V.Šapoka: svarstomas siūlymas įtvirtinti PVM lengvatą šildymui visam laikui (interviu)

Nemažą dalį visuomenės birželio pradžioje papiktinęs Vyriausybės sprendimas panaikinti lengvatinį, 9 proc., pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, kaip ir tikėtasi, bus pakeistas dar iki naujo šildymo sezono pradžios. Politikai derasi dėl naujo PVM lengvatos centralizuotam šildymui dydžio, o gyventojai ja tikriausiai galės naudosis jau šį rudenį, interviu BNS žadėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

V.Šapoka pripažįsta, kad pasirinkus dabar svarstomą tarifo dydžio variantą – 15 proc. – gali tekti atsisakyti vieno iš dviejų dabartinių (5 ir 9 proc.) lengvatinių PVM tarifų.

– Kaip vertinate politinį susitarimą grąžinti PVM lengvatą centriniam šildymui?

– Esame pateikę kompleksinius mokestinius pasiūlymus viešai konsultacijai, kitaip tariant, galutinių sprendimų dar nesame priėmę. Sulaukėme iš tikrųjų nemažo palaikymo iš įvairių visuomenės grupių, taip pat gavome ir įvairių pasiūlymų, kaip tobulinti Vyriausybės pateiktą (mokesčių pertvarkos – BNS) variantą (…) Pasiūlymas grąžinti ir galbūt visam laikui įtvirtinti šildymo lengvatą su kitokiu nei 9 proc. tarifu, yra vienas iš svarstomų pasiūlymų. Galutinį kompleksinį sprendimą, įvertinę visus argumentus, pateiksime liepos pabaigoje.

– Šiuo atveju kalbame ne apie pasiūlymą, o įsipareigojimą, kurį savo parašu patvirtino ir premjeras.

– Taip, politinis susitarimas dėl lengvatos iš tikrųjų yra – klausimas yra likęs, kokio dydžio tarifą nustatysime. Manau, kad bet kuriuo atveju žiūrėsime kompleksiškai, kad galutinis variantas būtų pagrįstas realiais skaičiais.

Politinis susitarimas dėl lengvatos iš tikrųjų yra – klausimas yra likęs, kokio dydžio tarifą nustatysime.

– Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis minėjo 15 proc. tarifą. Ar tai realu ir ar Lietuva turi galimybių gauti Europos Komisijos leidimą taikyti tris skirtingas PVM lengvatas?

– Šis tarifas yra vienas iš svarstomų variantų, kaip jau minėjau, galutinį sprendimą pateiksime liepos pabaigoje. Kalbant apie Europos Komisiją, viskas yra labai paprasta – teisės aktai numato du tarifus, tačiau šiuo metu Komisijoje vyksta diskusijos, ar nederėtų atlaisvinti valstybėms narėms rankas ir leisti nusistatyti tiek tarifų, kiek joms atrodytų reikalinga. Tačiau kol kas tokio teisės akto nėra.

– Ar tai reiškia, kad jei šis ES teisės aktas nebus pakeistas, Lietuva turėtų atsisakyti vieno iš dabar taikomų – 5 arba 9 proc. – lengvatinių tarifų?

– Pagal tą redakciją, kuri šiuo metu yra galiojanti, tikrai taip.

– Kurio tarifo būtų atsisakyta ir koks likimas lauktų prekių ir paslaugų, kurioms jis yra taikomas? Ar ir joms tarifas automatiškai didėtų iki 15 proc.?

– Šiuo atveju, kadangi esame gavę pasiūlymų tiek dėl įvairių lengvatų naikinimo, tiek dėl naujų įvedimo, tiek dėl įvairių tarifų, tai visus tuos variantus ir jų argumentaciją dabar vertiname.

– Tačiau galimybės, kad daliai prekių ir paslaugų lengvatinis PVM tarifas gali didėti, neatmetate?

– Svarstome visas alternatyvas.

– Susitarime dėl PVM lengvatos šildymui numatyta, kad ji bus grąžinta jau nuo 2017-ųjų rudens šildymo sezono. Ar ketinate peržiūrėti šių metų biudžetą?

– Ne, šiuo atveju metų pabaigoje tokia teorinė galimybė išlieka.

– Ar tokiu atveju nebus pažeistas šešių mėnesių terminas, kuris yra taikomas mokestinių įstatymų pakeitimų įsigaliojimui?

– Taip, išties yra numatytas terminas, tačiau šiuo atveju reikia žiūrėti į tokio ribojimo tikslą. Jis yra taikomas tam, kad būtų spėta pasiruošti (pakeitimams – BNS) tiek verslui, tiek kitoms visuomenės grupėms. Bet kai kalbame apie mokestinės naštos palengvinimą, čia reikėtų taikyti protingumo kriterijų – jei situacija nėra bloginama, tas šešių mėnesių terminas, sakyčiau, gali ir nebūtinai galioti.

– Tačiau vertinant biudžeto pajamų surinkimą, situacija blogės. Negautas pajamas reikės kažkuo kompensuoti.

– Stebint šių metų biudžeto pajamų surinkimą, lengvatos įvedimas įtemptos situacijos nesukeltų. Bent jau pagal dabartinę biudžeto pajamų surinkimo dinamiką.

Stebint šių metų biudžeto pajamų surinkimą, lengvatos įvedimas įtemptos situacijos nesukeltų.

– Viršplaninėmis pajamomis būtų galima kompensuoti netekimus dėl lengvatos įvedimo?

– Taip.

– Tačiau Fiskalinės drausmės įstatymas numato, kad viršplaninės pajamos turi būti skirtos biudžeto deficitui mažinti, o ne lengvatų įvedimui ar grąžinimui?

– Jeigu Seimas priima teisės aktus, kuriais užkraunama papildoma našta biudžetui, yra prisiimami kažkokie įsipareigojimai, kurie iš esmės pakeistų mūsų fiskalinę situaciją, tokiu atveju taip – būtume priversti peržiūrėti biudžetą. Tačiau šiuo atveju teisinė rizika yra nykstamai maža.

– Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, vertindamas konservatorių ir socialdemokratų teiktas pataisas dėl PVM lengvatos grąžinimo, yra pažymėjęs, kad tokia lengvata gali pažeisti mokesčių mokėtojų lygybės principą ir diskriminuoti gyventojus, kurie šildosi kitomis energijos rūšimis.

– Tokią poziciją vertinu dvejopai. Viena vertus, ši lengvata tikrai galioja tik ribotam šilumos vartotojų ratui, kita vertus, žmonės, kurie naudojasi šia lengvata, turi labai ribotas galimybes pasirenkant kitą kuro rūšį.

– Ministre, jūs ne kartą esate pasisakęs prieš PVM lengvatą šildymui. Ar dėl šio politinio susitarimo nesijaučiate stumiamas į kampą?

– Vertinu tai kaip natūralų demokratinį procesą, tikrai žinojome, kad bus įvairių pasiūlymų, kaip tobulinti Vyriausybės pateiktą (mokestinių pakeitimų – BNS) variantą. Demokratija yra kompromisų menas ir, manau, tuos kompromisinius realistiškus variantus mes surasime.

– Tačiau jūsų pozicija, kad ši lengvata yra socialiai neteisinga, nesikeičia?

– Mano nuomonė šiuo klausimu tikrai nesikeičia, tačiau politikoje kompromisai yra neišvengiami.

—

„Valstiečių“ ir konservatorių lyderiai antradienį susitarė jau šių metų rudenį sugrąžinti PVM lengvatą centriniam šildymui mainais už paramą urėdijų reformai. Premjeras Saulius Skvernelis antradienį tvirtino, kad lengvatos tarifas bus kitoks, ne 9 proc., kuris galiojo iki šių metų birželio.

Norėdama taikyti 15 proc. PVM lengvatos tarifą, Lietuva turės gauti Europos Komisijos leidimą. Anot S.Skvernelio, dėl to jau deramasi.

Dabar 9 proc. PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, keleivių vežimui, o 5 proc. – tik kompensuojamiems vaistams ir nekompensuojamiesiems, kainuojantiems daugiau negu 300 eurų.

Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.