Iki Pirmojo pasaulinio karo Panevėžio mokytojų seminarija rengė mokytojus visos Kauno gubernijos pradinėms mokykloms. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO SKAITMENINĖS KOLEKCIJOS nuotr.

Archyvų paieškose nestabdo net valstybių sienos

Archyvų paieškose nestabdo net valstybių sienos

Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai tyrinėtojų laukia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje.

Panevėžyje veikusios mokytojų seminarijos dokumentai, kiek jų yra išlikę, ne vieną dešimtmetį saugomi keliuose archyvuose. Ilgą laiką manyta, kad pačių seniausių iš jų – caro laikų – neliko Pirmojo pasaulinio karo metais seminariją evakavus į Baltarusiją. Tačiau archyvarų pastangomis istorikams pamažu atsiveria ir tų laikų įvykiai, susiję su miestui labai svarbios švietimo įstaigos veikla.

Seniausiųjų Lietuvoje nėra

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis sako, kad Panevėžyje mokytojų seminarija gyvavo ilgai. Ji veikė 1872–1915, 1919–1936 ir 1944–1957 metais. Tiesa, nuo 1952-ųjų buvo pervardinta į pedagoginę mokyklą.

Cariniais laikais Panevėžio mokytojų seminarija rengė mokytojus pradinėms visos Kauno gubernijos, kuriai anuomet priklausė miestas, mokykloms. Dėl rusinimo politikos studijuoti būdavo priimami tik stačiatikių tikėjimo asmenys – galimybė mokytis ir kitiems atsirado tik nuo 1906 metų. Bet ir tai su apribojimais: tokie seminaristai negalėdavo viršyti nustatytos kvotos, o ir tiems įstoti buvo sudaromos dirbtinės kliūtys.

„Kaip paaiškino Baltarusijos archyvininkai, Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai per karus išliko tik dėl laimingo atsitiktinumo.“

L. Kaziukonis

Pasak L. Kaziukonio, pokariu veikusios mokytojų seminarijos ir pedagoginės mokyklos dokumentai saugomi čia pat, mieste, – Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale.

„Tai didžiulis fondas, kurį sudaro 3 135 apskaitos vienetai, – sako archyvaras. – Nemaža jų dalis – moksleivių asmens bylos.“

Gana daug yra ir šios mokymo įstaigos 1944–1957 metų veiklos dokumentų: pedagogų tarybos posėdžių, keliamųjų, baigiamųjų ir valstybinių egzaminų protokolų, saugomos direktoriaus įsakymų knygos, trimestrų, klasių ir pedagoginės praktikos žurnalai, diplomų apskaitos ir jų išdavimo registracijos knygos, buhalteriniai dokumentai. Pasak L. Kaziukonio, archyvas turi ir šios mokytojų seminarijos 4-os laidos absolventų parengtus atsiminimus apie seminariją ir jos mokytojus.

Jo teigimu, tarpukariu – 1919–1936 metais – Panevėžyje veikusios mokytojų seminarijos dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve. Jų kur kas mažiau – 818 apskaitos vienetų. Tai – seminarijos tarnautojų ir mokinių asmens bylos, klasių ir trimestrų žurnalai.

Tik carinio laikotarpio – 1872–1915 metų – mokytojų seminarijos dokumentų Lietuvos archyvuose nėra.

„Ilgą laiką buvo manoma, kad jie neišliko“, – sako archyvaras. Ir taip manyti buvo svarus pagrindas.

Prie Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo, kur buvo rasti Panevėžio mokytojų seminarijos istoriniai dokumentai. 2012 metai.

Pasak Leono Kaziukonio, vizitas į Baltarusijos nacionalinį istorijos archyvą 2012 metais pateikė malonių staigmenų: paaiškėjo, kad Minske išsaugoti patys įvairiausi dokumentai, susiję su cariniais laikais Panevėžyje veikusia mokytojų seminarija. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Aptiko Minske

šitaip manyti buvo žinios, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Panevėžio mokytojų seminarijos personalas ir mokiniai buvo evakuoti į Mstislavlį Baltarusijoje. Kartu su inventoriumi, biblioteka buvo išvežtas ir seminarijos archyvas.

Kadangi evakuacijoje veikusi seminarija po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą nebegrįžo – 1918 metais buvo panaikinta, anot L. Kaziukonio, beveik neabejota, kad jos dokumentai neišsaugoti.

„Bet ar jie Baltarusijoje iš tikrųjų buvo neišsaugoti, niekas iš Panevėžio mokytojų seminarijos istorijos tyrinėtojų nematė reikalo patikrinti“, – priduria jis.

Buvo tiesiog verčiamasi su pavieniais seminarijos dokumentais, rastais Lietuvos valstybės istorijos archyve, saugomame Vilniaus švietimo apygardos valdybos fonde. Tik artinantis seminarijos 140 metų jubiliejui, prieš maždaug dešimtmetį buvo nuspręsta paieškoti Kauno gubernijoje įkurtos pirmosios Panevėžio mokytojų seminarijos archyvo.

L. Kaziukonio pasakojimu, ieškant seminarijos pėdsakų, pirmiausia dėl suprantamų priežasčių kreiptasi į Mstislavlio istorijos-archeologijos muziejų. Ir sulaukta patvirtinimo, kad Pirmojo pasaulinio karo metais Panevėžio mokytojų seminarija tikrai buvo evakuota į šį miestą. Bet jokių duomenų apie jos veiklą muziejus neturėjo.

„Vėliau Baltarusijos nacionaliniam istorijos archyvui internete paskelbus fondų sąrašą, rasta netikėta žinia, kad archyve saugomą fondą Nr. 2419 sudaro Mstislavlio ir Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai“, – sako archyvaras, pasak kurio tai ir buvęs patvirtinimas, jog Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai vis dėlto išliko ir su jais galima susipažinti archyvo skaitykloje.

Carinio laikotarpio Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Carinio laikotarpio Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Nemažai naujų duomenų

Nuvykus į Minską susipažinti su Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentais, L. Kaziukonio teigimu, laukė daug įdomių staigmenų.

Peržiūrėjus šio fondo medžiagą, nustatyta, kad jame saugoma daugiau nei septynios dešimtys 1904–1918 metų Panevėžio mokytojų seminarijos bylų. Iš jų kone keturios dešimtys yra 1904–1914 metų ir buvo atvežtos iš Lietuvos – kitos 32 bylos sudarytos jau evakuacijoje. Dar ankstesnių metų seminarijos dokumentai, ko gero, buvo palikti Panevėžyje ir greičiausiai pražuvo per karą.

Minske saugomi dokumentai labai įvairūs: pedagogų tarybos posėdžių protokolai, ataskaitos apie seminarijos veiklą, susirašinėjimo dokumentai, mokytojų ir mokinių sąrašai, pažangumo ir elgesio žurnalai, atestatai. Yra dokumentų apie Nikolajaus Safronovo paskyrimą etatiniu lietuvių kalbos mokytoju. Taip pat išlikusi seminarijos pastatų remonto medžiaga, mokinių bendrabučio vidaus patalpų ir fasado planas. Atskiros bylos sudarytos apie seminarijos evakuaciją, jos pertvarkymą 1918 metais.

„Pastarojoje yra įdomus dokumentas apie lietuvių kalbos seminarijoje tolesnio mokymo svarstymą“, – pasakoja archyvaras.

Remiantis surastais dokumentais, pirmaisiais mokslo metais į Mstislavlį perkeltoje Panevėžio mokytojų seminarijoje mokėsi 76 mokiniai, iš kurių 3 – lietuviai. Vėlesniais metais mokinių daugėjo iki 90.

L. Kaziukonio žiniomis, seminariją buvo priglaudusi Mstislavlio pradžios mokykla, o užsiėmimai vyko antra pamaina. Patys seminaristai gyveno nuomojamuose privačiuose butuose. Visi mokiniai gaudavo stipendijas arba Tatjanos komiteto (pabėgėliams šelpti) pašalpas.

Carinio laikotarpio Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Carinio laikotarpio Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Stebuklingai išliko

Visgi archyvarų radinys Baltarusijoje neatsakė į visus klausimus.

Kaip pasakoja L. Kaziukonis, Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo pirmtakas Baltarusijos TSR centrinis valstybinis istorijos archyvas iki 1963-iųjų metų buvo įsikūręs Mogiliave. Vėliau perkeltas į Minską.

„Kaip ir kada į šį archyvą pateko Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai, neaišku, – sako archyvaras. – Žinoma tik viena: 1947 metais į šiame archyve sutvarkytų Mstislavlio pedagoginių kursų ir Panevėžio mokytojų seminarijos bylų apyrašą buvo įrašyti 83 apskaitos vienetai, dokumentų chronologinės ribos – 1904–1921 metai.“

Iš apyrašo baigiamojo įrašo esą matyti, kad 1952 metų gegužės 13 dieną 1920–1921 metų Mstislavlio pedagoginių kursų 14 bylų buvo perkeltos į kitą archyvą ir prijungtos prie Mstislavlio pedagoginio technikumo dokumentų fondo. Kiek žinoma, 1918 metais Panevėžio mokytojų seminarija buvo pervadinta į Mstislavlio mokytojų seminariją.

„Fondas šios seminarijos vardu pavadintas pagal vėliausią dokumentų sudarytojo pavadinimą“, – aiškina pašnekovas.

Sovietiniais metais šis fondas buvo papildytas penkiomis naujomis bylomis. Archyvaro teigimu, šiuo metu į fondo apyrašą įrašytos 74 bylos, iš kurių 71 priklauso Panevėžio mokytojų seminarijai arba yra su ja susijusi. Iš jų 39 yra iš 1904–1914 metų laikotarpio ir buvo atvežtos iš Lietuvos, evakuacijoje sudarytos 32 bylos.

Carinio laikotarpio Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Carinio laikotarpio Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai. ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Iki evakuacijos Panevėžio mokytojų seminarijos archyve buvusių Troškūnų, Palėvenės, Biržų gimnazijų, kitų progimnazijų, parapinių mokyklų dokumentų Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve nerasta. Šiame archyve taip pat buvo atlikta ir Pirmojo pasaulinio karo metais evakuotų į Vitebską Šiaulių vyrų ir mergaičių gimnazijų, į Mogiliavą – Panevėžio ir Raseinių liaudies mokyklų inspektorių dokumentų paieška, bet ir jų rasti nepavyko.

„Kaip paaiškino Baltarusijos archyvininkai, Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai per karus išliko tik dėl laimingo atsitiktinumo“, – sako L. Kaziukonis.

Tikisi gauti suskaitmenintus

Pašnekovo teigimu, surasti iki tol Lietuvoje nežinoti Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentai svarbūs ne tik šios įstaigos, bet ir Lietuvos švietimo istorijos tyrinėjimams. Todėl Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve susipažinus su Pirmojo pasaulinio karo metais išvežtais Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentais, buvo nuspręsta prašyti kolegų juos suskaitmeninti.

2019 metais Minske Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir nusprendė kasmet pasikeisti abiejų valstybių tautų istorijai svarbių dokumentų kopijomis. Buvo sutarta, kad 2020 metais bus suskaitmenintos ir Lietuvai perduotos Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentų kopijos.

„Bet pernai pablogėjus Lietuvos ir Baltarusijos santykiams, visa tai nebuvo padaryta“, – sako L. Kaziukonis.

„Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentus norėtųsi gauti bent 2022 metais, kai bus minimas šios seminarijos 150 metų jubiliejus. Ta proga Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale numatoma parengti Baltarusijoje rastų Panevėžio mokytojų seminarijos dokumentų parodą“, – viliasi archyvaras.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų