Norite suskubti nusipirkti automobilį, kol dar nesibaigė šiltasis metų laikas?
Deja, įvairaus plauko aferistai tą žino. Jie žūtbūt pasinaudoja bent kiek padidėjančia paklausa, kad tik „iškištų“ kuo daugiau daužtų automobilių.
Pats patikimiausias būdas išvengti tokių apgavikų pinklių – parodyti perkamą automobilį mechanikui. Tačiau diagnostika, deja, dar nėra nemokama, o ir varyti kiekvieną į akį kritusią mašiną į servisą nėra prasmės.
Įvertinti nenaujo automobilio būklę galima ir patiems. Pakanka žinoti vieną kitą neįmantrų „triuką“. Juolab kad tereikia patikrinti keturias pagrindines automobilio dalis.
Kėbulas
Į akį kritusio automobilio apžiūrą pradėti, žinoma, derėtų nuo jo. Ir daryti tą tik geru oru.
Pirmenybę reikėtų teikti sausiems ir švariems automobiliams. Juk jeigu šeimininkas nesiteikia nuplauti mašinos net prieš ją parduodamas, tai ar galima būti tikram, jog jis sąžiningai ją prižiūrėjo visą eksploatacijos laiką?
Dar viena paskata atsisakyti pirkinio – tai automobilio kablys. Jeigu mašina nuolat tampo priekabą, jos variklis ir transmisija bus labiau susidėvėję.
Kitas apžiūros etapas – dažų dangos patikrinimas. Ji turi būti vientisa. Atskirų kėbulo detalių atspalviai, taip pat tarpai tarp jų irgi turi būti vienodi. Pavyzdžiui, jeigu dešinysis lonžeronas lygus ir tiesus, o kairysis – sulamdytas, tokios mašinos geriau atsisakyti.
Apžiūrinėti kėbulą geriausia iš šono – kad būtų matyti visa plokštuma iš karto (akys iš karto užklius už tinko „bangos“ ir buvusių deformuotų kėbulo vietų).
Važiuoklė
Išbrokuoti automobilį dėl važiuoklės defektų galima tik tuomet, jei tas defektas yra akivaizdus. Pavyzdžiui, jeigu matyti kėbulo remonto pėdsakai arba įlenkimai pakabų svirtyse. Pastarieji, tarp kitko, sufleruoja, kad buvo bandyta grąžinti normalų ratų kampą po rimtos avarijos.
Tuo atveju, jeigu iš anksto esate apsisprendę, kokio modelio automobilį pirksite, nepatingėkite ir iš anksto išmatuoti atstumą tarp normalaus niekada avarijos nepatyrusio to modelio automobilio priekinės pakabos statramsčių centrų. Jeigu jūsų nusižiūrėtame automobilyje tas atstumas skiriasi 5 mm ir daugiau, vadinasi, mašinos kėbulo geometrija buvo pažeista – veikiausiai dėl stipraus smūgio.
Dar vienas daužto automobilio požymis – nevienodas padangų protektoriaus nusidėvėjimas.
Perkant nenaują automobilį taip pat būtina apžiūrėti vairastiebį bei vairo hidrostiprintuvo siurblį – ar nėra nutekėjimų. Tai toli gražu ne pigiausios mašinos dalys: jeigu vos nusipirkus automobilį jas teks taisyti, smūgis per kišenę bus tikrai skaudus.
Salonas
Apžiūrinėjant perkamo automobilio saloną derėtų kilstelėti kilimėlius ir patikrinti grindis. Šviežiai antikorozine danga ar mastika padengtas nenaujos mašinos kėbulas – svari priežastis būti budresniems nei paprastai. Labai tikėtina, jog po jais stengiamasi paslėpti neseniai atlikto remonto pėdsakus.
Jeigu po salono kilimėliais tikra pelkė, galite neabejoti: automobilio dugnas bus surūdijęs.
Apžiūrėję grindis, užmeskite akį po krėslais. Klibančios ir įdubusios sėdynės, iki skylių nutrinta guma ant pedalų byloja apie intensyvų automobilio eksploatavimą ir veikiausiai įspūdingą ridą.
Bet jei tokių ženklų nėra, tuomet lieka tik patikrinti, ar automobilio salone iš tiesų veikia viskas, ką galima įjungti arba atidaryti. Nes, pavyzdžiui, koks tikslas pirkti automobilį su kondicionieriumi, jei klimato kontrolės įranga neveikia? Be to, profesionalūs mechanikai, vėliau apžiūrinėsiantys jūsų pirkinį, tikrins tik pagrindinius automobilio mazgus ir agregatus, o ne tokias smulkmenas kaip dokumentų dėtuvė ar veidrodėlio apšvietimas.
Variklis ir transmisija
Atidarę variklio antvožą apžiūrėkite, ar nėra išbėgę tepalų ir antifrizo. Jei pakanka žinių, atskirti nekaltą tepalų nuotėkį iš po vožtuvo dangtelio nuo nuotėkio iš cilindrų bloko galvutės, nebus sunku.
Kitas žingsnis – patikrinti tepalų ir aušinimo skysčio būklę. Jeigu tepaluose matyti šiek tiek putojančios gelsvos emulsijos pėdsakų, o antifrize – riebalinių dėmių, galima iš karto užtrenkti variklio antvožą ir traukti savais keliais, nes panašūs simptomai byloja apie rimtą variklio perkaitimą.
Taip pat nepatingėkite atidaryti alyvos įpylimo angos dangtelio. Juoda derva vidinėje jo pusėje – nedviprasmiškas įrodymas, kad į variklį buvo pilami patys pigiausi mineraliniai tepalai arba ankstesnis automobilio savininkas per neapdairumą įsigijo kontrafaktinės produkcijos, „supjovė“ variklį ir, šiek tiek paremontavęs, dabar bando mašina atsikratyti.
Šiaip ar taip, ir vienu, ir kitu atveju bandymai į tokį variklį įpilti kokybiškų tepalų gali baigtis brangiu kapitaliniu jo remontu, jei pakils visokios nuosėdos…
Kalbant apie transmisiją, priekiniais ir visais ratais varomuose automobiliuose būtina apžiūrėti gumines lygių šoninių greičių lankstų įmovas. Jeigu jos įtrūkusios arba dar blogiau – sutrūkinėjusios, jau artimiausioje ateityje teks keisti pavarų mechanizmus. Beje, pažeisti lygių šoninių greičių lankstai važiuojant nedideliu greičiu posūkiuose savotiškai traška.
Tačiau jei nusižiūrėtame automobilyje nesugebėjote rasti jokio „kriminalo“, galima drąsiai varyti jį į servisą – nuodugniau ir profesionaliau patikrinti. Taip sutaupysite ir laiko, ir pinigų.
Tiesa, prieš išskubėdami į automobilių servisą dar sugaiškite minutėlę ir patikrinkite, ar kėbulo ir variklio numeriai sutampa su tais, kurie nurodyti mašinos dokumentuose, – dėl viso pikto.
Parengė Sergejus STONKUS