Ant parketo – iš kartos į kartą

Ant parketo – iš kartos į kartą

Jaunąją šokėjų kartą auginantis sportinių šokių čempionas Žymantas Kučikas vargu ar galėjo tapti kuo nors kitu – jo šeimoje meilė šokiui tarsi užkoduota genuose

Žymanto mama ir tėtis – Rasa ir Darius Norušai – žinomi ir gerbiami sportinių šokių treneriai, šiam sportui atidavę visą savo gyvenimą. Sesuo Liucija vis dar tęsia savo profesionalią karjerą bei yra tarp stipriausių Lietuvos suaugusiųjų šokėjų porų.

„Šokiai mums kaip priklausomybė – gyvename tuo nuo ryto iki vakaro“, – šypsosi Ž. Kučikas, sportinių šokių klubų „Rumba“ bei „Verpetas“ treneris, dalijantis savo įgūdžius ir laiką tarp Panevėžio ir Anykščių.

Nors pandemija šokėjams atnešė kiek kitokį laikotarpį, Žymantas, kaip ir visi, stengiasi prisitaikyti ir judėti į priekį.
„Karantinas davė ir savų pliusų, – mano pašnekovas. – Daugiau laiko sau, savęs tobulinimui, naujų veiklų atradimui.“

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko, Ž. Kučikas jį bando išnaudoti produktyviai: skaito knygas, dalyvauja įvairiuose seminaruose.

Žymantui Kučinskui trenerio darbas – pašaukimas ir didžiulė atsakomybė. Asmeninio albumo nuotraukos

„Pagaliau prasidėjo tikras pavasaris, tai ir bėgiojimo sezoną jau atidariau. Esu aktyvus žmogus – nieko neveikti ilgiau negu savaitę man neišeina“, – sako sportinių šokių treneris.

Perdavė meilę šokiui

Žymanto kelią link sportinių šokių čempiono titulo žymi labai įprasta pradžia ant parketo: į pirmąją treniruotę tiesiog atvedė tėvai.

„Jie patys yra sportinių šokių treneriai, tad kito pasirinkimo ir neturėjau, – juokauja Ž. Kučikas. – Bet dėl to esu labai laimingas ir dėkingas jiems.“

Tiesa, vaikystėje, o ypač paauglystėje, buvo visko. Dar ir šiandien Žymantas su draugais kartais prisimena siautulingas dienas ir draugiškai pasijuokia iš nutikusių situacijų. Tačiau griežta rutina ir sunkus darbas ant parketo išmokė išsikelti tikslus, jų siekti, niekada nepasiduoti ir ieškoti tobulumo visame kame.

„Šokimas nėra tik sportas. Išmokstama dirbti komandoje, ne tik girdėti, bet ir klausytis, bendrauti, išreikšti save įvairiomis formomis, tai tikrai praverčia ir dabar“, – pabrėžia Ž. Kučikas, netgi nesvarstantis apie tai, ką dėl profesionalaus šokėjo karjeros jam teko paaukoti. Anot Žymanto, turi priimti kaip faktą tai, jog negali praleisti daug laiko su draugais, nes jį beveik visą suryja treniruotės, stovyklos, varžybos.

„Bet su laiku supranti, kad čia gyvenimas ir yra. Sportininko karjera nėra ilga, todėl tą laikotarpį reikia išnaudoti produktyviai“, – dėl savo pasirinkimų nė kiek nesigaili Žymantas.

Į priekį veda ne tik medaliai

Būdamas profesionaliu sportinių šokių šokėju, Ž. Kučikas demonstravo išties nuostabius rezultatus. Jis – penkiskart Lietuvos čempionas, savo šaliai atstovavo Europos ir pasaulio čempionatuose, kuriuose pateko tarp 24 stipriausių porų.

Bet, pasak panevėžiečio, nors iškovoti titulus visada smagu, laikui bėgant supranti, kad svarbiausia – ne medaliai ar taurės, o pats tobulėjimo procesas.

„Laimėjai varžybas ir viskas baigėsi – vėl viskas iš naujo“, – šypteli pašnekovas.

Ž. Kučikas dar ir šiandien prisimena pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje. Anot jo, šią patirtį nuspalvino ne tik tolima šalis ir visiškai kita kultūra. Varžybos, Ž. Kučiko manymu, tąkart buvo suorganizuotos tobulai.

„Įdomi patirtis buvo, kai po kiekvienos atrankos pertraukos laukė gausybė žiūrovų vien dėl to, kad pasidarytų nuotrauką kartu, – šypsosi Lietuvos čempionas. – Užuot susikaupę kitiems turams, turėjome nuolat fotografuotis.“
Paklaustas, ką gi reiškia būti sportinių šokių čempionu, Ž. Kučikas trumpam susimąsto.

„Pirmasis čempionų titulas visiems, manau, įsimintiniausias. Daug džiaugsmo ašarų, pasitenkinimo, gerų emocijų. Bet tada ir supranti, kad reikia dar daugiau dirbti, kad jį išlaikytum, o tai tikrai nėra lengva“, – pats įsitikino Žymantas.

Jo nuomone, jeigu sportininkas yra tikras sportininkas ir siekia aukščiausių tikslų, tai privalo būti perfekcionistu. Ypač sportinių šokių pasaulyje, kur tobulai turi būti išpildoma kiekviena net menkiausia detalė, kad judesys žiūrovui atrodytų idealus ir įtikintų. Tačiau, anot tituluoto šokėjo, viskas ateina tik per praktiką.

Žymanto teigimu, sportiniai šokiai – daugiau nei tik šokiai ir daugiau, nei sportas, todėl ant parketo ko nors pasiekti įmanoma tik dirbant dvigubai uoliau už kitus. Asmeninio albumo nuotrauka

Abu vaidmenys svarbūs

Baigę aktyvią karjerą šokėjai neretai skausmingai išsiskiria su scena ir rampų šviesomis. Ž. Kučikas irgi neslepia, jog pabaiga buvusi išties sunki.

„Iš pradžių galvojau, kad dabar pagaliau prasidės gyvenimas! Išbandžiau daug įvairiausių naujų veiklų, daugiau laiko atsirado draugams, šeimai, bet vis tiek nesijaučiau laimingas“, – atviras Žymantas.

Tik po kurio laiko prisipažįsta supratęs, jog atsivėrė tuštuma būtent dėl šokio trūkumo. Tad nieko nelaukęs vėl nėrė į sportinių šokių sūkurį, tik jau ne kaip profesionalus šokėjas, o kaip treneris.

„Treniruodamas galiu save realizuoti ir jaustis laimingas“, – tikina Ž. Kučikas, dabar sunkiai galintis palyginti, kuris vaidmuo – šokėjo ir trenerio, jam lengvesnis ir kurioje parketo pusėje jis jaučiasi geriau, nes tai labai skirtingos sritys.

„Gal man asmeniškai lengvesnis buvo šokėjo vaidmuo, nes mažiau atsakomybės ir viskas priklauso tik nuo tavęs ir tavo antros pusės, – svarsto panevėžietis. – Kaip treneris turi vaikų, tėvų komandą, kurią privalai vesti viena kryptimi. Pasiruošimo etape viskas gali atrodyti gerai, bet varžybose viskas einasi priešingai.“

Kaip ir kiekviename sporte, šokiuose labai daug lemia psichologija. O su ja, anot trenerio, susitvarko, deja, ne visi.
„Bet ir čia galime tobulėti – svarbu būtų noro“, – tiki Ž. Kučikas.

Vien talento nepakanka

Treneris neslepia ir to, jog šokėjus ir atletus dar sieja ir nuolat į priekį stumiantis noras laimėti, būti geriausiam. Be to, žavi nuostabi muzika, grakštūs judesiai ir puikios asmenybės ant parketo.

Jeigu galėtų rinktis tik vieną savybę, kuri būtina sportinių šokių šokėjui, Žymantas nedvejodamas išskirtų darbštumą. Jis įsitikinęs, jog didelis noras dirbti, siekti aukščiausių tikslų visada atves prie puikių rezultatų.

„Talentas duotas ne visiems – jis sudaro tik daugiausia vieną procentą, – patikina Ž. Kučikas. – Todėl kai girdžiu, kad dėl prastų rezultatų kaltinama talento stoka, suprantu, jog tai tiesiog pasiteisinimas ir tiek.“

Kažkada Žymantas su kolegomis įdomumo dėlei skaičiavo, kiek talentingų porų ant parketo pasiekė ilgalaikių aukštų rezultatų. Tokių buvo vienetai. Tai trenerį dar sykį įtikino: titulus laimi tie, kurie geriausiai supranta darbo sąvoką.

Sportiniai šokiai Lietuvoje be galo populiarūs. Žymantas džiaugiasi, jog vis daugiau mažųjų būsimų čempionų nedrąsiai praveria šokių studijos duris. O sportinių šokių klube visi jaučiasi lyg viena galinga šeima, kur visi vienas kitam padeda, skatina pasitempti, tobulėti.

„Tikrai džiugu, kad turime gausų kolektyvą ir vis daugiau vaikų nori prisijungti prie mūsų. Lietuva yra stipri šitame sporte, daug porų demonstruoja aukštus rezultatus visame pasaulyje. Tikiuosi, kad ir toliau tęsime šią tradiciją“, – viliasi buvęs šokėjas.

Tai koks gi jausmas apima pačiam laimėjus svarbias varžybas, o dabar jas laimint talentingiems auklėtiniams? Ž. Kučikas teigia, jog labai didžiuojasi jais – ypač daug dirbusiaisiais ir atidavusiais šokiui visą save. Matyti auklėtinių progresą – viena didžiausių dovanų treneriui.

„Gera matyti laimingus vaikų ir tėvų veidus, pateisintus lūkesčius“, – priduria pašnekovas.

„Lengviausia yra nieko nedaryti, gulėti lovoje ir kaltinti visus kitus, tik ne save“, – sako Ž. Kučikas.

Ž. Kučikas augina čempionus, tačiau, anot jo, nėra recepto, kuris padėtų tapti geriausiam ant parketo. Dažnai sportininkams treneris primena, kad dirba visi, tad jei nori būti geresnis, turi dirbti dar daugiau.

„Geriausia motyvacija – progresas, pergalės, aukšti rezultatai varžybose, kurių mūsų komanda ir siekia“, – teigia jis.

Mylimas darbas atneš sėkmę

Žymantas sako, jog jam sunku vertinti save kaip trenerį, kai nemato savęs iš šalies. Tačiau visada stengiasi išlikti pozityvus, dirbti su gera nuotaika, atsiduoti darbui visu šimtu procentų.

„Mano nuomone, norint būti geru pedagogu, privalai būti pavyzdys kitiems. Mes daug laiko praleidžiame kartu, esame kaip antri tėvai, tad nemažai prisidedame prie auklėjimo proceso“, – tokio darbo atsakingumą gerai supranta Žymantas, manantis, jog būti geru treneriu gali tikrai ne kiekvienas. Tai – pašaukimas.

„Tad arba jį turi, arba ne“, – šypteli.

Ž. Kučikas įsitikinęs, jog apie žmogų turi kalbėti jo darbai ir rezultatai. Todėl sako niekada nesistengęs kitiems įtikti, būti geresnis, nei yra. Tiesiog mylėjęs tai, ką daro.

„Man tai yra hobis ir darbas viename. O kai dirbi tai, kas patinka ir kelia didelį malonumą, visada ateina pripažinimas. Būna, abiturientai paklausia patarimo, ką reikėtų studijuoti. Atsakymas tik vienas: tą, kas patinka ir kelia susidomėjimą. Jei mylėsime savo darbą – ateis ir sėkmė“, – neabejoja Žymantas.

Jo paties karjerą ant parketo lydėjo ne vienas audringas momentas, kai atrodė, jog viską mes į šalį ir gyvens nuo nieko nepriklausomas. Ypač paauglystėje, kol nejautė pastovumo. Bet tai, mano, yra visiškai normalu.

„Gyvenime būna visko – ir lengvų, ir sunkių akimirkų. Bet viskas praeina: susidėlioti prioritetus padeda tėvai ir treneriai, ir toliau judi į priekį“, – sako.

„Lengviausia yra nieko nedaryti, gulėti lovoje ir kaltinti visus kitus, tik ne save, – mano treneris. – Bet dauguma mūsų sporto šakos atstovų ateityje pasiekia gerų rezultatų ir savo asmeniniuose gyvenimuose, nes niekada nepasiduoda ir moka siekti tikslų bet kokia kaina.“

Šokių aikštelėje kuria spektaklį

Kartais stebėtojui iš šalies gali atrodyti, jog ant parketo partnerius ilgainiui ima sieti ne tik kolegiški, bet ir romantiški jausmai. Tačiau Ž. Kučikas tvirtina, jog taip gali pasirodyti tik tam, kuris nesusidūrė su šia išskirtine sporto šaka.

„Dėl šokio artumo, emocijų, praleisto laiko kartu, galima susidaryti nuomonę, kad porą sieja kažkas daugiau nei tik kolegiški ryšiai. Bet reikia suprasti, kad tai tik spektaklis. Šokių aikštelė – tai teatras, o šokėjai – aktoriai, kurie turi vaidinti savo vaidmenis“, – tikina pašnekovas.

Anot jo, kartais nutinka, jog šokėjai tampa daugiau negu tik šokio partneriai, bet tai labiau išimtis.

„Manau, dažniausiai pora vienas kitam tiesiog yra kaip brolis ar sesuo“, – šypteli sportinių šokių treneris.

Ž. Kučikas pastebi, jog pastaruosius kelerius metus jis vis stengiasi išlipti iš susikurtos komforto zonos. Sako, jog yra iš tų žmonių, kurie nepakenčia monotonijos, todėl tiek darbe, tiek asmeniniam gyvenime ieško naujovių, stengiasi tapti geresnis sau ir kitiems.

Ž. Kučikas – penkiskart Lietuvos čempionas, savo šaliai atstovavo Europos ir pasaulio čempionatuose, kuriuose pateko tarp 24 stipriausių porų.

Ant parketo šokėjai sukasi lyg ką tik nužengę nuo podiumo – pasitempę, elegantiški, idealiai gulančiais plaukais ir drabužiai. Ž. Kučikas teigia, jog ir gyvenime jis stengiasi atrodyti taip, kaip dera, tad ir išvaizdai skiria dėmesio.
„Ir treniruotėse mes turime savas aprangos taisykles, kurių turime laikytis. O pats asmeniškai ne darbo metu mėgstu rengtis paprastai ir patogiai. Manau, kaip ir daugelis mūsų“, – šypsosi Žymantas.

Šokių pasaulyje kartais sunku atskirti darbą ir poilsį. Ž. Kučikas svarsto, jog jis darbo niekada ir neturėjo, nes šis jam yra didelis hobis.

„Aišku, po visų treniruočių jaučiasi tiek fizinis, tiek emocinis išsekimas, bet tai – geras jausmas. Jautiesi kažką gero nuveikęs“, – sako.

Vienintelis tokio darbo trūkumas kitiems, anot Žymanto, galėtų būti varžyboms atiduoti savaitgaliai. Bet pats save laiko tikru darboholiku, tad parduoto laisvalaikio nė nemato kaip minuso.

„O privalumų labai daug: nuolatinis fizinis aktyvumas, nuolatinis bendravimas ir, aišku, pergalės ant šokių parketo, dėl kurių gauni didelį pasitenkinimo jausmą“, – vardija pašnekovas.

Paklaustas, ar jam langiau išreikšti save šokiu ar žodžiais, panevėžietis tikina, jog judesiais išties gali labai daug papasakoti.

„Skirtinga muzika – skirtinga emocija. Tuo ir skiriasi geros šokėjų poros nuo labai gerų. Tikrai galima suprasti istoriją, kurią pora savo judesiais nori papasakoti . Sunkus dalykas, bet su praktika ir patirtimi viskas išmokstama“, – įsitikinęs Ž. Kučikas.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų