Jauki svetainės zona. (Leono Garbačausko nuotr.)

Sodrūs potėpiai

Sodrūs potėpiai

Kiekvienas Nerijos Sabaliauskienės kurtas interjeras – lyg nuotykis, kurį lydi netikėti sprendimai ir išgrynintas savitas braižas. Viktorija Vitkauskaitė domisi vieno Vilniaus būsto virsmo istorija.

Garsioji „Vogue“ žurnalo redaktorė Diana Vreeland savo stilių apibūdino fraze, vėliau tapusia ir dokumentinio filmo apie šią mados legendą pavadinimu: „Akis turi klajoti“ („The eye has to travel“). Kitaip tariant, ten, kur į madą, stilių ir estetiką žvelgiama bent kiek atsakingai, nuoboduliui vietos nelieka.

Tokia pati mintis kyla ir žvelgiant į vieną naujausių N. Sabaliauskienės kurtų interjerų. Subtilus prabangos dvelksmas, drąsiai naudojamos sodrios spalvos, atidžiai parinkti apšvietimo šaltiniai, išskirtines istorijas saugantys daiktai – čia yra visko, išskyrus nuobodulį.

Vilniuje esančio būsto savininkas su dizainere siekė sukurti kuo jaukesnę ir šiltesnę erdvę. Tam pirmiausia buvo pasirinktas tamsesnis koloritas, antikvarinės detalės, romantišką ir jaukią nuotaiką kuriantis apšvietimas. „Užsakovas nebijojo eksperimentuoti, labai kūrybiškai ir tolerantiškai priėmė visas idėjas, kurias drauge aptardavome“, – prisiminė N. Sabaliauskienė.

Tamsias spalvas dizainerė sėkmingai naudoja dažname interjere. Vienas naujausių pavyzdžių viešojoje erdvėje – jos kurtas naujas sostinės Rūdninkų knygyno veidas. Vilniuje įrengto būsto interjere taip pat vyrauja ryškūs juodos, aukso, bronzos, bordo potėpiai – būsto šeimininkas yra šių spalvų gerbėjas. Netradicinis sprendimas parinktas ir kambarių durims – jos nudažytos sodria baklažano spalva.

Išskirtinį būsto portretą kuria ne tik jo koloritas, bet ir baldų bei interjero detalių istorijos. Nemažai jų – vienetiniai, sukurti derinant antikvarines ir šiuolaikines dalis. Pavyzdžiui, virtuvės stalo pagrindas – seno, specialiai šiems namams restauruoto stalo dalis. Nuėmus medinį stalviršį ir vietoj jo panaudojus stiklo paviršių baldas atrodo lengvesnis. Tokie kūrybiški žaidimai taip pat leido išsaugoti vizualiai nesumažintą virtuvės erdvę.

Svetainės zonoje esantys du staliukai sukurti iš senų, pažą vaizduojančių skulptūrų, uždengus jas stiklo stalviršiu.

Eklektikos dvasią papildo valgomojo kėdės, sąmoningai parinktos skirtingos. Dvi jų – restauruoti antikvariniai, šilkiniu audiniu aptraukti baldai. Kitos dvi – kultinio dizainerio Philippe’o Starcko kūriniai.

„Nemažai daiktų buvo pagaminta pagal mūsų sugalvotą dizainą. Pavyzdžiui, konsolė prie Sigito Staniūno paveikslo atlieka ir mini baro funkciją. Šoniniai sienos veidrodžiai praplečia erdvę ir atspindi langų šviesą“, – pasakojo N. Sabaliauskienė.

Sienų dekorui šiuose namuose skirtas ypatingas dėmesys. Akis čia klajoja ne tik po meno kūrinius, bet ir nestandartinius sprendimus – dekoratyviomis juostomis tarsi įrėmintus tapetų fragmentus. „Norėjosi, kad tapetų būtų ne per daug, bet erdvė turėtų razinkų“, – sakė dizainerė.

Erdvus holas – dažnai nepakankamai įvertinama namų vieta – taip pat darniai įsilieja į bendrą šio būsto stilistiką. Čia pastačius porą fotelių ir nedidelį stalą sukurta dar viena maža jaukumo oazė. Beje, stalas į šiuos namus atkeliavo iš vieno antikvariato Prancūzijoje.

Nuolat kintantys, tačiau ne mažiau svarbūs N. Sabaliauskienės kurto būsto elementai – namų kvapai ir gyvų gėlių kompozicijos. Šios detalės primena vieną esminių užsakovo pageidavimų – kad namuose tvyrotų romantikos dvasia.

Galerija

Komentarai

  • Pateikti interjerai išties įspūdingi bei paprastam mirtingajam turbūt nelabai prienami. Mano namas labai mažas, o kurdama namų interjerą nesamžiau jokio dizainerio. Baldus pirkau iš leojar, o idėjų sėmiausi iš plataus interneto pasaulio. Sakyčiau susikūriau namus tokius kokių norėjau ir tuo džiaugiuosi. Jaukumas grįžtant namo man pats svarbiausias.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų