(Pixabay.com nuotr.)

Y karta naikina…

Y karta naikina…

Straipsnių antraštės „Millennials are killing…“ („Y karta žudo…“) jau įkvėpė daugybę ironiškų interneto vartotojų pokštų. Žiniasklaida dažniausiai šiuos 18–37 metų žmones kaltina išnaikinsiant beveik viską – nuo vyno kamščių iki pačios amerikietiškosios svajonės.

Y kartai prikišama, kad dėl jos kaltės į užmarštį nueis ilgo metro filmai, švarkai, deimantai, atostogos, kietas muilas, sausi pusryčiai, aštuonių valandų darbo diena, amerikietiškasis futbolas, sutelktinis finansavimas, atrinktosios grupės, bankai ir net mada.

Nors žiniasklaidos mėgavimasis skambiais epitetais ir nuosprendžiais kartais atrodo smarkiai perdėtas, Y kartos socialiniai ir vartojimo įpročiai iš tiesų daro įtaką šiuolaikinei visuomenei. Taikinių yra ir daugiau. IQ redakcija išrinko septynis.

…nuolatinį darbą

18–37 metų žmonės greičiau nei po dešimtmečio bus pagrindinė ekonomikos varomoji jėga.

Jie jau dabar dirba kitaip nei tėvai. Y kartai vadovas nebūtinai yra autoritetas, todėl nemažai jos atstovų renkasi daugiau asmeninės laisvės suteikiantį laisvai samdomo darbuotojo statusą. Tačiau net ir „nuo aštuonių iki penkių“ dirbantys jaunuoliai nenori tik atbūti aštuonių valandų ir pasiimti atlyginimo. Y karta siekia darbo, kuriame galėtų atsiskleisti, sulaukti paskatinimų bei įvertinimų. Tokį specialistą reikia sudominti ir privilioti, todėl keičiasi biurų erdvės: daugiau investuojama į jų įrengimą, atsiranda poilsio kambarių, pradėta atsisakyti ilgų posėdžių, nuolatinių darbo vietų ar griežto grafiko.

Atlyginimas šiai kartai nebūtinai yra svarbiausias darbo pasirinkimo kriterijus – verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ apklausoje didžiausia respondentų dalis nurodė, kad įsidarbindami leidosi į kompromisus būtent dėl algos.

Šios kartos atstovai dažniausiai keičia darbą. 2016 m. „Gallup“ apklausos duomenimis, net penktadalis respondentų keitė darbdavį per einamuosius metus, o 60 proc. jų visuomet atviri geresniems pasiūlymams. Vos trys iš dešimties jaunų darbuotojų iš tiesų mėgsta savo darbą ir į jį yra įsitraukę.

Kaip teigiama kitame tyrime, tam daug įtakos padarė 2008 m. krizė – tuomet Y karta pradėjo labiau vertinti savo, o ne organizacijų poreikius. 2008-aisiais apie 75 proc. respondentų per karjerą tikėjosi turėti nuo dviejų iki penkių skirtingų darbdavių, tačiau 2011 m. šis dalis nukrito iki 54 proc.

…santuokas

(Pixabay.com nuotr.)

Naujausiais Jaunimo reikalų departamento duomenimis, vyrai Lietuvoje pirmą kartą tuokiasi sulaukę vidutiniškai 30 metų, moterys – 27 metų. Situacija panaši visose išsivysčiusiose šalyse. JAV 2014-aisiais vyrai šeimą kūrė būdami vidutiniškai 29, o moterys – 27 metų. 1963 m. vidutinis amerikietis vyras tuokėsi 23-ejų, moteris – 21-ų. Septyni iš dešimties Y kartos žmonių JAV nėra vedę ar tekėję nė sykio.

Ankstyva santuoka Y kartai nebepriimtina. Daugelis dar jaučiasi nepakankamai tvirti finansiškai, nepasiruošę psichologiškai, vertina asmeninę laisvę ar nemato santuokos instituto vertės ir prasmės.

Sumenkus visuomenės spaudimui, jie neretai renkasi gyventi partnerystėje, kuri ne vienoje šalyje įteisinta (Lietuvos Seimas šių metų birželį atmetė tai įteisinančias Civilinio kodekso pataisas). Y karta neatsisako turėti vaikų, tačiau nemato reikalo žengti prie altoriaus. Daliai jų santuoka yra tik administracinis susisaistymas, kuris, panorus išsiskirti, tampa nepageidaujama komplikacija.

Iškyla ir dar viena kiek netikėta santuokų skaičiaus mažėjimo priežastis. JAV Y karta laikoma „homoseksualiausia“ – labai daug jaunų žmonių save priskiria LGBT bendruomenei.

JAV Y karta yra „homoseksualiausia“ – jos atstovai beveik dvigubai dažniau linkę pripažinti savo netradicinę seksualinę orientaciją.

Nevyriausybinės organizacijos GLAAD 2017 m. apklausos duomenimis, 20 proc. 18–34 metų respondentų sakė esantys netradicinės seksualinės orientacijos, kai bendros populiacijos dalis neviršija 12 proc. JAV viešojo religijos tyrimų instituto ataskaitoje pateikiami skaičiai yra mažesni – atitinkamai 7 ir 3,5 proc., tačiau išvados tos pačios: Y karta beveik dvigubai dažniau linkusi atvirai pripažinti savo netradicinę seksualinę orientaciją.

Galimybės susituokti tokiems asmenims ilgą laiką buvo labai apribotos, tačiau šalyse, kuriose tai legalu, vienos lyties asmenų santuokų skaičius auga.

…gyvūnų žudymą

(Pixabay.com nuotr.)

Prieš keletą metų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija paskelbė jai priklausančių medžiotojų statistiką – pastebėta, kad jų bendruomenė sensta, nes prisijungia mažiau jaunimo. Tai aiškinta demografiniais pokyčiais. Tokios įtakos atmesti negalima, tačiau išaugo Y kartos rūpinimasis gyvūnais ir ekologija apskritai.

„Delfi“ ir „Spinter“ rengtos apklausos duomenimis, skeptiškiausiai Lietuvoje medžioklę vertina būtent jaunesni ir aukštesnį išsilavinimą įgiję žmonės. Feisbuko grupė „Aš prieš medžioklę“ turi 33 tūkst. sekėjų ir nuolat auga.

Jauni žmonės neapsiriboja vien rūpinimusi laukiniais gyvūnais. Nuo 2005 m. šalyje minima Tarptautinė gyvūnų teisių diena, aktyviai raginama rūpintis beglobiais keturkojais. Jungtinėse Valstijose Y karta jau augina daugiau naminių gyvūnų nei bet kurios kitos amžiaus grupės atstovai. Neretai tai pakeičia jiems artimus santykius su kitais žmonėmis ar net vaikus – visai kaip senjorams, tik apie 40 metų anksčiau.

Tarp Y kartos pasauliniu mastu sparčiai plinta ne tik vegetarų, tačiau ir plačius gyvūnų apsaugos aspektus apimantis veganų judėjimas. Skaičiuojama, kad Berlyne, kuris vadinamas Europos veganų sostine, jų gyvena apie 80 tūkst. Tyrimų bendrovės „Ipsos Mori“ Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad 2016 m. čia gyveno apie pusę milijono veganų – 3,5 karto daugiau nei prieš dešimtmetį.

…tradicinę televiziją

(Pixabay.com nuotr.)

Prieš maždaug dešimtmetį buvo populiaru pabrėžti, kad nežiūri televizoriaus. Tai nebuvo vien noras išsiskirti – Y karta iš tiesų atsitraukė nuo ekranų ir tradicinės televizijos auditoriją paliko senti.

Panašios ateities perspektyvos, nes prie televizoriaus greičiausiai ilgai nesėdės ir Z karta. Šiemet Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės nuo 4 iki 24 metų tradicinę televiziją žiūri trečdaliu trumpiau nei 2010-aisiais. TNS duomenimis, Lietuvoje 2004 m. 4–19 metų grupė vidutiniškai prie ekranų kasdien praleisdavo po 178 minutes, pernai 4–17 metų grupės rodiklis siekė 116 minučių per dieną.

Tai nereiškia, kad Y ir Z kartų atstovai randa prasmingesnės veiklos – žiūrėti TV jie vis dar mėgsta, tačiau tai daro kitais būdais. Žmonėms, pripratusiems prie interneto laisvės, kai pats pasirenki, ką žiūrėti, ir gali išvengti nepageidaujamų reklamų, nebepatinka suprogramuotos transliacijos. Jie mieliau renkasi tokius turinio archyvus kaip „Netflix“, „Hulu“ ar tradicinių laidų įrašus internete. Be to, Y kartos nedžiugina tėvams įprasti ritualai – laukti tam tikros dienos ar valandos, kai galės sėsti pažiūrėti naują mėgstamo serialo seriją. Nepertraukiamas žiūrėjimas tik populiarėja – serialai dažnai pažiūrimi vienu ar keliais ilgais prisėdimais.

Internetas šiai auditorijai siūlo turinį, kuris gana keistai atrodytų transliuojamas per nacionalines televizijas. Pavyzdžiui, „YouTube“ didelio populiarumo sulaukia vaizdo įrašai, kuriuose matomi asmenys, išpakuojantys elektroninius prietaisus, šnabždantys į kamerą, spaudžiantys spuogus ar tiesiog žaidžiantys vaizdo žaidimus, – tai populiariausia šios platformos kategorija, peržiūrų skaičius siekia milijardus.

…nuosavus automobilius

(Pixabay.com nuotr.)

Rečiau gyvenamose vietovėse automobilis vis dar toks pat reikalingas, bet didmiesčiuose ryškėja kita tendencija – Y karta gali apsieiti ir be nuosavo transporto.

Pavėžėjimo bendrovė „Uber“ yra viena sparčiausiai išaugusių įmonių. Ji išsiplėtė į beveik 600 pasaulio miestų, tačiau palieka pakankamai vietos konkurentams, tokiems kaip „Lyft“, „Taxify“ ir smulkesniems. Ši paslauga leidžia nebrangiai nuvažiuoti mažus atstumus mieste, o tolimesnėms tarpmiestinėms kelionėms sukurtos atskiros platformos internete ar feisbuko grupės.

Jauni žmonės nori gyventi ir dirbti miestuose, kur daug veiksmo, o ne priemiesčiuose – tai viena priežasčių, kodėl didmiesčiuose įsikūrusiems Y kartos atstovams automobilis nebūtinas.

Už viešojo transporto paslaugas mokama tada, kai reikia, netenka sukti galvos dėl automobilio draudimo, kuris mažiau patirties turinčiam vairuotojui dar ir brangesnis, ar ieškoti laisvos vietos prie namų. Automobilį pastatyti šalia darbo miesto centre brangu, sunku rasti vietą.

Dviračių dalijimosi paslaugos taip pat paplitusios daugelyje didesnių Vakarų šalių miestų.

Tiesa, sprendimas pirkti automobilį dažnai atidedamas ir dėl to, kad Y kartos atstovai gana vėlai kuria šeimas ar išsikrausto iš tėvų namų, tad gali pasinaudoti ir jų transportu. Kita vertus, daugeliui šios kartos žmonių erdvus būstas miesto centre gali būti neįkandamas, tad sukūrusiems šeimas tenka kraustytis į priemiesčius, kur sunku verstis be automobilio.

…komunizmo simbolius

(Pixabay.com nuotr.)

Nors politikoje Y karta labiau linksta į kairę ir net simpatizuoja komunizmo idėjoms, esminiai ideologijos ženklai ne visuomet gerai atpažįstami. JAV vykdyta Komunizmo aukų fondo apklausa atskleidė, jog 42 proc. šalies Y kartos atstovų nežino, kas yra Mao Zedongas, 40 proc. neatpažįsta Che Guevaros, kurio veidas paplitęs Vakarų popkultūroje. Leninas negirdėtas 33 proc. respondentų.

Lietuviškosios Y kartos santykis su šia ideologija glaudesnis, tačiau ji didelės nostalgijos sovietmečiui jausti neturėtų. Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 800 tūkst. žmonių (apie 30 proc. visų gyventojų), kurie gimė po 1990 m. kovo 11-osios ir geriausiu atveju matė tik sovietinės santvarkos likučius. Tiesa, ir jie komunistinės praeities pernelyg nereflektuoja. 2013 m. paskelbtame Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto tyrime nurodoma, kad dauguma 18–29 metų asmenų negali apie sovietmetį pasakyti ne tik nieko teigiamo (54 proc.), bet ir nieko neigiamo (61 proc.).

Prieš dvejus metus IQ redakcija įvairiuose Lietuvos miestuose 156 gimnazistams pateikė anketas su 20 klausimų apie įvairius sovietmečio asmenis, reiškinius, terminus ir pan. Vidutinis šio „egzamino“ balas buvo 7,04 iš 20, arba silpnas ketvertas pagal dešimtbalę sistemą.

Augant kartoms, kurioms sovietmetis reiškia vis mažiau, simboliniai šios santvarkos likučiai sparčiai nyksta. Pavyzdžiui, prekės ženklai, kurie kėlė nostalgiją vyresniems gyventojams, Y kartai tėra dar viena prekė, kurią dera vertinti kaip ir kitas – pagal jos kainą ar kokybę. Bet Y karta pasižymi stipriu ironijos jausmu, todėl neatmestina, kad seni to laikotarpio atributai gali iškilti iš naujo, tačiau tik pačių jaunuolių iniciatyva. Štai 2004–2010 m. leistas populiarus jaunimo žurnalas „Pravda“, skolinęsis pagrindinio Sovietų Sąjungos dienraščio pavadinimą, arba trijų jaunų moterų šįmet įkurta sodininkystės platforma „CoolŪkis“.

…skambučius telefonu

(Pixabay.com nuotr.)

Vienas pagrindinių Y kartos atributų – išmanieji telefonai – yra įrenginiai, kuriais galima atlikti daugybę veiksmų, tačiau jais skambinama ne itin noriai. Galbūt todėl, kad tekstinis pranešimas leidžia pristatyti žinutę iškart, tačiau ir siuntėjas, ir gavėjas turi progą geriau apgalvoti, ką nori pasakyti. Gavėjas atsakymui taip pat pasirenka sau patogų laiką.

„Facebook“, „WhatsApp“, „Viber“ ir kitos komunikacijos programėlės tapo greitu ir patikimu būdu pranešti naujienas draugams. Šiandien net picą į namus paprasta užsisakyti internetu – taip išvengiama gyvo pokalbio su nepažįstamuoju.

Bendrovės „OpenMarket“ 2016 m. apklausoje pabrėžta, kad trys iš keturių Y kartos atstovų, turėdami galimybę rinktis, mieliau rašytų žinutę. 63 proc. iš jų pagrindine priežastimi įvardijo tai, kad šis būdas mažiau trikdo gavėjo darbotvarkę.

Bendrovės „OpenMarket“ 2016 m. atlikta apklausa parodė, kad trys iš keturių Y kartos atstovų, turėdami galimybę rinktis, skambinti ar rašyti, mieliau siųstų žinutę.

Tokis tendencija dar labiau stiprės su ateinančia Z karta. Verslo konsultantė „Deloitte“, tyrusi 18–24 metų Jungtinės Karalystės jaunuolių įpročius, nustatė, kad 31 proc. išmaniųjų telefonų savininkų per savaitę nė karto neskambino. Prieš penkerius metus ši dalis siekė 4 proc.

Kaip viena esminių tokių pokyčių priežasčių įvardijama tai, kad Y karta nuolat pratinta prie naujųjų technologijų – pradedant nuo to, kad siuntinėjo elektroninius laiškus ir sėdėdavo IRC kanaluose. Išpopuliarėję išmanieji telefonai ir programėlės tik palengvino tokį bendravimą.

Komentarai

  • lankstus darbas, kavytės ir kiti dalykai, bet man įdomu kas dirbs skubios pagalbos gydytojais, kur reikia būti darbe pagal grafiką, kas dirbs policininkais, mokytojais, darželių auklėtojais ir panašius darbus? Ar viską jau imigrantam paliksit, a?

  • paskutinis „IQ“ virselis bjaurus ir neetiskas (nesvarbu, kad tai tas bloody avinelis yra metafora), ir gerai tinka kad ir sio str. kontekste, kur kalbama apie gyvunu teises. Atsilikeliai IQ

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų