Tarpukario replika

Tarpukario replika

Tarpukariu Lietuvos laikinoji sostinė mažiausiai priminė snaudžiančią provinciją – aukštoji mada netrukdavo atskrieti tiesiai iš prašmatnių Paryžiaus salonų. Dabartiniai Kauno gyventojai, su ilgesiu prisimenantys tuos laikus, į netolimos praeities liudininkus žvelgia ne tik miesto muziejuose ar stengiasi pastebėti jos pėdsakus išlikusių pastatų fasaduose. Yra kolekcininkų, kurie savo būstus puošia ano laikotarpio baldais ir nuotraukomis, yra architektų, kurie, pasitelkdami šiuolaikines priemones, išradingai atkuria smetoniškojo miesto dvasią.

Žaliakalnis – istorinė Kauno dalis, kurioje ateinančioms kartoms išsaugomi tik vertingiausi architektūros objektai, o menkaverčiai keičiami naujais pretendentais išlikti. Taip būsimojo pastato reikšmę įvertino studijos „X-arch“ vadovas Rūstenis Milaševičius, pakviestas parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. „Tiek pastato vidumi, tiek išore norėjome perteikti Žaliakalnio dvasią“, – tvirtina architektas.

Seną namą įsigijusi verslininkų šeima – išsilavinę ir inteligentiški žmonės, todėl jie puikiai suprato, kokiame istoriškai reikšmingame rajone apsisprendė įsirengti gyvenamąjį būstą. Iš pat pradžių ketinta namą restauruoti, juolab kad sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių Kauno istorinės dalies teritoriją. Tačiau, atlikus ekspertizę, pastatas pripažintas avarinės būklės, tad statinį teko nugriauti. Architektai, atsižvelgdami į begalę reglamentų, normų ir taisyklių, pradėjo projektuoti nuo balto popieriaus lapo.

„Ne“ pažodinei interpretacijai

Nuspręsta išlaikyti tarpukario pastatams būdingą stilistiką, dekoro elementus interpretuojant ne tiesmukai ar kopijuojant, bet į juos pažvelgiant šiuolaikiškai. Su užsakovais sutarta projektuoti modernų, racionalų ir šiandienos funkcinius bei estetinius poreikius atitinkantį statinį. 4 asmenų šeima pageidavo solidaus, patogaus būsto be „pompastikos elementų ar kokio nors statuso demonstravimo“, kuriame dominuotų novatoriški šiuolaikinių technologijų paskatinti sprendimai.

Svetainės baldai, pirkti salone STUDIO CASA, savo konstrukcija, medžiagomis, formomis pateikia užuominų į tarpukariu vyravusį art deco stilių.

Svetainės baldai, pirkti salone STUDIO CASA, savo konstrukcija, medžiagomis, formomis pateikia užuominų į tarpukariu vyravusį art deco stilių.

„Name atsispindi tarpukario stilistika, o naudojamomis natūraliomis medžiagomis, augaliniais motyvais, žemės spalvomis bei patalpų orientacija stengėmės formuoti tvirtą pastato sąsają su gamtiniu Žaliakalnio audiniu: senomis medžių alėjomis, Ąžuolyno parku“, – pasakoja R. Milaševičius.

Susipažinęs su istorine medžiaga, įvertinęs sklypo užstatymo plotą praeityje, architektas stengėsi vizualiai sumažinti namo tūrį, todėl suprojektavo jį dviejų dalių – gyvenamosios ir ūkinės, sujungtų minimalistiniu stikliniu prieangiu. Pastatas „patupdytas“ į tą pačią vietą kaip ir senasis – išlaikant buvusią užstatymo liniją, tik šiek tiek pastumtas, suformuojant įvažiavimą į garažą.

Ryšys tarp praeities ir dabarties

Paradinis namo fasadas, siekiant suteikti statiniui vientisumo, kaip ir stogas, sendinta vario skarda dengtas senoviniu būdu su užkaitais, būdingu tiek tarpukario laikotarpiui, tiek moderniesiems nūdienos pastatams, taip pabrėžiant ryšį tarp praeities ir dabarties. Šis sprendimas leido išvengti ir fasadą darkančių techninių detalių: lietaus latakų, lietvamzdžių ir pan. Atsižvelgdamas į aplinkos kontekstą, gyvenamajai pastato daliai architektas parinko klasikinį dvišlaičio stogo siluetą, o ūkinei daliai – plokščią, sutapdintą.

Virtuvės lubose, virš „salos“, įrengtas užglaistomas šviestuvas „Flos USP“. Architektas jį pasirinko kaip artimą sienų ir lubų profilio detalės formai. Saikingas šviestuvas neapsunkina interjero, tiesiog skleidžia santūrų, tačiau ne vien šaltą techninį apšvietimą.

Virtuvės lubose, virš „salos“, įrengtas užglaistomas šviestuvas „Flos USP“. Architektas jį pasirinko kaip artimą sienų ir lubų profilio detalės formai. Saikingas šviestuvas neapsunkina interjero, tiesiog skleidžia santūrų, tačiau ne vien šaltą techninį apšvietimą.

Galiniai fasadai bei priestatas dengti tarpukario Žaliakalnio medinukams būdingomis dažytomis medžio masyvo dailylentėmis, tačiau šis traktavimas šiuolaikiškas, santūrus ir konstruktyvus.

Pagrindiniuose fasaduose įrengti dideli standartinio aukščio vitrininiai langai – kad į patalpas patektų natūrali šviesa. Tokia šviesa pasirūpinta ir abiejuose namo galuose įrengtuose vonios kambariuose, tik ji patenka pro išsikišusius tūrinius švieslangius. Galinius fasadus skaido ir vizualiai žemina ilgi siauri horizontalūs pirmo aukšto langai. Ūkiniame priestate suformuota aklina siena, kuri būdinga tokio pobūdžio pastatams.

Lubų perimetras pabrėžiamas tarpukario interjerams būdingu lenktu profiliu - plastiška sienų bei lubų jungtimi ir paslėptu apšvietimu. „Sukuriamas jaukus, nepretenzingas apšvietimas be jokio stiklo, gaubto ar kitų įmantrybių, tiesiog sklindantis iš plyšio“, - paaiškina architektas.

Lubų perimetras pabrėžiamas tarpukario interjerams būdingu lenktu profiliu – plastiška sienų bei lubų jungtimi ir paslėptu apšvietimu. „Sukuriamas jaukus, nepretenzingas apšvietimas be jokio stiklo, gaubto ar kitų įmantrybių, tiesiog sklindantis iš plyšio“, – paaiškina architektas.

Originalus patalpų išdėstymas

Į pastatą patenkama per stiklinį prieangį, o iš koridoriaus – į gyvenamąsias pirmo aukšto patalpas: darbo kambarį ir techninę patalpą-katilinę, kuri naudojama ir kaip ūkinė patalpa, svetainę. Tik pačiame gyvenamosios dalies gale yra erdvi virtuvė, nuo šios zonos atskirta pertvara su joje integruotais virtuvės baldais ir dvipusiu židiniu. Pertvara iš dalies pridengia valgio ruošos zoną, tačiau ši nėra izoliuota.

Svetainę nuo virtuvės zonos skiriančią sieną pagyvina priglaistomas minimalistinis šviestuvas „Flos Soft Spun Large“ (britų dizaineris Sebastianas Wrongas). Primenantis toršerą, tarsi pusiau išlindęs iš sienos, neužgožiantis tako, nekliūvantis, jis maloniai nustebina svečius.

Svetainę nuo virtuvės zonos skiriančią sieną pagyvina priglaistomas minimalistinis šviestuvas „Flos Soft Spun Large“ (britų dizaineris Sebastianas Wrongas). Primenantis toršerą, tarsi pusiau išlindęs iš sienos, neužgožiantis tako, nekliūvantis, jis maloniai nustebina svečius.

Bendroje erdvėje esantys atviri laiptai kyla į mansardiniame aukšte įrengtus vaikų kambarius ir tėvų miegamąjį. Didžiuliai langai, saugant gyventojų privatumą, suprojektuoti kiemo pusėje. Pakankamai originali drabužinės vieta – ji yra tarsi koridoriaus dalis, užima ne ką mažesnį nei kambariai plotą ir turi atskirą išėjimą į balkoną, orientuotą gatvės link. Į pagrindinį miegamąjį taip pat patenkama per drabužinę.

Būdingos dekoratyvinės detalės

Plastiškas sienų perėjimas į lubas būdavo populiarus daugelyje tarpukario interjerų. Šiame būste architektai taip pat naudojo dekoratyvinius lenktus kampinius elementus, tačiau, kaip ir kiti šiuolaikiniai elementai, jie yra stilizuoti.

Lenktų linijų būste esama ir daugiau: tai ir lubiniai bei sienoje integruojamas aptakių formų šviestuvai, tokie pat minkštieji ir korpusiniai baldai, valgomojo stalas. Valgomajame bene labiausiai ryškus šiuose namuose atkartojamas art déco stilius ir jam būdinga riešutmedžio faneruotės stalo apdaila.

Mansardinio aukšto miegamuosiuose pakanka kelių užuominų - lovos galvūgalio, šviestuvų, ir norima nuotaika sukurta.

Mansardinio aukšto miegamuosiuose pakanka kelių užuominų – lovos galvūgalio, šviestuvų, ir norima nuotaika sukurta.

Kitose patalpose gausu klasikos elementų – pilkos spalvos virtuvės baldai su įsprūdinėmis durelėmis, kurių motyvą pratęsia tokios pat spalvos įsprūdinės durys, palangių apdaila. Itališki minkštieji svetainės baldai, virtuvės stalviršiai, sieninių spintų durys koridoriuje, miegamuosiuose ir net plytelės koridoriuje bei sanitariniuose mazguose – įvairiausių pilkų atspalvių. Taip per abu aukštus pabrėžiamas stilistinis vientisumas.

Solidumo ir jaukumo interjerui suteikia sodrios medinių elementų tekstūros – tai ir minėtas išraiškingas riešutmedžio stalas, eglute išklotas ąžuolo parketas, net originali profiliuotų medžio plokščių laiptinės sienos apdaila. Pastaroji, beje, yra ir itin praktiška, nes ją lengviau prižiūrėti nei dažytas sienas.

Apšvietimo būdų įvairovė

Beveik visi šviestuvai šiuose namuose yra tarsi lubų ar sienų dalis. Architektai, norėdami labiau paryškinti lenktus lubų ir sienų sandūros profilius ir taip atskirti juos nuo horizontalios lubų dalies, pabrėžti lubų perimetrą, naudodami specialius priglaistomus aliuminio profilius, gipskartonio konstrukcijoje suformavo plyšius, kurie skirti subtiliam šviesos diodų apšvietimui. Kiti, taip pat integruoti šviestuvai, naudojant priglaistomus profilius, tarsi išauga iš sienų ar lubų, taip sukurdami spalviškai neutralų retrospektyvios nuotaikos apšvietimą, kuris nekonkuruoja su kitais interjero elementais.

 

Tėvų ir vaikų miegamuosiuose praėjusio šimtmečio nuotaiką spinduliuoja juodi bei pilki retro stiliaus šviestuvų gaubtai.

Komforto siekis

Ypač daug dėmesio projekto autorius skyrė vonios kambariams ir pirčiai, kokybiškai vonios įrangai, kuri yra neatsiejama patiriamų patogumų dalis. Antracito spalvos grindų plytelės vaikų vonioje tokios pat kaip ir pirmame aukšte, o sienų plytelės santūriai baltos, tačiau iškilaus ir išraiškingo reljefo. Erdvaus pagrindinio vonios kambario apatinė sienų dalis išklota klasikinio stiliaus profiliuotus dažyto medžio skydus primenančiomis plytelėmis, medžio imitacijos akmens masės grindų plytelės suteikia patalpai jaukumo ir elegancijos.

Erdvi pirtis įrengta priestate, atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Priepirčio vitrininiai langai įleidžia daug natūralios šviesos ir padeda neprarasti sąsajos su aplinka.

Erdvi pirtis įrengta priestate, atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Priepirčio vitrininiai langai įleidžia daug natūralios šviesos ir padeda neprarasti sąsajos su aplinka.

Namų SPA vainikuoja ūkinėje pastato dalyje įrengta erdvi pirtis su priepirčiu. Pro didžiulį pirties langą galima stebėti, kas vyksta visoje pirties zonoje ir net kieme. Jaukumo šioms sveikatinimo procedūrų erdvėms vėlgi suteikia šiltos medžio tekstūros tiek grindyse, tiek lubose.

Nuotraukos: Leonas Garbačauskas.

Komentarai

  • Labai įspūdingas namo interjeras. Tikrai įkvepiančios idėjos ir puiki stilistika. Labiausiai patiko medinės grindys, minkšti baldai ir šviestuvas sienoje.

  • Visi Rustenio darbai verti demesio , kol kas neradau nieko geresnio 🙂

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų