Diskriminacija – ir iš gerų norų

Diskriminacija – ir iš gerų norų

Gyvename visuomenėje, kuriai vis dar nesvetima diskriminacija įvairiomis jos formomis. Ir nors specialistai tvirtina, jog yra pasiekimų, kuriais galime didžiuotis, pripažįsta: naujos socialinės aplinkybės, tokios kaip karantinas, išryškina ir naujas problemas.

Apie lygių galimybių galimybes šiandieninėje Lietuvoje kalbėjomės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėju Vyčiu MULIUOLIU.

– Ar tiesa, kad per karantiną padaugėjo kreipimųsi į tarnybą?

– Sulaukiame tikrai nemažai skambučių. Klausimai įvairūs, pradedant skirtingų darbo sąlygų nustatymo darbuotojams toje pačioje įmonėje. Negaliu pasakyti, kad jų padaugėjo dabar, bet nuo karantino pradžios sistemingai gauname paklausimų. Ir netgi ne paklausimų, bet vyresnių žmonių, taigi priklausančiųjų rizikos grupei, prašymų. Jie pageidauja atkreipti visuomenės dėmesį – o ypač tų, kurie priima sprendimus, – į tai, kad labai dažnai noras juos apsaugoti pereina į izoliaciją ir atskirtį.
Prieš keletą dienų sulaukėme skambučio medikės, kuriai 60 metų, taigi dar nėra pensinio amžiaus. Tačiau darbdavys, kad ją apsaugotų, yra nušalinęs nuo darbo. Pasakė „sėdėk namie, kol viskas baigsis“ net neišklausęs jos argumentų, kodėl galėtų grįžti į darbą. Dėl to medikė nukenčia finansiškai ir jaučiasi užgauta, kad, neatsižvelgę nei į sveikatos būklę, nei į pačios pageidavimus, už ją nusprendė.

Priklausai rizikos grupei, vadinasi, esi darbe nepageidaujamas – tavo nuomonė šiuo atveju visiškai nesvarbi. Tokių istorijų iš vyresnių žmonių pastaruoju metų girdime dažnai. Artimiausiu metu net planuojame paviešinti apibendrintą informaciją apie tai, gal ir pateikti rekomendacijas.

V. Muliuolis.
M. Ambrazo nuotr.

– Reikia manyti, kad Lietuva ne vienintelė susiduria su tokiu reiškiniu.

– Kaip tik maždaug prieš savaitę buvo paskelbta Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus politinė apžvalga dėl COVID-19 poveikio vyresniems asmenims. Ten labai aiškiai įžvelgiama, kad sunkiausios pasekmės iš visų amžiaus grupių bus vyresniems asmenims.

Viena ypač neigiamų pasekmių yra ne tik socialinė izoliacija, bet ir su ja susiję ekonominiai, finansiniai praradimai. Tokiems žmonėms apribota galimybė dalyvauti tiek darbinėje veikloje, tiek verslo iniciatyvose, profesinės reabilitacijos priemonėse.

Šalys skatinamos naikinti kliūtis, kurios galėtų apriboti vyresnių žmonių aktyvų dalyvavimą visose su užimtumu ir profesiniu gyvenimu susijusiose srityse. Mes irgi stengiamės, kad, priimant sprendimus globos ir saugumo, nebūtų užgožtos prigimtinės žmogaus teisės: į savirealizaciją, į dalyvavimą darbo rinkoje, visuomeniniame gyvenime. Tos teisės negali būti paneigtos galimomis rizikomis neatsižvelgiant į pačių asmenų norą ir galimybes dalyvauti viešajame gyvenime.

– Naujo pobūdžio kreipimųsi srautas nesumažino įprastinių skundų?

– Skundų šiek tiek dabar sumažėję. Galbūt dėl to, kad žmonės nukreipę dėmesį į, jų manymu, svarbesnius klausimus, pagalbą artimiesiems.

Bet mums aktualus ne pateiktų skundų skaičius, o prevencija. Visada siūlome, kad matydami, jog darbdavys siūlo nepalankias arba nepageidaujamas darbo sąlygas, žmonės pasikonsultuotų su mumis. Pasakysime, kokios jų teisės tariantis su darbdaviu.

Dialogas visada yra skatintinas ir padeda išspręsti problemas.

Esame penki teisininkai, teikiantys teisines konsultacijas. Gal vos ne pagrindinę mūsų darbo laiko dalį užima būtent telefoninės konsultacijos ir atsakymai elektroniniu paštu į paklausimus. Pastaruoju metu ypač pasijuto, kad žmonėms reikalingas patarimas vertinant situaciją, kurioje jie atsidūrė.

Padėtis darbo rinkoje patys žinote kokia. Atleidimų skaičius žymiai viršija priimamų darbuotojų skaičių. Darbo rinkoje bręsta krizė ir dėl to kyla įtampa: žmonėms rūpi, kaip išsaugoti darbo vietas. Nežinomybė, galbūt suprastėjusios ir sugriežtėjusios darbo sąlygos, sumažėjusios pajamos kelia įtampą ir tarpasmeniniuose santykiuose: tarp vadovo ir pavaldinių, tarp darbuotojų. Gavome tikrai nemažai paklausimų dėl vadinamojo mobingo, kai vienas darbuotojų yra persekiojamas, su juo nebendraujama, iš jo tyčiojamasi ir panašiai. Tai labai nemalonu. Bet mes iš patirties žinome, jog įtampa dėl ateities, dėl savo, artimųjų sveikatos didina riziką santykius su kolegomis nustumti antrą planą.

– Kalbant apie patyčias ir atstūmimą… Vos įvedus karantiną, viešojoje erdvėje pasipylė neigiamų komentarų – apie iš užsienio grįžtančius lietuvius, apie užsieniečius, vyresnio amžiaus žmones.

– Pasakysiu savo asmeninę nuomonę: mane, kaip pilietį, kartais labai žeidė ir kai kurių žurnalistų, politikų pasisakymai visuomenės informavimo priemonėse. Esą jūs patys matote, „kokie grįžta iš užsienio“ taip visus grįžtančiuosius apibendrinant kaip neigiamos reputacijos ir socialiai neatsakingus žmonės, ko nederėtų daryti.

Aišku, čia daugiau profesinės etikos klausimas. Ar politikas, ar žurnalistas, turėtų pasverti tokius pasakymus. Juk žinutė pasiunčiama didelei visuomenės daliai.

Nuotolinio ugdymo pradžioje Lietuvos televizijos žurnalistė, bendraudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovu, pateikė tokį pusiau hipotetinį teiginį-klausimą: bet mokyklose juk dirba daug pagyvenusių asmenų! Kaip jie susitvarkys su techniniais iššūkiais organizuojant nuotolinį mokymą, ar nematote čia problemos?

Pats klausimas jau turėjo paslėptą žinutę, kad vyresni pedagogai nesusidoros. Ir mes iš praktikos jau žinome, jog tokios žinutės labai dažnai įgyja neigiamą poveikį. Ir kai mokyklos vadovai kitąsyk svarstys kolektyvo sudarymą, jie gali susimąstyti: o kam priimti vyresnį žmogų? Jie pasąmonėje programuojami priimti jaunesnį.

– Peržvelgus ikikarantininio laikotarpio skundus, kokios tendencijos vyravo praėjusiais metais?

– Pastaruosius dvejus metus labai populiarus tapo ne tik diskriminaciją patyrusių asmenų konsultavimas. Pastebėjome, kad į tarnybą kreipiasi ir tie, kurie pagal įstatymą privalo įgyvendinti lygias galimybes, – tai yra darbdaviai, prekių ir paslaugų pardavėjai, valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojai, priimantys tam tikrus sprendimus. Norėdami tinkamai užtikrinti lygas galimybes, jie turi žinoti visus įstatymų niuansus.

Vienas dalykų, dėl kurio buvo labai sunerimę darbdaviai, – žiniasklaidoje skelbti seksualinio priekabiavimo atvejai. Prisidėjo ir judėjimas „Me too“. Jie pamatė, kad tai nėra juokas. Kad jų pareiga užtikrinti, jog darbuotojai darbe nepatirtų seksualinio priekabiavimo, nes jis nėra dviejų asmenų santykių aiškinimasis.

Labai džiaugiamės, kad apsauga nuo diskriminacijos nebeliko pačių skęstančiųjų gelbėjimo klausimas. Sprendžiant problemas matome žymiai daugiau geranoriškumo. Piktybiško teisių pažeidimo, su kuriuo anksčiau dažnai susidurdavome, su metais mažėja. Pernai sumažėjo ir skundų. Nors mes dar vienareikšmiškai negalime pasakyti priežasčių, kodėl.

Skundai, kurie buvo oficialiai pateikti su prašymu atlikti tyrimą, didžiąja dalimi buvo priskirti lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai ir dauguma jų buvo pagrįsti.

– Ar panevėžiečiai aktyvai gina savo teises?

– Pagal skundo pateikimo reikalavimus nurodyti gyvenamąją vietą nėra būtina, todėl statistika nebus išsami. Bet galiu pasakyti, jog buvo 7 skundai, kur gyvenamoji vieta nurodyta Panevėžio apskrityje, ir 4 paklausimai dėl išvados pateikimo. Du paklausimus ir vieną skundą pateikė Biržų nevyriausybinė organizacija. Skųstasi dėl galimai moteris žeminančios sporto klubo reklamos.
Taip pat kreipėsi dėl grožio paslaugų kainoraščių, kai kainos skiriasi pagal lytį. Vieną skundą pateikė dėl naktinio klubo, kuris skelbė merginas įleidžiantis nemokamai, o vaikinai turėjo mokėti. Šiuo atveju buvo skirtas įspėjimas.

Įdomu, kad du paklausimus parašė moterys dėl įstatyme numatytos našlių pensijos. Gyvenimas taip susiklostė, kad jos ir neturėjo sutuoktinio. Klausė, ar tos pagalbos nevertos vien dėl to, kad visą gyvenimą pragyveno vienos.

Ši problema tarnybai žinoma. Bet lygių galimybių kontrolierius gali atlikti tyrimus ir pasisakyti tik dėl tų pagrindų, kurie numatyti įstatyme. Jų yra 14. Šiuo atveju akivaizdu, kad žmonės į mažiau palankią situaciją pakliūna dėl savo šeiminės padėties. Tokios situacijos mes negalėtume vertinti. Tačiau parengtas naujos redakcijos įstatymas. Jame norime praplėsti ratą asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo diskriminacijos. Projekte numatyta, kad šeiminė padėtis taip pat būtų vienas kriterijų, apibrėžiančių žmogaus socialinę padėtį.

Dar labai įdomus skundas iš Panevėžio buvo vienoje degalinėje norėjusios įsidarbinti moters. Pokalbyje darbdavys primygtinai klausė, kiek ji turi vaikų ir kokio amžiaus. Buvo nustatytas pažeidimas ir darbdavys įspėtas.

Ne visi skundai pasitvirtino. Pavyzdžiui, vyro, kuris tvirtino, kad darbdavys – viena Rokiškio ligoninė – dėl lyties jam moka mažiau. Bet tai buvo bene pirmas atvejis tarnybos praktikoje, kai buvo tiriamas vyro skundas dėl jam mokamo mažesnio atlyginimo negu kolegei. Dažniau tai moterų problema.

Įdomus atvejis buvo dėl internetinės parduotuvės. Panevėžietė skunde nurodė, kad iš internetinės parduotuvės perka akcijų metu. Po kurio laiko pastebėjo, kad jos užsakymai nepriimami ir ji išbraukta iš tos parduotuvės klientų sąrašo. Pareiškėja manė, kad dėl savo socialinės padėties yra diskriminuojama. Šis atvejis nepasitvirtino. Paaiškėjo, jog buvo keli internetinės parduotuvės naudojimosi taisyklių pažeidimai, dėl kurių parduotuvė patyrė nuostolių.

– Kaip manote, pasibaigus karantinui pasipils jo aplinkybių sąlygotų skundų?

– Mes tam nusiteikę. Aišku, linkime, kad žmonėms neprireiktų skųstis, bet esame realistai. Matome, kad yra daug darbą nutraukusių įmonių. Atleidžiami darbuotojai, vyksta kiti procesai, susiję su apribojimais verslo srityje. Vis dar yra įvairių nesklandumų švietimo srityje – tie patys brandos egzaminai, kurių likimas tebėra neaiškus. Tikrai nepavydžiu vaikams ir jų tėvams, nes nežinomybė prieš tokį svarbų gyvenimo žingsnį psichologiškai labai trikdo, kelia daug įtampų dėl ateities. Problemų yra ir tikėtina, kad ne visiems jos labai gerai išsispręs, kai pasibaigs ši nelemta situacija.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų