-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos banko duomenimis, bankų sektoriaus suteiktų paskolų būstui įsigyti portfelis mūsų valstybėje pastaruosius ketverius metus augo. Šiemet gegužės pabaigoje tokių paskolų buvo 6,7 mlrd. eurų. Tai pusė milijardo eurų, arba 7,4 proc. daugiau negu prieš metus.
Komerciniai bankai Lietuvoje prognozuoja, kad per šiuos metus paskolų namų ūkiams portfelis dar augs apie 4 proc., o kitąmet – apie 5 proc.
Ekspertų teigimu, tokioms banko paskoloms teigiamą įtaką darys darbo rinkos pokyčiai: numatoma, kad darbo užmokestis ateityje didės, o nedarbo lygis išliks žemas. Skolinimąsi taip pat turėtų skatinti gerėjantys namų ūkių lūkesčiai dėl ateities perspektyvų ir išliekanti žema paskolų būstui įsigyti kaina – palūkanų normos.
Tačiau dažnas vartotojas, kuriam kilo mintis imti paskolą naujam būstui, pastebėjo, kad pastarąjį dešimtmetį skolintis nebėra taip lengva, kaip būdavo anksčiau.
Antai panevėžietės Monikos šeima dar 2008 metais spėjo į paskutinį lengva ranka dalytų kreditų traukinį. Jauni sutuoktiniai namui statyti tada pasiskolino 120 tūkst. litų. Šią sumą su anuomet dar didelėmis, 7 proc. siekiančiomis palūkanomis, bankas apskaičiavo grąžinti per 35-erius metus.
Pirmuosius metus šeimai įmokoms tekdavo pakloti net iki 800 litų. Smarkiai nukritus paskolų normai, ši suma sumažėjo perpus.
„Iš pradžių įmokos kiekvieną mėnesį tapo dideliu rūpesčiu šeimos biudžetui. 800 litų sudarė nemažą dalį visų mūsų pajamų, – atviravo „Panevėžio balso“ pašnekovė. – O kai pradėjome suprasti, kad trisdešimt penkeri metai – ne juokas, darėsi dar baisiau. Be to, iš paimtos sumos nepavyko baigti statyti namo, tad, be paskolos grąžinimo, reikėjo galvoti, kaip tęsti statybas.“
Šie panevėžiečiai jau gyvena išsvajotame būste. Tačiau savo pasirinkimą prieš dešimtmetį vadina jaunatvišku maksimalizmu.
Pora pamąsto sutrumpinti paskolos laikotarpį, mat vis dar didžiąją dalį mėnesinių įmokų sudaro palūkanos. Bet, kaip jiems aiškino banko atstovai, toks žingsnis nemažai kainuotų, nes tektų perrašyti paskolos sutartį.
Panašių atvejų Lietuvoje – ne vienas. Prieš gerą dešimtmetį išsipūtęs nekilnojamojo turto burbulas skolos jungą ilgiems metams užkrovė daugybei gyventojų.
Lietuvos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį atliko komercinių bankų apklausą. Ji parodė, kad ir ateityje bankai neketina imtis naujovių bei keisti bendrųjų paskoloms būstui įsigyti taikomų sąlygų. Nors tikima, kad tai dar šiek tiek sumažins tokių kreditų paklausą.
Todėl į būsto kreditų rinkos reguliavimą nusprendė įsikišti ir pati valstybė. Lietuva privalėjo į savo įstatymų bazę perkelti Europos Sąjungos Būsto kredito direktyvą. Taip nuo liepos 1-osios įsigaliojo dar pernai Seimo priimtas naujas su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas.
„Panevėžio balsui“ esmines minėto įstatymo nuostatas vardijusi Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Justina Petravičienė teigė, kad tokie pakeitimai sustiprins būsto ar kito nekilnojamojo turto kredito gavėjų teisinę apsaugą. Taip pat skatins kredito paslaugų rinkos plėtrą ir konkurenciją tarp kredito davėjų bei tarpininkų.
„Viena iš naujovių – standartinės informacijos apie kreditą forma ir privalomos kredito sutarčių sąlygos, – dėstė ministerijos atstovė. – Tam, kad vartotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, pastarieji privalės jiems pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma. Taip pat būtinas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir (ar) rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kita). Šios sąlygos nustatytos atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai kylančius vartotojų ginčus bei Lietuvos banko rekomenduojamą būsto kredito sutarčių gerąją praktiką.“
Priimtas įstatymas taip pat nustatė apmąstymo laikotarpius gyventojams. Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, numatytas 30 dienų terminas iki sutarties pasirašymo. Per tokį laiką, pasak J. Petravičienės, kredito gavėjas gali atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes.
„Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos sutarties. To anksčiau nebuvo“, – pabrėžė pašnekovė.
Skirtingai nei seniau, dabar griežčiau apibrėžtos fiksuotoji ir kintamoji kredito palūkanų normos.
Kaip žinia, būsto kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, o jos kredito gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to, pasak Finansų ministerijos atstovės, įstatyme aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas.
„Pavyzdžiui, fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį, – dėstė J. Petravičienė. – Tuo siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami kredito sutartyse, sudaromose dvidešimčiai metų, nustatant penkerių metų palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotomis.“
Svarbu ir tai, kad būsto kreditas atsiejamas nuo kitų finansinių paslaugų. Būdavo, kad vartotojas, sudarydamas paskolos sutartį, kartu įsipareigodavo naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Toks reikalavimas negalios tik įkeisto turto draudimui ir riboto naudojimo mokėjimo sąskaitai.
Naujame įstatyme įtvirtinta ir kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau, nei nustatyta, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.
„Neatsakingai sudarytą sutartį nuginčyti dėl suklydimo ar apgaulės gali būti beveik neįmanoma. Todėl, kiek tai įmanoma, reikia skolintis atsakingai ir nepervertinti savo galimybių.“
K. Paspirgėlis, teisininkas
Būna, kad paskolą gyventojai paveldi iš mirusių skolininkų ar tokia našta lieka po skyrybų. Todėl Seimas patvirtino iki trijų mėnesių galimas vadinamąsias kredito atostogas.
„Įstatyme numatyta kredito gavėjo apsauga, kai jis nepajėgia vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį – kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų. Dabar jau bus galima atidėti įsipareigojimų vykdymą ne ilgiau negu trims mėnesiams. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų“, – aiškino J. Petravičienė.
Naujovė ir tai, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą. Bet jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti.
Visus pakeitimus apžvelgęs Panevėžyje dirbantis advokatas Kastytis Paspirgėlis sutiko, kad naujas įstatymas pagerins vartotojų padėtį Lietuvoje imant būsto kreditus.
Jo teigimu, žmogus yra nepalyginti silpnesnė bet kokios sutarties šalis, todėl jam apsaugoti buvo būtinos papildomos garantijos.
„Bankas ar kitas kreditorius paprastai yra turtingas, turi profesionalių finansininkų ir teisininkų komandą. O žmogus yra silpnesnis, nes dažnai neturi užtektinai lėšų samdytis specialistus, kad jam išaiškintų sutarties sąlygas, neįgijęs reikiamos finansinės patirties. Todėl siekiant apsaugoti žmogų Europos Sąjunga ir jai įsipareigojimus prisiėmusi Lietuva turėjo įsikišti į paskolos suteikimą“, – labai paprastai aiškina teisininkas.
Advokato nuomone, svarbus pakeitimas yra paskolos apmąstymo laikotarpis. Taip suteikiama galimybė giliau patyrinėti sutarties sąlygas. Tik pašnekovas abejoja, ar naujovė paskatins lietuvius daugiau dėmesio skirti sutartims – jie to daryti nepratę.
„Be to, skolintojai privalo pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarties sąlygas. Tai yra labai gerai, tačiau vis dėlto liks didelė dalis žmonių, kurie net neanalizuos sutarčių sąlygų – pasitikės tuo, ką jiems sako banko vadybininkas. Aišku, kad daugelis neturi nei laiko, nei patirties, nei reikiamų žinių suvokti kreditavimo sutarties sąlygų“, – komentavo K. Paspirgėlis.
Pasak teisininko, Lietuvoje dar neįprasta su specialistais konsultuotis dėl sudaromo sandorio sąlygų, nes tokios tradicijos nėra arba neturima atliekamų pinigų mokėti už paslaugą.
Gyventojų patiklumas ir teisinė bazė, specialisto nuomone, bankams anksčiau atverdavo galimybę manipuliuoti. Mainais už kreditą būstui vartotojas būdavo verčiamas įsigyti jam nereikalingų produktų – tokių, kaip būsto, gyvybės draudimas, atlyginimo pervedimas tik į tam tikrą sąskaitą ir panašiai.
„Imdamas kreditą žmogus prisiimdavo kitokių įsipareigojimų, niekuo nesusijusių su būsto kreditu. Imant kreditą, nuo šiol galima tik reikalauti, kad būtų įkeistas turtas apdraustas ir turėti riboto naudojimo sąskaitą. Reikalavimas apdrausti įkeistą turtą logiškas, nes skolintojas per visą paskolos laikotarpį turi turėti iš ko atgauti skolą, netgi jeigu turtas sudega“, – pabrėžė K. Paspirgėlis, manantis, kad paprastam žmogui taip pat labai svarbus pakeitimas – netesybų dydžiui nustatyta 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną riba. Ir iki šiol, anot pašnekovo, teismų praktika negynė lupikavimo ir nors mažino neprotingai didelius delspinigius, tačiau konkretumo nebuvo. Todėl teisininkas vertina tikslų minėto rodiklio dydį.
Advokatas palaiko įteisintas paskolos „atostogas“ ir kredito sutarties nutraukimą per 14 dienų nuo jos sudarymo.
„Bendras patarimas vartotojams – prieš pasirašydami skaitykite ir analizuokite. Dar geriau – kreipkitės į specialistą, nesusijusį su kredito davėju, patarimo dėl kreditavimo sutarties. Nors žmogus pripažįstamas silpnesniąja šalimi, jam, kaip vartotojui, taikoma apsauga, tačiau jis nėra atleistas nuo pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai, protingai ir sąžiningai. Taigi neatsakingai sudarytą sutartį nuginčyti dėl suklydimo ar apgaulės gali būti beveik neįmanoma. Todėl, kiek tai įmanoma, reikia skolintis atsakingai ir nepervertinti savo galimybių“, – patarė K. Paspirgėlis.
Peržvelgęs Būsto kredito įstatymo pakeitimus bankams, teisės specialistas viliasi, kad šie dėl konkurencijos turėtų stengtis išsaugoti savo reputaciją – paisyti naujų pakeitimų.
„Vis dėlto gyvename ne dešimtajame dešimtmetyje“, – priminė jis.
Daugiau skaidrumoLietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad dėl naujo įstatymo kreditavimo rinka bus skaidresnė, bus paprasčiau palyginti skirtingų paskolos davėjų pasiūlymus.
Nuo liepos 1-osios visus juridinius asmenis, kurie norės teikti būsto kreditus arba tarpininkaus teikiant tokias paslaugas, prižiūri Lietuvos bankas. Pokyčiams, pasak T. Garbaravičiaus, buvo rengtasi ne vieną dieną. Tačiau ir jis sutinka, kad daugiausia naudos įstatymas duos paprastiems vartotojams – jie bus labiau apsaugoti.
Dauguma naujų reikalavimų taikomi tik naujoms, nuo liepos mėnesio pasirašytoms paskoloms. Tačiau kai kurios nuostatos dėl netesybos ir išankstinio grąžinimo galios ir senesnėms paskoloms.
Seimo priimtas įstatymas, Lietuvos banko atstovo įsitikinimu, nekilnojamojo turto rinkai reikšmingesnės įtakos neturėtų padaryti.
Komentarai
-
- Andrius
- 15:32 2017.08.17
Rodyti visus komentarus (1)Šiais laikais labai populiaru būsto paskola. Bet žmonės kurie ją ima gerai ir daro, kol čia kažką susitaupysi ateis ir pensija, o pasiemus paskolą, bent galėsi iškarto pagyventi, nusipirkti namą ar kažką tokio, o jei pačiam taupant manau neįmanoma, turėsi visad susispaudęs gyvent. Aišku yra ir išimčių, jei žvėriškai daug užsidirbi tai gali ir susitaupyti, bet nežinau kiek čia reikėtų užsidirbti..