-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Kai kurios šalys į priekį žiūri labiau nei kitos. Danijoje laukėme naujų, progresyvių taisyklių, bet galiausiai pasirodė, kad priimti priešingi sprendimai. Tapo neįmanoma veikti. Manau, kad dabar yra laikas, kai Lietuva gali parodyti likusiai Europai, kad tokios paslaugos gali suveikti ir duoti daug naudos visuomenei“, – sakė vadovas.
Anksčiau skelbta, kad „Uber“ nepatiko Danijos sprendimas įvesti reikalavimus taksi ir nuomojamuose automobiliuose įrengti sėdynių užimtumo jutiklius ir skaitiklius.
E. Metsaras taip pat teigė, kad kompaniją visuomet domina galimybės Lietuvoje, tačiau nieko konkretaus apie plėtrą į kitus Lietuvos miestus – Kauną ar Klaipėdą pasakyti negalėjo.
Vilnius patenka į populiariausių „Uber“ besinaudojančių keliautojų regionų penketuką, nepaisant to, kad šalia veikia ir kitas stambus pavežėjimo paslaugų tiekėjas „Taxify“. E. Metsaras sakė, kad Vilniuje kompanijos paslaugomis jau naudojosi keleiviai iš 64 šalių. „Tai labai didelis skaičius. Ši paslauga jiems yra tarsi durys į Vilnių. Ji padidina tikimybę, kad žmonės ryšis nukeliauti toliau nuo savo viešbučių ar verslo konferencijų ir geriau pažins miestą“.
Vadovas taip pat atskleidė, kad mobilioji kompanijos programėlė parsisiųsta 150 tūkst. kartų. Šis skaičius yra labai panašus į Helsinkio, nepaisant to, kad pastarasis miestas yra didesnis, o kompanija jame veikia ilgiau.
Susitikime su žiniasklaida taip pat buvo pasidalinta vizija, kaip galėtų atrodyti ateities transporto srautai. Prognozuojama, kad pavežėjimo paslaugos iki 2030-ųjų metų turėtų paaugti iki 25 proc. nuo visų automobilių nuvažiuotų kilometrų. Be to, ateityje, panašią dalijimosi koncepciją pritaikius autonominiams automobiliams, atsivertų galimybė sumažinti kelyje esančių automobilių srautą iki 90 proc.
„Uber“ Vilniuje įsikūrė 2015 metų lapkritį ir šiuo metu įdarbina apie 40 žmonių, turi kelis šimtus vairuotojų ir apie 30 tūkst. vartotojų.
