-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Įvairiais medžiais ir augalais, valančiais dirvožemį, užsodintą teritoriją numatyta paversti nauja traukos vieta, kurioje bus galima ne tik pasivaikščioti.
Naujasis parkas savotiškai primins, kaip svarbu rūpintis gamta.
Jau nuo šio penktadienio ir panevėžiečiai „Stasys Museum“ gali apžiūrėti architektų ir kraštovaizdžio specialistų darbus, kokią viziją jie numatę Molainių filtracijos laukams.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas pasidžiaugė, kad sulaukta trijų darbų, kurie išties kokybiški, inovatyvūs, atliepiantys šios vietos tematiką.
„Pirmas įspūdis tikrai geras. Matyti, jog tikrai įdėta daug darbo, daug laiko skirta pagalvojimui, kad tai nebūtų vien tik gražūs paveikslėliai, bet ir būtų tiek kraštovaizdžio, tiek ir architektūrinė kokybė“, – sako A. Makrickas.
Pasak architekto, Panevėžys istoriškai visuomet buvo industrinis miestas.
Aplinkosaugos idėjos ir suvokimas, kiek artima žmogui gamta ir kaip svarbu ją saugoti, sovietmečiu buvo kiek kitokie.
Šalia Molainių ir Kniaudiškių gyvenamųjų rajonų bei Molainių gyvenvietės esanti daugiau nei 60 hektarų teritorija 1961–1979 metais buvo naudojama kaip kanalizacijos laukai.
Tokios pramonės gigantės kaip įmonės „Ekranas“, „Metalistas“, „Autokompresoriai“, Panevėžio valstybinė tiksliosios mechanikos gamykla ir kitos, neturėdamos vietos nuotekų valymo įrenginių, jas išpildavo kelių dešimčių hektarų teritorijoje šalia miesto.
„M o L a I n I a I“ projektas pabrėžia buvusios filtracijos laukų teritorijos istorinę svarbą ir siekia išlaikyti jos unikalų charakterį. Dalis senųjų melioracijos griovių išsaugoma autentišku pavidalu, o kitos teritorijos dalys pertvarkomos į demonstracines šlapbalių ir sausbalių sistemas.
Į laukus Panevėžio pašonėje buvo vežamos visos galvaninės bei kitos pavojingos atliekos, pilamos ir gyventojų nuotekos, užterštos sunkiaisiais metalais.
Užterštumas sunkiaisiais metalais net kelis tūkstančius kartų viršijo visas leistinas ribines vertes. Čia buvo galima rasti kone visą Mendelejevo lentelę: didžiuliai kiekiai kadmio, švino, vario, nikelio, chromo ir cinko.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teritoriją bandyta išvalyti rekultivuojant – dirva giliai suarta, išlyginta, kultivuota ir apsėta žole.
Pavojingoje zonoje pasodinta apie 190 000 juodalksnių bei kitų medžių, kurie geba valyti dirvožemį.
„Teritorija turi savo ydų, bet jau nuo 2013-ųjų dedamos visos pastangos šią teritoriją išvalyti ir kuo labiau ją paversti žalia, prisodinta daugybė juodalksnių ir beržų, kurie valo iš dirvožemio sunkiuosius metalus. Kitas žingsnis – šią teritoriją įveiklinti ir išnaudoti gyventojų poreikiui“, – kalbėjo A. Makrickas.
„Tai bus naujas parkas, bet savo kokybe nenusileis jau esamiems Panevėžio parkams, sulaukusiems ne tik vietinio, bet ir tarptautinio pripažinimo.“
A. Makrickas
Šios unikalios vietovės specifika diktuoja ir jos viziją.
Pasak A. Makricko, tai bus ne vaikų žaidimo aikštelių, aktyvaus laisvalaikio ar keturkojų vedžiojimo parkas. Visas dėmesys jame sutelktas į aplinkosaugą ir ekologiją.
Savivaldybės konkursui pateikti Molainių filtracijos laukų pertvarkymo į parką projektai siūlo gamtos ir architektūros sprendimus, kurie padės atgaivinti šią teritoriją, paversti ją poilsio, pažinimo bei rekreacijos vieta.
„Tai bus naujas parkas, bet savo kokybe nenusileis jau esamiems Panevėžio parkams, sulaukusiems ne tik vietinio, bet ir tarptautinio pripažinimo. Šio konkurso tikslas ir buvo sukurti edukacinio parko kompleksinio sutvarkymo projektą, kuris skatintų ekologijos, edukacijos ir mokslo apie aplinkosaugą mieste vystymą, gerintų Panevėžio, kaip žaliojo miesto, įvaizdį. Molainių filtracijos laukų edukacinis parkas taps ne tik nauja laisvalaikio erdve, bet ir svarbia ekologinio sąmoningumo skatinimo vieta“, – kalbėjo A. Makrickas.
„UKVADRATU“ projektas išsiskiria novatorišku sprendimu – šiuolaikišku vandens kriokliu, kuris ne tik taptų kraštovaizdžio akcentu, bet ir atliktų ekosistemos valymo funkciją.
Architekto teigimu, naujojo Molainių parko tema yra aplinkosauga ir ekologija, bet konkursui pateiktieji darbai labai skirtingi ir siūlo skirtingus įveiklinimo variantus.
Jiems visiems bendra tai, kad filtracijos grioviai, einantys per visą teritoriją, tampa svarbia architektūrine išraiška.
Pirmasis darbas, pavadintas „UKVADRATU“, pasak A. Makricko, išsiskiria novatorišku sprendimu – šiuolaikišku vandens kriokliu. Jis būtų ne tik kraštovaizdžio akcentu, bet ir atliktų ekosistemos valymo funkciją.
Vandens telkiniai ir bioremediacija sukurtų palankias sąlygas natūraliai filtracijai, skatintų augalijos augimą ir prisidėtų prie dirvožemio kokybės gerinimo. Hidrotechniniai sprendimai integruojami natūraliai, naudojant vandenį, medį, betoną ir augalus.
Antrasis darbas „M o L a I n I a I“ pabrėžia buvusios filtracijos laukų teritorijos istorinę svarbą ir siekia išlaikyti jos unikalų charakterį.
Pagal šį projektą dalis senųjų melioracijos griovių išsaugomi, o kitos teritorijos dalys pertvarkomos į demonstracines šlapbalių ir sausbalių sistemas.
O trečiasis darbas „Filtracijos parkas“ kviečia lankytojus keliauti per teritorijos transformacijos istoriją, sujungiant gamtą, industrinį paveldą ir meną.
Šio projekto autorius siūlo parką suskirstyti į keturis teminius etapus: „Priešistorė“ primintų apie užterštumo laikotarpį, „Dabartis“ demonstruotų valymo procesą, padedant augalams ir mikroorganizmams, „Viltis“ pristatytų vandens filtravimo sistemas, o „Ateitis“ atsiskleistų per gydančio sodo viziją.
„Visi darbai kalba apie visuomenės sąmoningumo skatinimą ir gamtosaugą. Tik vieni labiau orientuojasi į vandens filtravimą kaip natūralų procesą, kiti akcentuoja įvairius augalus, kurie padeda gyti gamtai ar kalba apie gydančio sodo viziją. Tai bus kiek kitoks parkas nei mūsų jau pamėgti Kultūros ir poilsio ar Skaistakalnio“, – pabrėžė A. Makrickas.
Pasak A. Makricko, laimėtojas, kurio architektūrinė idėja ir bus įgyvendinta, bus išrinktas iš karto po Velykų, balandžio 22-ąją.
Nugalėtoją rinks Panevėžio savivaldybės ir nepriklausomų architektų bei kraštovaizdžio specialistų komisija.
Tą pačią dieną vyks ir darbų bei jų vertinimo recenzijų pristatymas visuomenei.
„Kai tik turėsime laimėtoją, iš karto bus pasirašoma projektavimo sutartis ir architektai galės pradėti darbus. Tikimės, kad iki metų pabaigos šis projektas jau bus parengtas. O kitąmet bus galima skelbti ir rangos darbų pirkimo konkursą“, – pasakojo A. Makrickas.
Lėšų unikaliam parkui įrengti Panevėžio savivaldybė tikisi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Planuojama, kad naująjį parką aplankyti bus galima po poros metų.
„Šis parkas taps ne tik nauja žaliąja erdve miesto gyventojams ir svečiams, bet ir reikšmingu ekologijos, edukacijos bei mokslo centru, prisidėsiančiu prie Panevėžio, kaip žalio ir modernaus miesto, įvaizdžio stiprinimo“, – sako A. Makrickas.
