Daržas – ir kaimynams pagąsdinti

Daržas – ir kaimynams pagąsdinti

Vis skaisčiau šviečiant saulei, dažnam norisi kuo greičiau suleisti rankas į žemę. Parduotuvės lūžta nuo sėklų gausos, o ant daugelio palangių jau stiebiasi daigai. Apie lietuvių pomėgį sodininkauti ir daržininkauti kalbiname botanikę Teresę JOKŠIENĘ.

Šiuolaikiniams daržininkams anksti pradeda niežėti rankos – vos spėjus persiversti metams. Ar verta taip skubėti su sėja?

– Taip, nes žmogui tai veikla. Ji natūrali iš mūsų proproprotėvių, kai jie suprato galintys kažką užsiauginti ir tai darė. Giliai giliai mūsų smegenyse, pasąmonėje yra ta informacija. Vos ne nuo metų pabaigos jau galvojame apie kitus metus. Kiti metai mums asocijuojasi su kažko naujo užsiauginimu.

Planavimas gali prasidėti labai anksti – ir prieš metus, nes pasirinkimas yra begalinis. Aišku, visų pirma galvojame, ką mes sunaudosime maistui, bet nieko tokio: žmogui reikia visko. Be to, maistui vartojami augalai yra ganėtinai gražūs. Kai kurie net gražesni už gėles. Juos galima naudoti aplinkai puošti. Nes nėra ribos čia gėlė, čia – daržovė, tas galima, o tas negalima. Išdrįskime būti kūrybingi. Tai pats įdomiausias dalykas! Kad ir pupelė. Kodėl jos nepasisėjus vazone ir nepasistačius balkone, terasoje, kur padarius gražią atramą, apsivynios ir puoš, o paskui susirinksime pupeles ir žiemą valgysime?

Nėra tos ribos. Sėklos duoda darbo, veiklos. Ir labai įvairios. Mokslininkų įrodyta, kad bet koks darbas, kai judinami pirštai – o tai daržininkystėje yra, – labai skatina, pagerina, palengvina smegenų veiklą. Kažkaip neaptikau jokių tyrimų, kurie kalbėtų apie klavišų spaudymo naudą, o su sėja – fantastiška! Sėklų paėmimas, žemių ruošimas, galų gale lietimosi pojūčio ugdymas – žemę reikia liesti ne su pirštinėmis. Kam ta guma reikalinga – gal metas ryškiai pajausti tą malonumą, žemės purumą? Viską pajausime: ir švelnumą, ir aštrumą, ir čiurlenimą pilant vandenį. Patiriame daug pojūčių – ir lietimasis ranka, ir uoslė.

Sakote, kad tarp daržovės ar gėlės nėra ribos. Ir tikrai: užsienyje jau kuris laikas gėlynuose madinga auginti ir daržoves. Kiek ši tendencija gaji pas mus?

– Tai labai labai senas dalykas. Gal prieš dešimt metų jau gėrėjausi tuo Paryžiaus centre – ten augo kopūstai, morkos, net keletas pomidorų buvo. Žinoma, rūpinosi estetika: darosi negražu – pakeičia. Ir gėlynai tampa fantastiški.

T. Jokšienė.

Perženkime tą ribą gėlė–daržovė. Daržovės yra labai dekoratyvios. Aišku, jeigu mes salotas skabysime, pjaustysime, gėlynas nebebus estetiškas. Bet sodinti jame galime viską be apribojimų. Net įsirengti gėlyną-iššūkį – kaimynus paerzinti. Petunijų, pelargonijų turi visi, o pabandykite pasisodinti pupelių, kopūstų. Morkų kokie lapai! O salotų, petražolių kiek yra skirtingų veislių. Tai gali būti fantastiškas gėlynas. Gal mes mažiau maistui nupjaustysime daržovių, bet bus labai gražus, ganėtinai puošnus, dėmesį atkreipsiantis gėlynas.

Parduotuvėje akys raibsta nuo sėklų pasiūlos. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį jas perkant?

– Akys tikrai raibsta nuo pakuočių. Prekybininkai – labai geri psichologai. Jie samdo gerus reklamos specialistus, kurie žino, kas ir kaip veikia žmogų, kaip jį pritraukti, privilioti.

Ne kartą prekybos centre, kur sėklos tikrai primityvios, bet pakuotės gražios, mačiau, kaip vaikučiai, pastebėję gražius vaizdelius, vos nekrenta – mama, aš noriu, aš auginsiu, aš sėsiu, nors kai pasižiūri, kas ten per augalas, nusišypsai ir viskas. Ten būna vos ne laukiniai Lietuvos augalai, kurių mes net nematome augančių pievoje, nes neatkreipiame dėmesio. Bet jie yra išskirti, labai graži jų nuotrauka ar piešinys ant pakuotės, spalvos ryškios – štai ir stebuklas.

Bet stebuklų nėra. Stebuklas yra pati gamta, taigi reikia likti mąstančiam. Skaityti, kas parašyta ant sėklų pakuočių. Viskas gerai, jeigu ten yra mūsų platumų, Lietuvos gamtos augalas – pasėsime ir jis užaugs. Bet labai dažnai būna šiltesnių kraštų augalai. Prekybininkai nori plėsti asortimentą, kasmet pasiūlo vis naujų augalų ir dažnai iš šiltesnių nei Lietuva kraštų, o vertimas – pažodinis. Koks aprašymas Prancūzijoje, koks Graikijoje, tą ir išverčia. Pavyzdžiui, kad daugiametis, kad nuo gegužės ar vos ne nuo balandžio žydi lauke ir taip toliau. Reikia labai atsargiai vertinti. Nežinomo augalo pavadinimą įsidėmėti, užsirašyti, susirasti internete informaciją, iš kur kilęs, kokios jo natūralios augavietės žiemą, ar ten būna pliusinė temperatūra. Jei pliusinė, tai ar užteks penkių laipsnių, ar reikės visų dvidešimt, ar tiks žiemos tokios kaip Lietuvoje…

Taip, daugiamečiai augalai iš Pietų Europos auga ir pas mus, bet kaip vienmečiai. Arba rudenį turėsime nešti juos į kambarį. Tada reikia žinoti, į šiltą ar į vėsų kambarį?

Be to, kaip vienmečius mes galime auginti žolinius augalus. Jei tai krūmas, medis – negerai. Per metus jis kažkiek užaugs, bet tikrai nesužydės, jei tai dėl gražių žiedų auginamas augalas. Tad reikia ne tik žiūrėti į tą gražų žiedą ant pakuotės, bet ir išsiaiškinti, kokios temperatūros žiemą ir vasarą jam reikia, kad sužydėtų. Nepatikėkite prekybininkais. Jų tikslas parduoti, o mūsų reikalas – rinktis. Turime tokią galimybę, tai pasinaudokime ja.

Parduotuvėse pilna ne vien lietuviškų sėklų, bet ir atvežtinių, iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos. Kaip pasirinkti iš jų?

– Reikia nesusivilioti labai pigiomis sėklomis, nes jos greičiausiai yra žemos kokybės. Aišku, kainą dažnai kelia firmos vardas. Todėl nesakau, kad visos pigios sėklos tik blogos. Tiesiog reikia patiems perkant skaityti – kokios jos firmos, kiek ta firma patikima, ar kažkas jau išbandė ir sėklos buvo geros.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį į veisles: pasiskaityti atsiliepimus internete bei atsižvelgti, iš kokio rajono žmogus rašo atsiliepimus. Visgi platuma, kokios temperatūros vasarą ten vyrauja, yra svarbu. Juk pomidorai, agurkai – ne mūsų krašto augalai. Kai kurioms jų veislėms pas mus gali būti per šalta arba vasara pasirodyti per trumpa. Kuo šiauriau, tuo ilgesnių dienų skaičius yra mažesnis. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį. Pietuose augalų vegetacija prasideda gerokai anksčiau ir jos periodas būna ilgesnis.

Veislių yra begalės. Dažnai ant daržovių pakelių parašyta, kiek laiko praeina nuo sėjos iki derliaus. Į tai atkreipiant dėmesį ir sėją reikia pradėti, kad nebūtų per anksti ar per vėlai. Ir pasiskaičiuoti, ar pas mus tos daržovės gali užaugti ir sunokti.

Bet dabar entuziastai sėklas dar ir siunčiasi – iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. Ir tikrai ne visada mūsų kraštuose įprastų augalų: dažnai susigundoma itin egzotiškomis spalvomis, formomis. Kokia tikimybė, kad toks pirkinys nenuvils ir mūsų sąlygomis augs?

– Kodėl neaugs? Augs. Lietuvoje asortimentas labai mažas, nes rinka labai maža. Nuvažiavus į Vokietiją, net lietuviškų žliūgių sėklų galima nusipirkti – begalė visko. O pas mus asortimentas menkas. Ypač tiems, kurie labai nori naujovių.

Viską galima siųstis. Jei pas mus bus tinkamos sąlygos, tikrai užaugs. Dabar prieigos prie interneto informacijos tokios beribės, kad reikia pačiam padirbėti, pasidomėti. Viename užsienio tinklalapyje ant pakuotės buvo parašyta, kad pomidoras užaugina toną vaisių, bet kai plačiau pasiskaitai, sužinai, kad toną duos auginamas šildomame šiltnamyje ir per dvejus metus. Jis ilgaamžis: suformuoji, jis užauga obels dydžio – ne į aukštį, o į plotį – pririši stiebą, tręši… Ir vienas daigas užaugina toną.

Lietuviai mėgsta susirinkti savų daržovių, augalų sėklų. Tik ar verta?

– Kodėl gi ne? Truputį sunkiau su hibridiniais augalais – jų sėklos gali būti nedaigios arba kai pasėsime daržovės, išaugs su nevisiškai tokiais požymiais. Jeigu turime patirties, žinome, kad augalas išaugs ir išlaikys savybes, viskas gerai. Bet visgi rekomenduočiau po vienerių dvejų metų, užuot vėl dariusis sėklą iš tų pačių augalų, nusipirkti originalių hibridinių sėklų. Nes daržovės gali išsigimti ir tais metais liksite be derliaus. Jei sėklos daigios, augalas sudygs, bet per kelis sėjimus jis gali labai toli nuklysti nuo originalo – tą lems genetiniai pokyčiai.

Ne vienas piktinasi nusipirkęs sėklų, brangiai mokėjęs, o pakelyje jų vos kelios. Kaip neapsigauti?

– Reikia skaityti. Pakuotės dydis beveik vienodas – ar trys sėklos, ar trisdešimt. Reikia atkreipti dėmesį, kas parašyta, o ne galvoti, kas buvo pernai. Prekybininkai, tie, kurie pilsto sėklas į pakelius, nenori kelti kainos. Bet visi nori uždirbti, ir nutinka, kaip su kitais produktais: pakuotės dydis tas pats, kaina ta pati, bet kiekis jau gerokai mažesnis.

Ant pakelio būna užrašyta, kad sėklų, pavyzdžiui, 0,1 gramo ar būna įvardintas skaičius. Jei parašyta 25 sėklos, o atidarius – 20 sėklų, reikėtų grąžinti į parduotuvę. Aišku, tai nepatogu. Yra tarnybos, kurioms galima pranešti, kad firma taip pasielgė. Gal jie tada patikrintų ar pasakytų, kaip elgtis. Bet pirmiausia mes pirkdami turėtume perskaityti ir žinoti, kiek perkame, už kiek mokame.

Bet daugeliui žmonių tas vienas ar pusė gramo sėklų nieko nesako.

– Nieko nesako ir man. Bet jeigu neskubame, galime prisijungti prie interneto ir susirasti daugiau informacijos. Vieni gamintojai nurodo tik svorį, kiti rašo ir kiek sėklų pakelyje. Arba būna parašytas kiekis gramais ir kiek viename grame yra sėklų.

Yra tokių klaidinančių momentų, tad reikia susikaupti ir padirbėti sėklų parduotuvėje. Žmonėms derėtų domėtis. Prekybininkai reaguoja į pirkėjus. Jeigu mes tik perkame nieko neklausdami, jie nekreipia dėmesio. Jeigu visi pirkdami pradėsime domėtis, o nesudygus nešti atgal pakuotes, galų gale, reikšti priekaištus, gal jie pradės kitaip vertinti ir reikalauti kokybės iš sėklų tiekėjų.

Populiarėja specialios lempos daigams auginti. Manote, verta į jas investuoti smulkiam daržininkui?

– Fotosintezei reikalinga tik raudona ir mėlyna šviesa. Tų lempų poveikis labai geras, kai nuleidžiamos žemyn, – tikrai labai pagreitina augimą. Daigai auga kokybiški, tvirti, neišsistiebia. Tad reikia žiūrėti pagal finansines galimybes. Ir tam smulkiam sodininkui, auginančiam mažą lysvelę, labai palengvintų gyvenimą. Smagiau žiūrėti, kai augalas auga tvirtas. Apsimoka jas turėti, nes šviesos Lietuvoje nėra tiek daug.

Pastaraisiais metais pavasariai būdavo gana šilti, žmonės vos ne nuo kovo mėnesio šiltnamiuose ką nors augino. Tačiau staiga pasikeitus orams prarado derlių. Į ką reikėtų atsižvelgti prieš imantis tokių darbų?

– Yra gamtos reiškiniai, kurių mes, žmonės, nepajėgūs valdyti. Negali stebėtis, kad kažkas pražydo ar nepražydo, svarstyti, ar tai normalu, ar nenormalu. Gamta yra savarankiška. Taip, visas šilumamėges daržoves galima auginti šiltnamyje – kai lauke yra pliusinė temperatūra. Pernai pavasarį šiltnamyje mano pačios daržovės apšalo. O ką daryti? Visada yra rizika. Aišku, yra ir būdų pakelti temperatūrą šiltnamyje. Aš irgi žvakes naktį deginau – tiesa, jau po laiko. Bendradarbė šiltnamius vyniojo plėvelėmis, kad būtų šilčiau… Kiekvienas savaip sukamės iš tokių situacijų.

Visada norisi derliaus kuo greičiau, tačiau kuo anksčiau pradedame jį auginti, tuo ir rizika visada yra didesnė.

Komentarai

  • O aš pomidorųs sėju vasarį kažkur, o perkeliu į šiltnamį balandį (https://www.nojus.lt/darzoviu-seklos/pomidorai ). Realiai daug kas nuo sėklų ir veislės priklauso. Kovą dar ankstoka perkelti į nešildomus šiltnamius, bet baladnį jau laisvai galima:)

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų