„Brexitas“ verslo kol kas negąsdina

Istorinis Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos paveiks ir Lietuvą, tačiau kiek?

Birželį britams nubalsavus dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, šiokių tokių žinių, kaip viskas vyks toliau, pasigirsta, tačiau galutinio scenarijaus nėra ir artimiausiu metu nebus. Tokia padėtis verslui šiek tiek atsiliepia, nors viliamasi, kad didesnės įtakos gal nebus.

Ir išorės, ir vidaus problemos

Lietuvos banko atliktoje įmonių apklausoje atsispindi, kad keturios iš penkių šalies įmonių nemano, jog Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos turės neigiamą poveikį jų veiklos rezultatams.

Kažkokį galimą neigiamą poveikį finansinei būklei dažniau nurodė didelės įmonės ir prekybos bendrovės (po 25 procentus). 73,7 procento respondentų manė, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas jų veiklai poveikio neturės, 0,2 procento tikisi labai teigiamo poveikio, o 3 procentai – greičiau teigiamo. 19,4 procento įmonių tikisi greičiau neigiamo poveikio, o labai neigiamo – 1,2 procento.

Be to, įmonių teirautasi, kokią įtaką jos pajustų, jeigu sumažėtų ES paramos lėšų teikimas.

„Vidutiniškai dvi iš trijų įmonių nurodė, kad tai įmonės finansinės būklės nepaveiktų, o kas ketvirta įmonė mano, kad vis dėlto pajustų neigiamą poveikį. Galimą neigiamą ES finansavimo sumažėjimo poveikį dažniausiai akcentavo didelės įmonės ir įmonės, užsiimančios statybų veikla“, − cituojamas Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Tyrimo duomenimis, 70,3 procento bendrovių mano, kad jeigu ES paramos lėšų mastas sumažėtų, jų būklė nepasikeistų, kad labai pagerėtų, mano 0,2 procento respondentų, kad pagerėtų – 0,6 procento. 22 procentai apklaustų įmonių mano, kad padėtis dėl sumažėjusios ES paramos pablogėtų, o 5,2 procento – kad labai pablogėtų.

Galimą neigiamą europinio finansavimo sumažėjimo poveikį labiausiai akcentuoja didelės įmonės ir ypač įmonės, užsiimančios statybų veikla. Tačiau analitiko Povilo Stankevičiaus patikinimu, artimiausiu metu dėl ES paramos lėšų nėra ko nerimauti.

Naujausias Lietuvos banko įmonių tyrimas rodo, kad beveik pusė bendrovių didino atlyginimus savo darbuotojams, o trečdalis ketina tai daryti artimiausioje ateityje. Didžioji dalis įmonių tvirtina, kad tam įtakos turi ir darbuotojų trūkumas. Paaiškėjo, kad daugiausia taip pasielgti ketina statybų sektoriaus bendrovės. Tokių planų turi beveik pusė apklaustų šio sektoriaus bendrovių – 48 procentai. Be to, darbo užmokestis netrukus turėtų kilti ir beveik pusėje pramonės sektoriaus įmonių bei maždaug trečdalyje prekybos veikla užsiimančių bendrovių.

Darbuotojų trūkumą kaip pagrindinę atlyginimų augimo priežastį nurodė kiek mažiau nei trečdalis respondentų.

Kaip paaiškėjo, nors įmonės nusiteikusios optimistiškai, tačiau, palyginti su 2016 metų pradžia, sumažėjo plėtrą planuojančių bendrovių. Šiemet verslą ketina plėsti kas penkta įmonė, nors anksčiau tai daryti planavo beveik 40 procentų apklaustų įmonių. Daugiausia plėstis ketina paslaugų sektoriuje veikiančios bendrovės – ketvirtadalis apklaustų šio sektoriaus įmonių.

Lietuvos bankas skelbia, kad mokesčių našta, didelė konkurencija ir klientų trūkumas – tebėra dažniausiai įvardijamos verslui kylančios problemos. Didėjančią mokesčių naštą kaip didelės ir vidutinės svarbos veiksnį išskyrė beveik dvi iš trijų įmonių (dažniau – mažos ir vidutinio dydžio įmonės), o klientų trūkumą ir konkurencinės aplinkos pokyčius paminėjo daugiau nei pusė apklaustųjų.

„Jeigu–jeigu“ situacija

Netrukus po referendumo, atvėrusio kelią „Brexitui“, šalies verslui atstovaujančių organizacijų atstovai teigė, kad verslo nuotaikos ramios ir ypatingos rizikos bent jau vasarą neįžvelgė. Manyta, kad visos sąlygos paaiškės per porą metų. Be to, po embargo užsidarius Rusijos rinkai, įmonės ieško naujų rinkų ir galimybių tolimesniuose kraštuose – JAV, Kinijoje ir panašiai. Tuo laiku didžiausias nepatogumas buvo svaro sterlingų kursas. Kartu įžvelgtas vienas kraštutinumas: viso šalies eksporto į Jungtinę Karalystę sumažėjimas, kas būtų gana skausminga, nes tai – svarbi Lietuvai eksporto rinka. Pavyzdžiui, kalbant apie lietuviškus produktus, ji buvo penketuke.

Dabar situacija aiškesnė netapo. Kokia įtaka bus Lietuvos verslui po „Brexito“, vis dar sunku pasakyti.

DNB banko analitikas Povilas Stankevičius sako, kad iki šiol vis dar tęsiasi neužtikrintumas. Jo teigimu, remiantis paskutiniais įvykiais, ministrės pirmininkės Terezos Mei kalbomis, galima spręsti, kad bus išeinama iš vieningos ES rinkos – prekybos sutartis, migracija ir kiti dalykai turės būti apsvarstyti iš naujo. Didelė tikimybė, kad bus vadinamasis „kietasis“ „Brexitas“. Iki galo nėra aišku, kaip tai galėtų atsiliepti Lietuvai, nes nėra aiškus galutinis pasitraukimo variantas.

Pasak P. Stankevičiaus, gali būti stebimas netiesioginis „Brexito“ poveikis per eksporto konkurenciją.

„Jei įvyktų taip, kad Jungtinė Karalystė visiškai užsidaro nuo Europos Sąjungos, eksportuotojams reikėtų ieškoti naujų eksporto rinkų“, – konstatuoja analitikas. Jo teigimu, taip elgtis būtų priverstos ne tik Lietuvos, bet visos ES įmonės. Visi ieškotų, kuo pakeisti šią rinką, ir lietuviams gali tekti labiau pasistengti išlikti konkurencingiems ir ieškant naujų rinkų. Tai būtų ilgalaikis netiesioginis poveikis Lietuvai.

P. Stankevičiaus teigimu, sunku pasakyti, į kurią pusę judės svaro sterlingų kursas. Šiuo metu jis nukritęs, o Jungtinėje Karalystėje, pasak analitiko, auga infliacija. Jo žiniomis, Anglijos centrinis bankas galvoja apie palūkanų normos kėlimą. Tuomet svaro sterlingų kursas pakiltų. Bet šiuo metu vyrauja neapibrėžtumas – kils jis ar kris.

Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad maždaug ketvirtadaliui įmonių galimas ES paramos mažėjimas sukeltų rūpesčių. Pasak P. Stankevičiaus, galima suprasti verslo lūkesčius. Įmonės tikisi mažesnės ES paramos, ekonomikos sulėtėjimo šalyse kaimynėse. Kita vertus, naujojo finansavimo laikotarpio ES paramos lėšos patvirtintos ir pasieks Lietuvos ekonomiką. Analitiko teigimu, ES paramos lėšos 2014–2020 metams jau kaip ir patvirtintos ir nieko nebegalima keisti. Tad nerimas, kad staiga po metų jos dings, nepagrįstas.

„Artimiausiu metu dėl ES paramos lėšų nėra nieko blogo. Neigiamo poveikio nesimato. Ilgalaikiu laikotarpiu, koks bus galutinis poveikis, dar sunku pasakyti“, – sako jis.

Analitiko teigimu, Lietuvos investicijos gana stipriai priklauso nuo ES paramos. Pasak P. Stankevičiaus, 2016 metais buvo labai geras scenarijus. Praėjusiais metais buvo pereinamasis laikotarpis, kai vieni projektai jau užbaigti, o naujo laikotarpio projektai dar nepradėti, parama neskirta. Tad ES investicijos nepasiekė Lietuvos ekonomikos.

„Lietuvos ekonomika augo gana normaliu tempu – 2,2 procento. Europos Sąjungos investicijų poveikis BVP buvo nulinis“, – sako jis.