Leono Kaziukonio teigimu, iš archyve saugomų sovietmečio laikotarpio Panevėžio įstaigų dokumentų svarbiausias ir didžiausias yra Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondas – jį sudaro bemaž keturi tūkstančiai bylų. P. ŽIDONIO nuotr.

Dokumentuose slypinti istorija

Dokumentuose slypinti istorija

Prireikus kokio seno dokumento, paprastai kreipiamės į archyvus, tačiau juose saugoma gerokai daugiau faktų.

Iš visų atminties institucijų archyvai yra bene mažiausiai matomi, girdimi ir mažiausiai pažįstami, nors savo veiklos svarba ir saugomo paveldo reikšmingumu nenusileidžia muziejams ar bibliotekoms. Seimo Archyvų metais paskelbti 2021-ieji, žymintys pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvoje šimtąją sukaktį, suteikia ypatingą progą atidžiau panagrinėti archyvuose saugomą dokumentų paveldą.

„Panevėžio balsas“ šiais metais skaitytojus supažindins ne tik su valstybės archyvų veiklos specifika, juose saugomais dokumentais, atspindinčiais Panevėžio regiono esminius istorijos etapus, bet ir atvers vartus tarp praeities ir dabarties.

Archyvų dokumentai yra reikšmingi ir vieninteliai objektyvūs istorijos šaltiniai, padedantys suprasti savo tapatumą ir palikti tvirtą pagrindą ateities kartoms. Juk prisiliesti prie praėjusių epochų dokumentų – tai geriausios ir įdomiausios istorijos pamokos.

Seniausias Lietuvoje

Lietuvoje archyvai pradėti kaupti dar XIII amžiaus pirmoje pusėje. Šiuo metu valstybės archyvų yra devyni. Nepraradę savo aktualumo ir pamatinių vertybių, dinamiški ir modernūs, jie pasitinka Archyvų metus. O kas gi saugoma Panevėžyje?

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis pasakoja, kad XVI amžiaus viduryje Upytės pavieto administracinį centrą perkėlus į Panevėžį, 1614 metais pastatyti pavieto teismo trobesiai ir šio teismo aktų knygoms saugoti mūrinis archyvo pastatas. Per ilgus amžius mediniai teismo trobesiai sunyko, o štai mūrinis archyvo pastatas pačiame miesto centre, Kranto gatvėje, tebestovi iki šių dienų. Tai ne tik seniausias Panevėžio pastatas.

„Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pastatytų archyvo pastatų jis yra vienintelis ir seniausias Lietuvoje“, – ypatingu paveldu Panevėžyje didžiuojasi L. Kaziukonis.

1852 metais carinei valdžiai Vilniuje įsteigus Senųjų aktų centrinį archyvą, į jį pervežtos Panevėžyje saugotos Upytės pavieto teismų aktų knygos. Jos, prieš daugiau nei 160 metų vartytos Panevėžyje, dabar saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.

2020 metų gruodžio 31 dieną Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale buvo saugoma 1 141 dokumentų fondų, o bylų – 356 813. Visi šie dokumentai užėmė 3 779 metrus lentynų.

Pavedė visą regioną

O dabartinio Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, įsikūrusio M. Valančiaus gatvėje, pradžia siejama su 1941 metų pavasarį sovietų valdžios įsteigtu apskrities valstybiniu archyvu. Archyvas ne kartą sulaukė pokyčių. 1950 metų birželį panaikinus apskritis, Panevėžio valstybinis apskrities archyvas pertvarkytas į Panevėžio rajono valstybinį archyvą, vėliau, pasikeitus pavaldumui, pavadintas Panevėžio miesto valstybiniu archyvu.

Pasak L. Kaziukonio, 1964 metais vietoje likviduotų Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų valstybinių archyvų buvo įsteigtas Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Panevėžio filialas ir jam pavestos regioninio archyvo funkcijos. Turėdamas tokį pavadinimą jis veikė iki pat Nepriklausomybės paskelbimo.

Archyvo saugyklos buvo įrengtos uždaryto marijonų vienuolyno koplyčioje tuometėje P. Rotomskio (dabar Marijonų) gatvėje. O archyvo administracija buvo įsikūrusi A. Domaševičiaus gatvės (dabartinė A. Smetonos) 30-uoju numeriu pažymėtame pastate.

1990 metų liepą keičiant archyvų sistemos įstaigų pavadinimus, Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Panevėžio filialas tapo Panevėžio valstybiniu archyvu. Po trejų metų jis vėl pakeitė pavadinimą – tapo Panevėžio apygardos archyvu, o dar po ketverių – Panevėžio apskrities archyvu. Po dviejų dešimtmečių šis archyvas prijungtas prie Šiaulių apskrities archyvo ir įkurtas Šiaulių regioninis valstybės archyvas su filialu Panevėžyje.

Sovietmečiu Panevėžyje archyvas veikė A. Domaševičiaus – dabar A. Smetonos gatvėje. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO SKAITMENINIŲ NUOTRAUKŲ RINKINIO nuotr.

Sovietmečiu Panevėžyje archyvas veikė A. Domaševičiaus – dabar A. Smetonos gatvėje. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO SKAITMENINIŲ NUOTRAUKŲ RINKINIO nuotr.

Į dokumentus vyniojo silkę

Per Panevėžį praūžus Antrojo pasaulinio karo frontui, 1944 metų vasarą mieste veiklą atnaujino apskrities valstybinis archyvas. Pasak L. Kaziukonio, svarbiausia to metų archyvarų užduotis buvo sukaupti ir sutvarkyti išlikusius karo bei prieškario metų dokumentus.

„Daug kur jie buvo išmėtyti ir išblaškyti. Net ir tų dokumentų, kurie buvo prieš karą surinkti ir evakuoti į Rokiškį, nepavyko rasti. Archyvą pasiekė žinios, kad kai kurios įstaigos ir įmonės krūvas įvairių dokumentų išvežė į makulatūros supirkimo punktus. Paaiškėjo, kad į senus dokumentus netgi buvo turguje vyniojamos silkės, kitos maisto prekės“, – pasakoja vedėjas.

Archyvarai kreipėsi į įstaigas prašydami surinkti visus išlikusius dokumentus ir šiuos perduoti jiems. Per gana trumpą laiką buvo suvežta krūvos per karą išlikusių dokumentų, bet juos reikėjo sutvarkyti ir parengti saugoti.

„Vėliau, kai šis darbas buvo atliktas, užsiimta sovietmečiu likviduotų vietinės valdžios, kitų įstaigų ir įmonių dokumentų komplektavimu. Įstaigos buvo tikrinamos ir raginamos dokumentus sutvarkyti ir saugoti tinkamai“, – teigia L. Kaziukonis.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Lemtinga avarija

Panevėžyje veikiančiame archyvo filiale saugomi dokumentai sudaro du kompleksus. Vienas jų – sovietų okupacijos laikotarpio – 1940–1941 ir 1944–1990 metų dokumentai. Šis kompleksas didžiausias, sudarytas iš 948 fondų. Čia saugomi Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio apskričių 1940–1941, 1944–1950 metų dokumentai, likviduotų Joniškėlio, Obelių, Pandėlio, Ramygalos, Vabalninko rajonų 1950–1962 metų dokumentai, Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų vietinės valdžios ir valdymo, teisingumo, planavimo, statistikos, finansų, statybos, transporto, prekybos, mokymo ir švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigų, pramonės įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių, visuomeninių ir kitų organizacijų dokumentai.

L. Kaziukonio teigimu, iš archyve saugomų sovietmečio Panevėžio įstaigų dokumentų svarbiausias ir didžiausias yra Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto fondas. Jį sudaro kone 4 000 bylų! Jose – dabar ypač įdomi, kartu ir reikšminga informacija, kaip anuomet gyveno Panevėžys: tarybų sesijų ir vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, sprendimai, potvarkiai, susirašinėjimo statybos, komunalinio ūkio, socialinio aprūpinimo, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitais klausimais dokumentai.

Panevėžio miesto vykdomojo komiteto skyrių dokumentai archyve saugomi atskiruose fonduose: Statybos ir architektūros valdybos (325 bylos), Komunalinio ūkio valdybos (410 bylų), Kapitalinės statybos skyriaus (327 bylos), Liaudies švietimo skyriaus (628 bylos), Kultūros skyriaus (250 bylų).

„Gaila, kad Kultūros skyriaus fondas yra sumenkęs. 1967–1974 ir 1983–1984 metų dokumentų iš viso nėra. Kultūros skyrius dokumentus saugojo rūsyje, ten trūkus vandentiekio vamzdžiui nemažai dokumentų buvo sulieta. Gal juos dar buvo galima išgelbėti, bet paskubėta išvežti į sąvartyną“, – apgailestauja L. Kaziukonis.

„Į senus dokumentus netgi buvo turguje vyniojamos silkės, kitos maisto prekės.“

L. Kaziukonis

Nuo gamyklų iki mokyklų

Iš sovietmečio išlikę sukaupti didžiuliai Panevėžio miesto liaudies teismo ir Panevėžio miesto notarinės kontoros dokumentų fondai. L. Kaziukonio teigimu, jų reikšmė yra daugiau praktinė nei istorinė.

Pernai baigti komplektuoti sovietinio laikotarpio Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos, 2-osios ir 3-iosios vidurinių mokyklų dokumentų fondai.

„Žinant mokyklų dokumentų išliekamąją reikšmę ir poreikį tyrinėjimams, jų dokumentus planuojame suskaitmeninti ir įkelti į jau pradėtą kurti Elektroninio archyvo informacinės sistemos skaitmeninę skaityklą. Čia viešajai prieigai pateiktus dokumentus bus galima skaityti neišėjus iš namų“, – apie ateities planus pasakoja L. Kaziukonis.

Archyve sukaupta ir nemažai sovietmečiu Panevėžyje veikusių gamyklų dokumentų.

„Tik jie, užpildžius senąsias archyvo saugyklas ir nesant vietos laikyti naujiems dokumentams, 2014 metais buvo išvežti į tuometinį Šiaulių apskrities archyvą. Dabar, kai yra įrengtos naujos saugyklos ir dokumentams saugoti vietos turime pakankamai, gamyklų dokumentus planavome sugrąžinti pernai, bet dėl COVID-19 pandemijos ir karantino tai nukėlėme į 2021 metus“, – pasakoja L. Kaziukonis.

Panevėžio filiale likusi ir saugoma „Ekrano“ gamyklos garbės knyga, pažymėjimas ir Darbo raudonosios vėliavos ordinas, kuriuo tuometė kineskopų gigantė apdovanota 1976 metais.

1614-aisiais statytas mūrinis archyvo pastatas Kranto gatvėje tebestovi iki šių dienų. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pastatytų archyvo pastatų jis yra vienintelis ir seniausias Lietuvoje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

1614-aisiais statytas mūrinis archyvo pastatas Kranto gatvėje tebestovi iki šių dienų. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pastatytų archyvo pastatų jis yra vienintelis ir seniausias Lietuvoje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Nepriklausomybės istorija tebepildoma

Dar vienas archyve Panevėžyje saugomų dokumentų kompleksas – Nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1990 metų) dokumentų. Jis tebepildomas ir nėra didelis – sudaro 193 fondai.

„Tai dabartinėje Panevėžio apskrities teritorijoje veikusių ir veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių dokumentai“, – vardija vedėjas.

Čia sukaupti pirmaisiais nepriklausomybės metais veikusių apylinkių tarybų ir viršaičių, apylinkių agrarinės reformos tarnybų, 1995–2010 metais funkcionavusios Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įvairiu laiku reorganizuotų rajonuose veikusių žemėtvarkos skyrių, veterinarijos tarnybų, higienos centrų, darbo biržų, SODROS skyrių bei neseniai pertvarkytų apylinkių teismų, miškų urėdijų nuolat saugomi dokumentai. Taip pat 1990–1995 metų Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų tarybų ir valdybų dokumentai. O štai atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais Panevėžyje likviduotų privačių įmonių ir nevalstybinių organizacijų dokumentus saugo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvas, įsikūręs kitame miesto gale – Pilėnų gatvėje.

Dabartinio Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, įsikūrusio M. Valančiaus gatvėje, pradžia siejama su 1941 metų pavasarį sovietų valdžios įsteigtu apskrities valstybiniu archyvu. P. ŽIDONIO nuotr.

Dabartinio Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, įsikūrusio M. Valančiaus gatvėje, pradžia siejama su 1941 metų pavasarį sovietų valdžios įsteigtu apskrities valstybiniu archyvu. P. ŽIDONIO nuotr.

Užteks ne vieną dešimtmetį

Dabartinis archyvo pastatas M. Valančiaus gatvėje su erdviomis saugyklomis 200 000 bylų duris atvėrė 1980 metų vasarą. Visgi to pasirodė per maža. Jau po poros dešimtmečių saugyklos buvo užpildytos, o jų išplėtimas bei modernizavimas tapo opiausia pastarojo meto archyvo problema. Ją pavyko išspręsti ne taip seniai, vos prieš dvejus metus. Pristatytas papildomas ketvirtas aukštas, įrengtas rūsys, sustiprintos saugyklų perdangos, sumontuoti mobilūs stelažai, saugyklose įrengta automatinė kompiuterizuota kondicionavimo sistema. Po rekonstrukcijos filialo pastato plotas padidėjo nuo 926 iki 1 549 kvadratinių metrų. Saugyklose įrengta 7 474 metrai lentynų.

„Vietos dokumentams laikyti dabar yra keliems artimiausiems dešimtmečiams“, – patikina L. Kaziukonis.

Projektas „Atminties vartai“ finansuojamas iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Projektui gauta parama – 12 tūkstančių eurų.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų