Linos Fisheye fotografija

Rąstinis namelis – tarp miesto ir gamtos

Rąstinis namelis – tarp miesto ir gamtos

„Miško apsuptyje stovintis rąstinis namas organiškai susilieja su gamta, tačiau puikiai galėtų stovėti ir miesto centre“, – sako architektė Jovita Pauplienė. Ji pripažįsta, kad užsakovo noras statyti namą Pavilnių regioninio parko teritorijoje buvo nemenkas iššūkis, nes teko laviruoti tarp norų ir parko direkcijos reikalavimų.

Pagrindinis užsakovo lūkestis buvo gyventi rąstiniame name, visus kitus sprendimus jis paliko architektei. Projektuojant daug ką reikėjo derinti su parko direkcija. „Teritorija yra gana ribota tiek dėl planavimo ir architektūros, tiek dėl kitų sprendimų. Aiškūs buvo tik užsakovo pageidaujami kambariai, pagalbinių patalpų dydis, nes jis daug sportuoja ir turėjo ypatingų pageidavimų“, – pasakoja J. Pauplienė.

Nors architektė laisvės turėjo nedaug, tačiau laviravimas tarp dviejų skirtingų pusių davė džiuginantį rezultatą. Pasak jos, nors namui statyti naudotos tradicinės medžiagos, jis dvelkia modernumu.

Linos Fisheye fotografija

Projektuodama statinį miško apsuptyje J. Pauplienė sako galvojusi ir apie visai šalia esantį miesto centrą – būtent ši mintis neleido pasiduoti kaimiškai architektūrai. Tiesa, dalis akcentų (medinės stogo ar balkono detalės) atrodo tradiciškai, tačiau bendras įspūdis yra šiuolaikiškas. Jį sustiprina ir subtili rąstų spalva.

Architektė pripažįsta, kad rąstai verčia galvoti ir apie ateitį, numatyti kelis žingsnius į priekį, nes laikui bėgant „vaikšto“. Projektuodama namą ji iš karto turėjo suplanuoti vamzdyną, šildymo sistemą, elektrą ir kitus technologinius aspektus.

Taisykles diktuojantys rąstai

Rąstai – medžiaga, prie kurios reikia derintis ir laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, renkantis stogo dangą. Molines čerpes šlaitiniam stogui pasiūliusi architektė aiškina, kad rąstams reikalinga apkrova, todėl visos lengvos medžiagos iš karto atmetamos ir net nesiūlomos klientui.

Linos Fisheye fotografija

Namo planą lėmė ir kitos rąstų savybės – aukštis, ilgis, proporcijos. J. Pauplienės teigimu, pasirinkti masyvesni, o ne tekinti ir derinti su grubesnėmis medžiagomis. Taip namo aplinkoje atsirado akmuo, o ne plytelės ar trinkelės, kurios nederėtų prie masyvios medienos. Vis dėlto architektė pastebi, kad svajojantieji apie rąstinius namus turėtų gerai paskaičiuoti išlaidas, nes medis „užduoda toną“ ir kitiems elementams.

Architektė džiaugiasi, kad užsakovo reikalavimai ir pritarimas šiandien leidžia džiaugtis galutiniu rezultatu. Pasak jos, net praėjus šiek tiek laiko namas atrodo gaiviai, o kasdien tik bręsta – molinių čerpių stogo slegiami rąstai pamažu „susiguli“.

Linos Fisheye fotografija

J. Pauplienė pastebi, kad nors regioninio parko aplinka įpareigoja pernelyg nenukrypti nuo to tradicinės architektūros, kuri yra šiek tiek morališkai pasenusi. Jos tikslas buvo sukurti kuo šiuolaikiškesnį statinį, nepamirštant ir jo aplinkos. Architektei pavyko: šis projektas – puikus pavyzdys, kad rąstinis namas nebūtinai turi priminti kaimo turizmo sodybą. „Tai namas, puikiai tinkantis miestui“, – savo darbą apibendrina J. Pauplienė.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų