Šveicarams – ne konkurentai

Šveicarams – ne konkurentai

Pagaliau įvyko tai, ko technologijų pasaulis laukė pastaruosius dvejus metus, – „Apple“ pristatė išmanųjį laikrodį

Įvertinus visus iki šiol pasklidusius gandus galima teigti, kad kito pasirinkimo bendrovė neturėjo. Tiesa, „Apple“ prie šio technologijų vakarėlio prisijungė kiek pavėlavusi, nes išmaniųjų laik­rodžių vizijas jau spėjo realizuoti konkurentės „Sony“, „Samsung“, LG ir „Motorola“.

Nors prekyboje naujasis 350 JAV dolerių kainuojantis „Apple Watch“ pasirodys tik kitų metų pradžioje, o kai kurie jo duomenys, pavyzdžiui, baterijos darbo trukmė, liko neatskleisti, pasaulio žiniasklaida spėjo sudėlioti visus jo pliusus ir minusus. Techniškai „Apple“ gaminys per daug nesiskiria nuo anksčiau pasirodžiusių laikrodžių. Tai su išmaniuoju telefonu suporuojamas papildomas informacinis ekranas, turintis kelias valdymo funkcijas. Vadinasi, atėjus pranešimui ar pabodus ausinėse skambančiai dainai, iš kišenės nereikės traukti mobiliojo įrenginio – užteks žvilgtelėti į išmaniojo laikrodžio ekraną ir jį spustelėti.

Kelios kitos įdomesnės funkcijos susijusios su kūno stebėjimu. „Apple“ prietaisas gali fiksuoti pulsą, taip pat skirti judėjimo rūšis ir pagal tai matuoti fizinį aktyvumą dieną.

Vis dėlto tiek vienu, tiek kitu atveju bendrovė nepasiūlė nieko neregėto. Galbūt inovatyvių funkcijų sąrašą išplės šiam laikrodžiui skirtų programėlių kūrėjai, bet ir juos gali sustabdyti tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, sportinį laikrodį-kompiuterį, kurį naudoja bėgikai ar dviratininkai, „Apple Watch“ pakeistų nevykusiai, nes pastarasis per daug atsikišęs, neturi integ­ruoto GPS imtuvo ir negali būti panardintas į vandenį.

Tačiau vargu ar pagrindinis „App­le“ ir kitų išmaniųjų laikrodžių kūrėjų taikinys yra specializuotą sportinę įrangą gaminančios bendrovės. Atrodo, jie norėtų užsimoti kur kas plačiau ir atsiriekti dalį rinkos, kuri iki šiol priklausė kelių šimtų metų senumo tradicijas puoselėjantiems meistrams. Jeigu tikėtume plačiai atkartota „Apple“ dizainerio Johnathano Ive’o citata, šveicarų laikrodininkai dabar turėtų sunerimti.

Be anksčiau išvardytų funkcinių ypatybių, naujieji laikrodžiai, skirtingai negu konkurentai, išsiskiria išvaizda. Šiuo atveju bendrovė atsisakė jai būdingo minimalistinio požiūrio ir būsimiems pirkėjams siūlys rinktis iš įvairių apyrankių ir korpuso medžiagų, įskaitant auksą, derinių. Beje, po „Apple“ pristatymo pasirodė naujienų, kad „Samsung“ savo laikrodžius ketina tobulinti su „Diesel“ prekės ženklo dizaineriais.

Ar visa tai turėtų įbauginti šveicarus? Nelabai. Dienų pabaiga jiems žadama ne pirmą kartą. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išrastas būdas, kaip laikui skaičiuoti pritaikyti kvarco kristalus. Tuo pasinaudodamos japonų bendrovės „Casio“ ir „Seiko“ pagamino nebrangius elektroninius laikrodžius, kurie laiką skaičiavo kur kas tiksliau už šveicarišką mechaniką.

1970–1980 m. pasaulį užkariavo pingantys elektroniniai prietaisai, o šveicariškų gaminių eksportas sumažėjo daugiau kaip tris kartus, kai kuriems kūrėjams net teko pasitraukti iš verslo. Bet išlikusieji tik sustiprėjo – pelną garantavo prabangesni laikrodžiai, rodantys ne tik laiką, bet ir juos seginčių žmonių statusą. Per pastarąjį dešimtmetį šveicariškų laik­rodžių pardavimą labiausiai išaugino daugiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių kainuojantys rankų darbo šedevrai.

„Apple“ ir jos konkurentų išmanieji prietaisai tėra nauja kvarcinių laikrodžių karta, o šveicarai gamina statuso simbolį ir vieną iš nedaugelio vyrams skirtų aksesuarų. Kai kas net mano, kad išmaniųjų laikrodžių populiarumas gali išeiti į naudą tradicinių prietaisų gamintojams. Dabartinė 18–30 metų žmonių karta įpratusi valandas pažiūrėti mobiliajame telefone, todėl atskiras tik laiko matavimo funkciją atliekantis prietaisas jiems iki šiol buvo nereikalingas. Galbūt išmanieji laikrodžiai bus pradėti segti ant riešų, o vėliau pakeisti į solidų šveicarišką aksesuarą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų