Dirbtinis intelektas užkariauja pasaulį

Dirbtinis intelektas užkariauja pasaulį

Ne vieną dešimtmetį tobulinamas dirbtinis intelektas jau pasiekė tą lygį, kai nebe už kalnų laikas, kuomet mokslinės fantastikos filmuose matomi vaizdai taps realybe.

Apie dirbtinio intelekto integraciją į mūsų gyvenimą, jo privalumus bei keliamas grėsmes kalbėjomės su „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovu Gediminu MISEVIČIUMI.

Dažnas dirbtinį intelektą manome dar esantį toli nuo kasdienybės – kažkur giliai paslėptą mokslininkų laboratorijose. Tuo metu jis jau kuris laikas gyvuoja greta mūsų. Kokiose srityse fantastika yra tapusi tikrove?

– Dabar rinkoje esantis dirbtinis intelektas sugeba dirbti tam tikroje siauroje srityje. Nėra tokio, kuris turėtų itin plačius sugebėjimus, kaip žmogus, bet dirbtinio intelekto pavyzdžių mūsų aplinkoje daug.

Tarkime, padarius magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos nuotrauką, reikia laukti gydytojo, kuris išanalizuos ir pasakys diagnozę. Jau sukurti algoritmai, kurie diagnozę nustato 95 procentų tikslumu, žmogus – apie 97–98 procentų. Jei žmogus naudoja ir dirbtinį intelektą, diagnozę galima nustatyti 99 procentų tikslumu.

Esama sričių, kur dirbtinis intelektas diagnozuoja tiksliau nei žmogus, nes gali naudoti viso pasaulio duomenis, o ne tam tikros ligoninės ar to specialisto karjeroje esančių atvejų analizę.

Iš dažnesnių, kasdienių dalykų yra „Google“ navigacija. Jeigu ji tik apskaičiuotų trumpiausią kelią, būtų tiesiog matematinis uždavinys. Bet programinė įranga įvertina visų besinaudojančių ja vartotojų judėjimo greitį atitinkamose vietose ir gali pasakyti, kokiu greičiu nuvažiuosite tam tikrą kelio atkarpą. Realiu laiku rinkdama visų vartotojų duomenis, ji gali koreguoti konkretaus navigacija besinaudojančio vartotojo duomenis tam, kad kažkuriuo kitu keliu nuvažiuotų greičiau, išvengtų spūsčių.

Dar vienas pavyzdys – kompiuteriniai žaidimai. Juose, ypač anksčiau, buvo mažai galimybių žaisti tinkle su tikru priešininku. Buvo galima žaisti su kompiuteriu, kuris įvertina priešininko veiksmus ir daro atitinkamus sprendimus, kaip pasipriešinti žaidėjui.

Į „Facebook“ įkėlus nuotrauką, dabar siūloma susieti kontaktuose esančius draugus automatiškai atpažįstant veidus.

Daugelis skraidome lėktuvais, bet neįsivaizduojame, kad, pavyzdžiui, „Boeing“ pilotas orlaivį per skrydį tevaldo vidutiniškai 7 minutes – daugiau dirba autopilotas.

Oro uostuose bagažas peršviečiamas ir daiktus atpažįsta speciali vaizdų atpažinimo programinė įranga. Ne visada įvertina absoliučiai tiksliai, bet tai pereinamasis etapas. Ateis laikas, kai šie algoritmai bus ištobulinti ir nereikės žmogaus įsikišimo.

Labai svarbi dirbtinio intelekto algoritmų funkcija yra mašininis mokymasis, tai yra sugebėjimas pasimokyti iš papildomų duomenų. Pavyzdžiui, jei bagažo nuotrauka atrodė įtartina, o žmogus patikrino ir paaiškėjo, kad viskas gerai, algoritmas priima tą informaciją. Jei surenka daugiau tokių atvejų, vėliau neteisingo pranešimo jau nebesiųs.

Kitą dirbtinio intelekto pavyzdį turime savo mobiliajame telefone. Jei tai „Apple“ – „Siri“ pagalbininkas, o jei kiti – „Google Assistant“, kuriems galima užduoti įvairius klausimus ir balsu gauti atsakymus.

Apibendrinant, kas vis dėlto šiuo metu dažniausiai pasitelkia dirbtinio intelekto gebėjimus? Medikai?

– Medicinoje dirbtinis intelektas naudojamas gana plačiai. Bet, sakyčiau, ateina labai didelė banga finansų sektoriuje ir kitose klientus aptarnaujančiose įmonėse – vadinamų „chatbot’ų“ – pokalbių robotų. Jie ne tik atsako į dažniausiai užduodamus klausimus, tačiau ir sugeba interpretuoti. Nėra taip, kad robotas sugebės atsakyti į visiškai visus klausimus. Jei dirbtinis intelektas sutrinka, nežino, ką atsakyti, arba nėra tikras, turi padėti žmogus. Robotas tą informaciją atsimena ir mokosi – kitą kartą, esant panašiam klausimui, jis darbuotojo nebetrukdys. Paprastai vienu metu vienas klientų aptarnavimo specialistas su dirbtinio intelekto pagalba gali aptarnauti penkis kartus daugiau žmonių.

Labai paplitusi ir kartais priskiriama dirbtiniam intelektui yra robotizacija įmonėse, arba RPA – angliškai Robotic Process Automation.

Speciali programinė įranga – programiniai robotai – gali pakeisti žmogų ir atlikti rutininius darbus. Atkartoti žmogaus atliekamus veiksmus kompiuterio pele ir klaviatūra, prisijungti prie įvairių sistemų, paimti informaciją, išsiųsti laiškus ir panašiai. Programiniai robotai užduotis atlieka nuo 4 iki 15 kartų greičiau, negu žmonės, ir gali veikti ištisą parą.

Pasaulinė RPA rinka šiuo metu sparčiai auga. „Forrester“ tyrimų bendrovės prognozė rodo, kad 2017-aisiais jos vertė sudarė 0,5 mlrd. JAV dolerių, o 2021 metais ji turėtų pasiekti 2,9 mlrd. dolerių.

„Hadoop“ analitikai įvertino, kad dėl RPA pritaikymo kompanijos visame pasaulyje iki 2025-ųjų sutaupys 5–7 trilijonus dolerių. Po septynerių metų programiniai robotai turėtų atlikti užduočių, kurioms reikėtų 140 mln. darbuotojų.

„Yra tam tikrų dalykų, kuriuos žmogus padaro greičiau ir patikimiau, nei robotas. Bet manau, kad viskas keisis,“- sako G. Misevičius.

Dirbtinio intelekto nauda akivaizdi. Tačiau būgštaujama, kad kada nors ateityje susidursime ir su problemomis. Ar pagrįstai?

– Galima žvelgti iš dviejų kampų. Žmonės paprastai baiminasi, kad dirbtinis intelektas juos pakeis, atims iš jų darbą. Iš tikrųjų tendencija, kad mažėja tam tikrų profesijų atstovų, yra. Tačiau tai vyksta palaipsniui ir paprastai rinka prisitaiko prie pokyčių. Prognozių, kad trečdalis žmonių neturės darbo, jau buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet, kaip matome, nieko neįvyko.

Iš tikrųjų yra sričių, kurios galbūt gali būti smarkiai paveiktos. Pavyzdžiui, savavaldžiai automobiliai. Kol kas šios sistemos žmogui padeda iš dalies, bet per kokį dešimtmetį atsiras visiškai autonominių automobilių ir klausimas, kaip tada? Bet pokyčiai neateis per dieną. Įmonės diegs juos palaipsniui, bus ir senų automobilių, kuriuos reikės valdyti įprastai. Galbūt brangiai kainuos programinė įranga ir kiekvienoje šalyje verslas, įvertindamas atlyginimus, skaičiuos, ar apsimoka diegti naujuosius. Ir vis dėlto palaipsniui savavaldžiai automobiliai gali išstumti visus ar daugumą vairuotojų. Todėl žmonės turi būti atviri pasikeitimams. Gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių bus labai svarbus, o visa kita rinka sureguliuos. Atsiras kitų darbų, kuriuos bus galima dirbti. Mano nuomone, nereikia to bijoti – reikia tiesiog nusiteikti ir prisitaikyti.

Kita vertus, kalbama ir apie apokaliptinius ateities scenarijus, kai dirbtinis intelektas pasieks žmogaus lygį, taps toks protingas, kad galės atlikti ne tik siauras funkcijas, bet sujungti visus intelektus į vieną ir galės veikti kaip asmuo. Pasiekus plataus intelekto lygį, dirbtinis intelektas nestovės vietoje ir pasidarys toks gudrus, kad pralenks žmogų. Tada atsiranda problema: ar jis nepradės manyti, kad žmogus yra stabdis jam vystytis toliau? Ar nepadarys žalos žmonijai? Dėl to labai išsiskiria net įvairių žinomų žmonių nuomonės. Aš sakyčiau, kad šiuo metu tokios grėsmės nėra. Bet apie ją reikia pradėti kalbėti. Būtinai turi atsirasti dirbtinio intelekto reguliavimas. Reikia numatyti tam tikrus saugiklius, tam tikrą vietą kode, kuri jokiu būdu nebūtų keičiama. Kad mokydamasis dirbtinis intelektas negalėtų modifikuoti visko. Mes nežinome galimybių, kokias dirbtinis intelektas turės pasiekęs aukštesnį nei žmogaus lygį. Nors artimiausius 30–50 metų mums tas tikrai negresia, metas pradėti galvoti.

Dalis mokslininkų siūlo apriboti dirbtinio intelekto tobulėjimą iki žmogiškų ribų. Ar tai būtų išeitis?

– Gal ne visai. Už žmogų protingesnis dirbtinis intelektas labai pagelbėtų sprendžiant tam tikrus dalykus, kurių žmogus negali išspręsti. Bet tik tuo atveju, jeigu jis veiktų žmonijos labui.

Tačiau kaip turėtų vystytis dirbtinis intelektas, bendra nuomonė susiformuos vėliau. Galbūt ir bus manančiųjų, kad reikia jį stabdyti, nebeleisti tobulėti pasiekus tam tikrą ribą. Bet abejoju, ar rinksimės šį scenarijų: mes labai stabdytume progresą. Greičiau bus koncentruojamasi į tai, kaip stabdyti galimus blogus veiksmus, kad dirbtinis intelektas darytų tik tai, kam yra įdiegtas, laikytųsi vertybių ir jo pagrindinio principo – nekenkti žmonija.

Per metus išleidžiama po keletą kino filmų apie dirbtinį intelektą. Paprastai tokių, kur dirbtinis intelektas susidraugauja su žmogumi arba jis apgauna žmogų. Visi scenarijai labai tikėtini. Pavyzdžiui, robotas Sofija, reklamos tikslais turintis Saudo Arabijos pilietybę, buvo atvežtas ir į Lietuvą. Pamatyti jį – tarsi pažvelgti į ateitį. Labai baugu, kai robotas atrodo kaip žmogus, demonstruoja tam tikras emocijas, kalba, atsakinėja į klausimus – kartais į temą, kartais nelabai. Atsiranda keistas jausmas, kad tokie robotai išsivystę, nors pati Sofija nėra kažkuo geresnė nei, pavyzdžiui, „Google Assistant“. Kai uždedama fizinė natūra, mums iš karto pereina šiurpuliukai nugara: negi ateitis iš tikrųjų taip atrodys?

Bet aš pats buvau susitikęs su Sofija. Tikrai matosi, kad tai nėra žmogus, ir jos išreiškiamos emocijos dar tikrai netobulos. Bet ateityje tokie robotai bus ištobulinti iki tokio lygio, kaip rodoma televizijos seriale „Westworld“ – „Vakarų pasaulis“. Šiame filme puikiai atskleistos dirbtinio intelekto galimybės sukurti terpę žmonėms igyvendinti slapčiausias savo svajones, troškimus be jokios baimės. Deja, pripratus prie tokios aplinkos, gali nebeatskirti, kur tikri žmonės, o kur robotai, ir visa tai gali persikelti į tikrą gyvenimą.

Panašių nuogąstavimų yra ir dabar. Pavyzdžiui, kad vaikai žaidžia žiaurius kompiuterinius žaidimus, žalojančius jų pasaulėžiūrą. Svarstoma, ar kompiuteryje nušovus priešininką nebus paprasčiau nušauti žmogaus tikrame gyvenime. Nesu psichologas ar elgsenos vertintojas, tačiau manau, kad tam tikrą įtaką tokie dalykai daro. Ypač didelė ta įtaka būtų, jei atrodytų, kad kažką darai lyg tikrų žmonių būryje. Tas dar stipriau galėtų paveikti tikrąjį gyvenimą. Ir pasekmės, manau, būtų nekokios.

Kažkoks dirbtinio intelekto reguliavimas turėtų būti, kad jis veiktų žmonių naudai, o ne pasipelnymui.

Šiemet mokslininkai pristatė psichopatinį dirbtinį intelektą – savotišką analizę pavojingų atvejų, kai dirbtinis intelektas suveikia blogai dėl iškraipytų duomenų. Rezultatai buvo gąsdinantys: ten, kur kiti dirbtiniai intelektai įžvelgė nekaltus vaizdus, psichopatinis regėjo pavojingas situacijas, smurtą.

– Kad sukurtas psichopatinis negirdėjau, bet „Microsoft“ darė eksperimentus su pokalbių robotais, turinčiais mokymosi savybę. Jie su klientais bendravo socialiniuose tinkluose. Kas nutiko? Socialinių tinklų vartotojai pradėjo labai neetiškai elgtis dirbtinio intelekto atžvilgiu – šnekėti rasistinėmis temomis, keiktis ir panašiai. Žiūrėta, kaip dirbtinis intelektas į tai reaguos. Po kurio laiko jis taip adaptavosi, kad taip pat pradėjo „varyti“ atgal. Teko šį dirbtinį intelektą išjungti.

„Facebook“ buvo atvejis, kai dirbtinio intelekto robotai pradėjo taip šnekėtis tarpusavyje, kad žmogus nebesuprato, apie ką jie kalbasi. Tarsi sukūrė savo mikrokalbą, kuri neįveikiama žmogui. Mašininis mokymasis – pagrindinis dirbtinio tobulėjimo variklis, čia ir pakišo koją. Nes jeigu robotas dirba pagal griežtus nurodymus, yra nesimokantis, jokios grėsmės nekelia – daro tik tai, kas pasakyta. Kai yra mokymosi savybė, dirbtinis intelektas gali nueiti visiškai ne tuo keliu, kaip norėta. Čia paralelę galima nuvesti su žmogumi. Jeigu žmogus auga aplinkoje, kurioje blogas auklėjimas, jį supa nusikaltėliai ir panašiai, paprastai prisitaiko prie tos aplinkos. Pagal ją išsivysto jo natūralus intelektas. Dirbtinis intelektas – lygiai taip pat.

Kaip manote, ar smarkiai pasikeis pasaulis per artimiausius dešimt penkiolika metų?

– Prisimenant Bilo Geitso žodžius, mes visuomet pervertiname pokyčius, įvyksiančius per ateinančius kelerius metus, ir neįvertiname pokyčių, įvyksiančių per kitus dešimt metų.

Mobilieji telefonai kasdienybe tapo per penkiolika metų, išmanieji telefonai – per penkerius, ir tas greitis vis auga. Ne visada galima prognozuoti, kas nutiks, bet, manau, 10–20 metų perspektyvoje autonominiai automobiliai padarys didžiulę įtaką. Mes juos pirksime ne tik kad patys važinėtume, bet ir atvažiavę į darbą galėsime įjungti taksi režimą ir kažkas kitas galės juos išsikviesti ir naudotis. Baigiantis darbui, mašina vėl lauks prie biuro. Taigi automobilį įsigijęs žmogus, jei norės, galės turėti iš jo papildomų pajamų.

Sveikatos apsaugos srityje, manau, iš esmės keisis pirminė sveikatos priežiūra. Jau yra pulso matuoklis, yra deguonies lygio kraujyje matuokliai – „Apple“ pristatė ir elektrokardiogramos technologiją. Mano nuomone, atsiras ir mini kraujo tyrimai, kuriuos iš pradžių bus galima pasidaryti gal poliklinikoje, o vėliau ir namie. Viena įmonė jau žadėjo pristatyti tokią technologiją, bet buvo skandalingai uždaryta. Visgi manau, kad laikui bėgant tai atsiras. Tuomet, pridėjus dar programėlę, į kurios klausimus pacientas turėtų atsakyti, būtų galima lengviau diagnozuoti ligą. Dar gal padarius nuotrauką, kaip atrodo oda, gerklė ar panašiai, sudėjus visus tuos dalykus, būtų galima nustatyti pirminę diagnozę ir nusiųsti pas reikiamą gydytoją. Jei nereikėtų niekur siųsti, išrašytų receptą. Pirminė sveikatos priežiūra išsiskaidys: arba bus automatiniai receptai, arba automatiniai siuntimai pas specialistus tolesnei analizei. Kam eiti pas šeimos gydytoją, kuris įvertintų, kas yra, ir paskui nusiųstų pas specialistą?

Kalbant apie gamybą, Elonas Maskas (JAV verslininkas, išradėjas, inžinierius, elektromobilių kompanijos „Tesla Motors“ vadovas – aut. pastaba) norėjo padaryti, kad viską atliktų robotai – žmogus neprisidėtų prie automobilių gamybos. Kol kas jam tai nepavyko ir pats pripažino padaręs klaidą.

Yra tam tikrų dalykų, kuriuos žmogus padaro greičiau ir patikimiau, nei robotas. Bet manau, kad viskas keisis, ir tik laiko klausimas, kada robotai visiškai nepriklausomai galės gaminti automobilius, telefonus, kita. Jie dar ir bendraus tarpusavyje: tarkime, jeigu vienoje linijoje robotas pamatė nekokybišką detalę, galės apie tai pranešti detalę pagaminusiam robotui.

Bankuose taip pat bus vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas – ir ne vien bendrauti su klientais, bet ir pinigų plovimo prevencijai, taip pat sukčiavimams su kortelėmis užkirsti. Dabar sužiūrėti visas transakcijas reikia daug pastangų ir resursų.

Užtikrinant viešąjį saugumą bus vis plačiau naudojamas veidų atpažinimas. Saugumas didės, tačiau mažės privatumas. Ir dabar mes jo turime vis mažiau. Ką mes darome skaitmeniniame pasaulyje, viskas palieka savo pėdsaką. Yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris neleidžia tą informaciją valdančioms kompanijoms jos viešinti ir dalytis be vartotojo sutikimo, bet gali būti įvairių piktavališkų kompanijų, gali būti tiesiog neatsakingai išspręstų saugumo problemų ir ta informacija gali kažkur nutekėti. Kibernetinis saugumas turės vis didesnę reikšmę ir svarbą. Tokių specialistų ateityje tikrai reikės vis daugiau.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų