Kontaktai

Vien tik vandens užkaitinimo kovoje su legionelėmis nepakanka

Vandens inžinerinių sistemų specialistai perspėja, kad vien tik karšto vandens užkaitinimas nepadės visiškai išvengti legioneliozės. Tam dar būtina imtis priemonių, kad vandentiekio sistemoje vanduo neturėtų galimybės užsistovėti.

Klaidingai manoma, kad apsisaugoti nuo žmogaus gyvybei pavojingos legioneliozės galima vien tik palaikant aukštą vandentiekio vamzdyne esančio vandens temperatūrą. Ideali temperatūra legionelėms veistis – tarp 20-50 laipsnių. Šaltesniame – legionelė nesiveisia, karštesniame – žūna. Tačiau vien tik užkaitinti vandenį toli gražu nepakanka.

Legionelės veisiasi stovinčiame vandeny, todėl svarbu užtikrinti ne tik tinkamą vandens temperatūrą, bet ir jo cirkuliaciją.

Kad vanduo cirkuliuotų

Pavojingiausia, jei iki pavojingos temperatūros atvėsęs vanduo, ilgai užsistovi vamzdyne. O tokių vietų neteisingai įrengtuose vamzdynuose yra daug. Jei toks vanduo kažkur užsistovi kelioms dienoms ar savaitei, tai legionelių gali prisiveisti tiek, kad žmonėms užtenka tik pabūti kažkur netoliese. Legionelės patenka į organizmą oro lašiniu keliu.

„Nejudantis vanduo kaupiasi prie maišytuvų, tarp guminių tarpinių, arba toliausiai nuo boilerio ar kito vandens šaltinio nutolusiuose vietose. Teisingai įrengtoje vandentiekio sistemoje vanduo turi nuolatos cirkuliuoti, suktis ratu. Tam montuojamos specialios sienines alkūnės su pratekėjimu, cirkuliaciniai siurbliai, rekomenduojamos vamzdžių jungtys prie maišytuvų be gumos tarpinių”, – pasakojo Gintautas Petravičius, bendrovės „TECE Baltikum” produktų grupės vadovas.

Vokiečių vandentiekio inžinerinių sistemų gamintojas TECE yra vienas iš nedaugelio, kuris turi ir mechanines priemones legionelių prevencijai.

Pasak G. Petravičiaus, šiuo metu savaimine vandens cirkuliacija vandentiekio sistemoje dažniausiai pasirūpina privačių individualių ir naujų daugiabučių namų statytojai. Senos statybos namuose efektyviai veikiančios cirkuliacijos sukurti nebeįmanoma. Kovai su legionelėmis lieka vienas būdas – užtikrinti, kad karštas vanduo iš tiesų būtų karštas, o ne drungnas, ir netaupyti vandens, kad jis bėgdamas iš čiaupo sukeltų judėjimą visoje sistemoje.

Cirkuliacinės sistemos individualiuose namuose dažnai atsiranda medžiagų gamintojų iniciatyva. „Žmogus kartais nežino, o meistrai sudeda pigiausias medžiagas, taupo cirkuliacinės sistemos medžiagų, o iš tiesų sveikatos ir kartais gyvybės sąskaita. Visi santechnkinai ir dauguma namų statytojų žino, kad jos reikia, bet taupumo sumetimais ignoruoja: „tegu būna kaip būna, o paskui žiūrėsim…”, – patirtimi dalinosi G. Petravičius.

Pati didžiausia klaida, pasak specialisto, iš kurios kyla ir visos kitos, yra ta, kad vandentiekis, ypatingai individualiuose namuose, yra įrengiamas be jokio projekto. TECE kompiuterinė projektavimo programa į vandentiekio projektus vandens cirkuliaciją užtikrinančias priemones įtraukia kaip privalomas dalis.