes turime bendrų draugų feisbuko platybėse. Bet tenka važiuoti ir su nepažįstamais, kurie skelbiasi grupėse. Manau, toks keliavimas yra pigesnis ir trunka trumpiau. Kažkaip nejaučiu baimės ir tikrai jaučiuosi saugi“, – tvirtino Ernesta.

Dažniausiai ji keliauja su pažįstamais žmonėmis, neretai sutinka baigusiuosius tą pačią mokyklą, būna, kad pasiekus tikslą vėliau pats vairuotojas paklausia, ar atgal į Vilnių nenorėtų grįžti kartu.

Dažnai Vilniaus ir Aukštaitijos sostinės kryptimi keliauja Panevėžio muzikinio teatro muzikantė, fotomodeliu dirbanti Greta Barkauskaitė.

Kadangi nesibodžiu važiuoti autostopu, tai ir keliavimas per feisbuko grupes nekelia baimės. Taip, žinau, jog atsitinka visko, bet yra posakis – jeigu bijosi šuns, tai jis tau ir įkąs. Rinktis tokias keliones skatina trys kriterijai: greičiau, pigiau, smagiau.

Be to, dažniausiai paima nuo namų durų ir nuveža, kur reikia, nereikia trenktis iki stoties, važiuoja sutartu laiku ir palaukia, o to nedarytų autobusas. Svarbi ir kaina: ne studentui tai perpus pigiau“, – feisbuko kelionių privalumus vardijo mergina. Be to, ją nervina viešojo transporto nešvara ir kvapai, nes, pasak jos, net ir nauji autobusai jau yra apšnerkšti ar su įsigėrusiais prastais kvapais.

Mašinos per grupes visada paveža greičiau, švariau ir patogiau. Kadangi gyvenu Vilniuje, o dirbu Panevėžyje, kartais neatvažiuoja paskutinis autobusas Panevėžys–Vilnius. Tad tenka keliauti su grupių mašinomis arba stabdyti pakeleivingas mašinas. Visada užsirašau mašinų numerius ir nusiunčiu šeimai. Be to, kitas būdas yra rinktis programėlėse siūlomas keliones (red. – tokias, kaip „Bananacar“), kuriose yra surašyti vairuotojo duomenys bei paliekami atsiliepimai apie vairuotoją ar keleivį, o tai yra dar saugiau“, – teigė G. Barkauskaitė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų