Imtis tokio bendruomenėms neįprasto darbo Pažagienių žmones privertė pats gyvenimas – kaime vienu metu prisiveisė daug benamių kačių ir jų vis daugėjo.
Kaimo „katukų viešbutėlis“ veikia jau keletą metų. Jam pradžią davė nuo Panevėžyje esančių Ramygalos gatvės bazių į Pažagienius atklydusi benamė katė.
Viena moteris laukinukę prie konteinerių pradėjo maitinti. Niekas nenumanė, kokia problema gresia.
„Kad ji katytė, sužinojome, kai atsivedė kačiukų. Šiaip taip juos išsidalinome. Vėliau buvo dar viena vada, ir dar viena“, – pasakoja bendruomenės „Pažagieniai“ pirmininkė Elena Stanienė.
Anot jos, gyventojų garažai prisipildė juodos ir baltos spalvų katinėlių. Situacija darėsi nevaldoma.
„Gyventojai man rašydavo žinutes, skambindavo, prašydavo gelbėti, nes katės pro rūsio langus į namus įlįsdavo, pridergdavo“, – pasakoja E. Stanienė.
Reikėjo ko nors imtis.
Pirmininkė neslepia: dalis gyventojų iš pradžių bendruomenės sumanymui imtis globoti kates nepritarė.
Nuomonė pasikeitė vienai nacionalinei televizijai parodžius reportažą apie „katukų viešbutėlį“. E. Stanienė pasakoja, kad po šito viena gyventoja jos netgi atsiprašė.
Viešbutėlio pradžia buvo lauko namukai benamėms katėms. Šiuo metu Pažagieniuose tokių namukų jau trys.
Savanoriai benames miaukles sugauna, jas sterilizuoja. O kačiukai gyvena prabangiau – viešbutėlyje.
Jam panaudotas senas apleistas garažas. Rėmėjų padedami bendruomenės savanoriai įstatė langus, duris. Kačių viešbutyje ir elektrą greitu laiku tikimasi turėti.
Pirmininkė džiaugiasi gerais, neabejingais žmonėmis, kurie pagelbsti kuo tik gali. Pasak E. Stanienės, kiekvieną savaitę miauklius aplanko įvairios ekskursijos.
Šiuo metu Pažagienių viešbutyje gyvena dešimt kačių. Iš jų aštuoni jaunikliai. Jau du mažylius pavyko padovanoti geriems žmonėms. Pasak E. Stanienės, maždaug 2–3 mėnesių jaunikliai sugaudyti Pažagienių daržuose.
„Katės veda, išmaitina, paaugina, paskui kačiukus palieka. Mes su gaudyklėmis juos sugaudome ir parsinešame. Šeriame, prižiūrime, tvarkome, gydome“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.
Šioje prieglaudoje gyvena ir vienas dičkis – 7–8 metų Siamo katinas. Jis atėjo pats sunkiai sirgdamas. Šiam gražuoliui netgi prireikė akių operacijos – buvo įaugusios blakstienos, teko gydyti ir vokus.
„Bendruomenės savanoriai negalėjo jo tokio palikti. Katinas pas mus atėjo nuleidęs galvą ir net nejudėjo: imkite mane ir darykite, ką norite. Jūs dabar jį pamatytumėte! Tikras erelis prieglaudėlėje! Daro tvarką, visus auklėja“, – juokiasi E. Stanienė.
Ji džiaugiasi, kad bendruomenė draugauja su gyvūnų prieglaudomis. Viena jų sumokėjo už šio katino operaciją 300 eurų.
Dar vienas kačiukas Pažagieniuose priimtas beglobių gyvūnų asociacijos „Puma“ prašymu. Šį katinėlį su beveik nukritusia uodega į prieglaudą atvežė jauna šeima.
„Niekada nemaniau, kad tuo užsiimsiu“, – prisipažįsta E. Stanienė.
Pasak pirmininkės, tokios veiklos net nebūtų pradėjusi, jei ne būrys savanorių.
Tarp jų ir pačios pirmininkės dukra Aistė, kurį laiką savanoriavusi Panevėžio gyvūnų globos draugijoje Kaimiškyje. Kai kurie savanoriai į Pažagienius važinėja iš Panevėžio, yra ir rajono kaimų savanorių.
Bendruomenės pirmininkė juokauja turinti ir profesionalių glostytojų komandą. Tai 10–12 metų vaikai, kurie kiekvieną dieną po pamokų su katėmis praleidžia po valandą. Jas myluoja, glosto, žaidžia.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mūsų Pažagienių jaunimas myli gyvūnus“, – šypsosi E. Stanienė.
Moksleiviams tokia veikla ne tik smagi, šitaip jie užsidirba ir mokykloje reikalingų socialinių valandų. O labiausiai tokia draugija džiaugiasi kačiukai.
Pirmininkė neslepia: rūpintis laukinėmis, beglobėmis katėmis nėra lengva. Bet džiaugiasi, kad gyvūnai vienija bendruomenę, atsirado nemažai geradarių, kurie prie šios veiklos mielai prisideda ir darbu, ir pinigais.