Archyvo nuotr.

Šilumos tiltai grasina nuostoliais

Šilumos tiltai grasina nuostoliais

Akivaizdu, kad sovietmečiu statytiems namams nebuvo keliami energinio naudingumo reikalavimai. Jie nebuvo itin aktualūs ir prieš dešimtmetį, nors tada vis garsiau kalbėta apie tai, kad namuose būtina įrengti gerą šilumos izoliaciją, tinkamai išspręsti konstrukcijų susikirtimo vietų šiltinimo klausimą, kad neliktų vadinamųjų šilumos tiltelių, kurie ne tik didina energijos nuostolius, bet ir sudaro galimybę įsiveisti pelėsiui. Specialistai siūlo atkreipti dėmesį į pagrindinius principus, kurie leis išvengti neigiamų padarinių.

Negalima numoti ranka

Aptariamame name šilumos tiltų tikrai apstu ir dėl netinkamų sprendimų, ir dėl padarytų klaidų atliekant darbus. Namo šeimininkai patys nebuvo įsigilinę į techninius niuansus, ne viską išmanė ir pasitikėjo darbus atliekančiais statybininkais.

Senosios stogo konstrukcijos buvo visiškai išardytos, įrengtos naujos. Šilumos izoliacija irgi, atrodytų, pakankama – 28 centimetrų mineralinės vatos sluoksnis. Galbūt viskas būtų gerai, jeigu stogas būtų vientisas, be stoglangių, palei kurių kraštus akivaizdžiai juntamas šalčio dvelkimas. Kol stoglangių nereikia keisti naujais, namo šeimininkai kenčia šį nepatogumą. Akivaizdu, kad stoglangių angokraščiai įrengti netinkamai ir dėl to susiformuoja šilumos tilteliai.

Archyvo nuotr.

Jeigu ant palangės ties langų angokraščiais pastatoma deganti žvakė, pučiant stipresniam vėjui jos liepsna labai smarkiai plaikstosi. Besiskverbiantis vėjas žvakės galbūt neužpūstų, tačiau ir čia aiškiai matyti netinkamai atlikti langų montavimo darbai, dėl kurių susidaro šilumos tiltai. Namo šeimininkai manė, kad montuojant langus siūlę užtenka užsandarinti montavimo putomis. O darbus atlikę montuotojai, pasiteiravus, ar nereikia kokių sandarinimo juostų, nusijuokę paaiškino, kad tai – tik be reikalo išmesti pinigai.

Paspaudus šalčiui metalinė laukujų durų varčia pasidengia šalčiu. Durų gamintojai akcentavo, kad varčia gerai apšiltinta, šaltis tikrai nesiskverbs. Apie staktos šiluminį izoliavimą užsiminta nebuvo.

Tai – tik keli pavyzdžiai, kaip pasikliaujant statybininkais vėliau galima turėti bėdų. Toliau pateiksime specialistų komentarus, į ką būtina atkreipti dėmesį, kad namas nebūtų perpučiamas vėjo, o šilumos tiltų susidarymo tikimybė būtų kaip įmanoma mažesnė.

Problema masinė – sprendimo būdai tik keli

Šilumos tiltelius galima aptikti visuose pastatuose. Deja, pavėlavus juos pašalinti, teks graužtis dėl išaugusių sąskaitų ir padidėjusios drėgmės. Kas gi yra tie šilumos tilteliai ir į kokius aspektus būtina atsižvelgti rengiant namo projektą?

Šilumos tilteliai – padidintų šilumos srautų vietos atitvarų konstrukcijose. Jie dažniausiai susidaro šiose pastato vietose: sienos ir pamato, sienos ir stogo sankirtose, langų, fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose, perdangose, besiribojančiose su išorinėmis sienomis.

Sertifikuotas pasyvaus namo projektuotojas Martynas Ramonas šilumos tiltelius skirsto į šilumos ir ilginius tiltelius.

Specialistas pateikia keletą pavyzdžių. Štai šilumos tilteliai gali būti smeigės, naudojamos šilumos izoliacijos medžiagai tvirtinti prie apšiltinamo paviršiaus. Kadangi jų šiluminiai duomenys prastesni nei apšiltinimo medžiagos, šiuose taškuose šilumos izoliacija yra blogesnė.

Archyvo nuotr.

Ilginiai šilumos tilteliai – tai dviejų skirtingų pastato plokštumų sandūros linija. Pavyzdžiui, grindų ir sienos arba pamato ir sienos jungtis, stogo ir sienos, sienos ir lango, sienos ir lauko durų jungtys. „Kuo geresnė konstrukcija, tuo ilginio šilumos tiltelio įtaka bendram šiluminės energijos balansui bus mažesnė“, – aiškina M. Ramonas.

Pašnekovas projektuojant ir statant energiškai efektyvų pastatą rekomenduoja vadovautis „Pieštuko taisykle“. Tai reiškia, kad pastato išorinis apvalkalas ir skirtingų konstrukcijų sandūros turi būti izoliuotos nenutrūkstamai, tiksliau – apšiltinimo sluoksniai, pavyzdžiui, šlaitiniame stoge ir su juo besijungiančioje sienoje turi susisiekti.

„Jei paimtumėte namo vertikalinį pjūvį ir jo kontūru vestumėte pieštuką, visos jungčių vietos, kuriose sustojate, gali būti problemiškos, tad jas reikia kruopščiai apgalvoti dar projektavimo stadijoje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ilginio tiltelio įtaka bendram energijos balansui yra ženkli. Jei tinkamai neįvertinsime ilginių šilumos tiltelių, vargu ar pastatas pateks į projektuojamą energinio efektyvumo klasę“, – įspėjo M. Ramonas.

Pataria atkreipti dėmesį į pagrindinius principus

Specialistas įsitikinęs, kad išvengti šiluminių tiltelių sukeliamų problemų padeda praktika. Lietuvos inžinieriai, konstruktoriai, architektai yra sukaupę nemažai patirties, susidūrę su įvairiais atvejais, tad jau žino, kaip spręsti panašaus pobūdžio problemas. Svarbu, kad prieš patvirtindami projektą projektuotojai, architektai įvertintų šilumos tiltelių įtaką bendram pastato energijos balansui.

Gali atsitikti taip, kad kaip tik ilginių šilumos tiltelių verčių koregavimo atveju bus pasiektas pageidaujamas pastato energinio efektyvumo klasės rezultatas. Projektavimo stadijoje korekcijos yra kur kas pigesnės ir efektyvesnės nei statybų procesu metu. Kaip vieną iš dažniausių problemų specialistas išskiria ir tai, kad A arba A+ energinės klasės pastatuose būtina suskaičiuoti ilginius šilumos tiltelius, tačiau kartais jie suskaičiuojami labai paviršutiniškai arba suskaičiuojami ne visi mazgai.

Archyvo nuotr.

Ilginiai šilumos tilteliai yra be galo svarbūs, bet reikia neužmiršti ir kitų energiškai efektyviam pastatui būtinų kriterijų. M. Ramonas statantiems individualų namą ar kitą pastatą rekomenduoja atkreipti dėmesį į sandarumą, pastato atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą, langų plotą ir orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Šilumos izoliacijos medžiagų specialistas Andrius Buska sako, kad dažniausiai susiformavusius šilumos tiltelius nustatyti ir pašalinti nėra sunku taikant tinkamus sprendimus. Tačiau būna ir itin sudėtingų atvejų, ypač balkonų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose ar langų, durų kraštuose.

Archyvo nuotr.

„Pavyzdžiui, stogo ir sienos sandūros išorinių ar vidinių kampų šilumos tiltus pašalinti paprasčiau, tačiau jei pamatai sujungti su siena, šilumos tiltų naikinimas kur kas sudėtingesnis“, – sakė A. Buska.

Padariniai kainuos brangiau nei išankstinis pasiruošimas

Specialistai pažymi, kad pigiausia ir paprasčiausia – išvengti šilumos tiltelių, o ne koreguoti padarinius. Todėl būtina prieš statant namą projekte numatyti detalizuotas konstrukcijų sandūrų jungtis. Neskiriant tam pakankamai dėmesio, netrukus pradeda matytis trūkumai, o sąskaitos už šildymą ima liūdinti.

„Su šilumos tiltais tiesiogiai susijęs ir mūsų gyvenimo komfortas, šilta aplinka bei namo konstrukcijų ilgaamžiškumas. Jei projektuodami namą nespręsime šilumos tiltų problemos, netrukus galime sulaukti liūdnų padarinių“, – kalbėjo A. Buska.

Archyvo nuotr.

Pašnekovai ypač pabrėžia, kad dėl susidariusių šilumos tiltų dažniausiai padidėja ir šilumos energijos poreikis, sumažėja vidaus sienų paviršiaus temperatūra, todėl ant sienų atsiranda drėgmė, pelėsis, grybeliai, o tai ne tik daro įtaką pastato ilgaamžiškumui, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Dėl šių priežasčių verta užtikrinti sklandų statybos darbų procesą laiku ir pasitariant su specialistais.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų