-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už įstatymo pažeidimą teismas gali skirti įvairią bausmę – viešuosius darbus, baudą, atimti laisvę iki trejų metų.
Tačiau Lietuvos baudžiamajame kodekse kol kas nieko nekalbama apie žmonių diskriminavimą dėl amžiaus ar neįgalumo. Nors tarptautiniai dokumentai tokią diskriminaciją draudžia.
Lygių galimybių įstatyme draudžiama diskriminuoti asmenį dėl amžiaus ar dėl negalios, tačiau Baudžiamajame kodekse nėra numatytos bausmės už šio reikalavimo nevykdymą.
Todėl, kaip sako Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius, yra susidariusi savotiška spraga. Ją užpildyti turėtų priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos.
Seimo plenariniame posėdyje teisingumo ministrė Milda Vainiutė pateikė pataisas, kuriose siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už diskriminaciją dėl amžiaus ir neįgalumo, taip pat už diskriminacijos ar smurto kurstymą, neapykantos šioms žmonių grupėms skatinimą.
Priėmus pataisas atsakomybė grėstų ir tiems, kurie viešai skatina neapykantą, kursto žmones diskriminuoti ar smurtauti prieš neįgaliuosius ar tam tikros amžiaus grupės atstovus.
Teisingumo ministerijos atstovas teigia, kad pagrindiniuose Europos Sąjungos ir tarptautiniuose žmogaus teisėms apsaugoti skirtuose dokumentuose pateikiamas išsamesnis diskriminavimo pagrindų sąrašas. Juose asmens diskriminacija yra siejama su lyties, rasės, tautinės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ir kitais požymiais.
Diskriminuoti dėl negalios taip pat draudžia Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
Lietuvos teismuose, nors ir gana retai, bylos dėl vienokios ar kitokios diskriminacijos vis dėlto nagrinėjamos.
Kaip teigia A. Kutrevičius, 2015 metais Lietuvos teismams buvo perduotos 24 baudžiamosios bylos dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. 2014 metais tokių bylų buvo 40.
Yra buvęs atvejis, kai iš darbo atleista darbuotoja įrodė, kad buvo diskriminuojama, ir buvo sugrąžinta į darbą. Teisme įrodyta, kad darbdavys moterį diskriminavo dėl lyties.
Taip pat teismas nubaudė asmenį už tai, kad jis viešai, girdint kitiems, tyčiojosi iš kitos tautybės žmogaus, vadino jį „čiurka“ – tai buvo diskriminacija dėl tautybės.
Kaltu buvo pripažinti ir rašę įvairaus pobūdžio įžeidžius komentarus apie žydų tautybės asmenis. Teismas nurodė, kad tokie vieši pareiškimai kursto ir skatina neigiamą nuomonę tam tikros grupės žmonių atžvilgiu.
Ne viena byla iškelta ir dėl žmonių diskriminavimo dėl jų seksualinės orientacijos.
Internete rašydami nepagarbius komentarus, nukreiptus prieš homoseksualus, asmenys propagavo idėjas, kurstančias smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos.
Į teismą pateko ir rašiusieji komentarus, skatinančius neapykantą lenkų tautybės asmenims.
Seimui priėmus įstatymo pataisas, teisiamųjų suole galėtų atsidurti ir būti nubausti tie, kurie diskriminuoja žmones dėl jų neįgalumo ar amžiaus.
Bene skausmingiausiai diskriminaciją priima ir dėl jos išgyvena vyresni žmonės. Jie dėl savo amžiaus dažnai jaučiasi pašiepiami, nustumiami į šalį.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makarevičienė sako, kad diskriminacija dėl amžiaus jaučiama nuolat.
„Atrodo, kad valdžia, visuomenė tiesiog nekenčia vyresnių žmonių. Tų, kurie statė namus, tiesė kelius, dirbo, kūrė, mokėjo mokesčius ir kurių darbo vaisiais iki šiol naudojamasi“, – mano asociacijos vadovė.
Daugelis mato, kad dabar senas žmogus yra nereikalingas, negerbiamas. Su tokiomis pensijomis, kokias moka trijų keturių dešimtmečių ar dar didesnį darbo stažą turintiesiems, pragyventi beveik neįmanoma.
O galintiesiems ir norintiesiems užsidirbti įsidarbinti galimybės beveik nėra.
Pensinio amžiaus sulaukę, o kartais net nesulaukę, vyresnio amžiaus žmonės iš darbo atleidžiami pirmieji. Kitur įsidarbinti jau neįmanoma.
O į persikvalifikavimo kursus, kaip sako asociacijos vadovė, vyresnių žmonių niekas nepriima.
G. Makarevičienė atkreipia dėmesį, kad ir gydymo, sveikatos priežiūros įstaigose į garbaus amžiaus žmones ne visada žiūrima teigiamai. Dažno paciento ligos nurašomos amžiui.
Kaip sako asociacijos vadovė, tiems, kuriems daugiau kaip 70 metų, ir už kai kuriuos tyrimus reikia mokėti, ir profilaktinė patikra nebeskiriama.
Per gyvenimą ir taip nelengvai einantys neįgalieji taip pat neretai susiduria su diskriminacijos faktais – ir dėl galimybės įsidarbinti, ir dėl kitų priežasčių.
Panevėžio spauda ne kartą rašė apie neįgaliųjų nusiskundimus dėl negalėjimo jiems patekti į įvairias kultūros, gydymo įstaigas, teismą ir kitur.
„Jaučiamės diskriminuojami, kai atsiduriame su vežimėliais ties aukštais įstaigos, į kurią patekti būtina, laiptais“, – tikino neįgalieji.
Kai kurios nuovažos padarytos tokios, kad atrodo kaip pajuoka – stačios ir neįveikiamos.
Panevėžio žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Regina Novikienė sako, kad žmonės buvo labai nusivylę, kai nuvykę į Anykščius negalėjo patekti į Lajų taką. Nors keltuvas ten yra, bet jis dažnai neveikia.
„Prieš išvažiuodami paskambinome ir išgirdome, kad jokių kliūčių neįgaliesiems nėra – liftas juos pakels. Bet nuvažiavus paaiškėjo, kad įranga neveikia, ir teko grįžti atgal“, – pasakoja pirmininkė.
Neįgaliesiems nelengva patekti į kai kurias gydymo įstaigas, o patekus – pakilti į aukščiau esančias patalpas.
Ne kartą neįgalieji jautėsi diskriminuojami ir ieškodami darbo. Nors su užduotimis jie puikiai galėtų susidoroti, buvo pasirinktas sveikas žmogus.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba praneša nustačiusi, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius diskriminavo neįgalius asmenis: darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigoms užimti nurodė, kad kandidatai privalo gebėti važiuoti dviračiu.
„Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas būtent dėl minėto reikalavimo darbo skelbime negalėjo dalyvauti konkurse, nes jam nustatytas neįgalumas“, – teigiama pranešime.
Lygių galimybių įstatymas numato, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens negalią.
Taip pat įstatyme numatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės, nepaisant negalios.
Vilniaus meras nurodė, kad gebėjimas važiuoti dviračiu numatytas atsižvelgiant į būtinybę šios įstaigos vadovui prižiūrėti didelę ir skirtingo reljefo teritoriją. Mero nuomone, mobilumas ir gebėjimas važiuoti dviračiu direktoriui yra objektyvus ir būtinas reikalavimas.
Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, jog atsakyme nepaaiškinta, kodėl kaip alternatyvi transporto priemonė numatyta tik dviratis, o ne kitos judėjimą palengvinančios priemonės, kuriomis galėtų naudotis ir neįgalūs asmenys.
Pareigybės aprašyme ir darbo skelbime įtvirtintas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu negali būti siejamas su direktoriaus pareiginių funkcijų vykdymu.
Tokiu būdu asmenims, kurie dėl negalios pobūdžio, kaip pareiškėjas, negali važiuoti dviračiu, darbo skelbime buvo nustatytas faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas, ribojantis jų galimybes lygiai su kitais asmenimis kandidatuoti į darbo skelbime siūlomas pareigas.
Todėl kontrolierė konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras nevykdė Lygių galimybių įstatyme numatytos pareigos bei darbo skelbime diskriminavo pareiškėją dėl jo negalios.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia: „Vilniaus miesto savivaldybės mero veiksmai negali būti pateisinami. Visi asmenys, nepaisant negalios, turi teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis, ir kiekvienas darbdavys be išlygų privalo šią teisę užtikrinti. Ši situacija rodo, kad kiekvienas darbdavys, numatydamas reikalavimus darbuotojams, privalo atidžiai apgalvoti, ar visi reikalavimai yra pagrįsti bei neapriboja asmenų, tarp jų ir neįgaliųjų, teisių į darbą.“
Kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės merui siūlo panaikinti potvarkiu patvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo diskriminuojantį reikalavimą.
