Protų mūšis

Protų mūšis

Technologijų milžinės investuoja milijardus į permainas kuriančią technologiją

Holivudo filmų siužetus, žurnalų viršelius ir aibes spaudos puslapių užkariavusios dirbtinio intelekto (DI) ir žmonijos varžybos sulaukia daug dėmesio. Mėgstantieji piešti juodą ateitį įspėja, kad DI gali nusinešti darbo vietas, nepaisyti įstatymų ir pradėti karus. Bet tai tolimos ateities prognozės. Šiandien konkuruoja ne žmonės ir mašinos, o pasaulio technologijų milžinės, karštligiškai investuojančios tam, kad DI srityje išsiveržtų į priekį.

Eksponentiškai augantys skaitmeninių duomenų kiekiai, nepaprasta skaičiuojamoji galia ir puikūs algoritmai pakurstė entuziazmą šiame anksčiau mažai kam rūpėjusiame informatikos krašte. Didžiausios Vakarų technologijų bendrovės, įskaitant „Alphabet“ (pirminę „Google“ įmonę), „Amazon“, „Apple“, „Facebook“, IBM ir „Microsoft“, negaili investicijų plėsti DI pajėgumus, neatsilieka ir kolegės iš Kinijos. Nors technologijų įmonių investicijas į DI sunku atskirti nuo kitų jų investicijų rūšių, 2017-ųjų su DI susijusių susijungimų ir įsigijimų suma pasaulio mastu, „PitchBook“ duomenimis, jau pasiekė apie 21,3 mlrd. JAV dolerių (žr. 1 grafiką), t. y. apie 26 kartus viršijo 2015 m. sumą.

Iš DI srities bendrovėms aktualiausias sistemų mokymasis. Kompiuteriai analizuoja duomenis, kad galėtų atpažinti pasikartojančias struktūras ir prognozuoti, net jei nėra konkrečiai tam užprogramuoti. Šiandien technologijų sektorius šią metodiką taiko įvairiausiems tikslams, įskaitant interneto reklamos parinkimą, produktų rekomendavimą, papildytąją realybę ir savivaldžius automobilius. „Uber“ DI tyrimams vadovaujantis Zoubinas Ghahramani mano, kad DI pasaulį pakeis ne mažiau nei kompiuterių išpopuliarėjimas.

Tikėtiną DI poveikį galima suprasti pažvelgus į duomenų bazes. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio jos leidžia pigiai kaupti informaciją, perprasti įvairius klausimus, atlikti kognityvines užduotis, pavyzdžiui, valdyti atsargas. Duomenų bazės tapo pirmosios programinės įrangos kartos varomąja jėga, o nauja karta dėl DI bus daug labiau prognozuojanti ir reaguojanti, sako Frankas Chenas iš rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“. Vienas iš ankstyvų pavyzdžių, ko tikėtis – programa „Google Gmail“, kuri skenuoja e. laiškų turinį ir pasiūlo greitai, vienu palietimu atsakyti mobiliaisiais įrenginiais.

Kaip ir tuomet, kai kilo naujų technologijų banga, tarkime, išpopuliarėjo asmeniniai kompiuteriai ar mobilieji telefonai, DI gali apversti technologijų milžinių verslą, padėdamas kitaip tvarkytis su esama veikla ir sugalvoti naujų krypčių. Sykiu jaučiama ir grėsmė. „Jei esate technologijų įmonė ir neformuojate DI kaip kertinės kompetencijos, jums neišvengiamai teks priimti išradimą iš išorės“, – sako dešinioji bendrovės „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso ranka Jeffas Wilke’as, vadovaujantis „Amazon“ pasaulinių vartotojų padaliniui.

Varžymosi, didelių vilčių ir perdėto liaupsinimo kurstomas DI bumas gali priminti Kaliforniją kadaise apėmusią aukso karštinę.

Varžymosi, didelių vilčių ir perdėto liaupsinimo kurstomas DI bumas gali priminti Kaliforniją kadaise apėmusią aukso karštinę. Nors kinų įmonės, tarkime, „Baidu“ ir „Alibaba“, irgi investuoja į DI ir naudoja jį vidaus rinkoje, šioje srityje ryškiausiai matomos vakarietiškos technologijų įmonės. Daugumos vertinimu, pirmauja „Alphabet“, ne pirmus metus iš DI uždirbanti gražaus pelno ir susirinkusi daug žymiausių tyrėjų. Bet dar anksti, ir lenktynės anaiptol nesibaigė. Artimiausiais metais didžiosios technologijų įmonės konkuruos trijose srityse: toliau varžysis dėl talentingų žmonių, kad jie padėtų mokyti korporacines smegenis, sieks veiksmingiau nei konkurentai taikyti sistemų mokymąsi jau vykdomoje veikloje ir pasitelkusios DI bandys kurti naujus pelno centrus.

Savantizmo aukos

Įnirtingiausiai graibstomi talentingi žmonės – jų trūksta labiau nei duomenų ar skaičiuojamosios galios. DI kūrėjų, kurie gebėtų sumaniai taikyti sistemų mokymosi metodikas dirbdami su duomenų aibėmis, reikia gerokai daugiau, negu yra geriausių šias metodikas studijavusių studentų.

„Šiandien DI sistemos yra tarsi savantizmo aukos, – sako Gurdeepas Singhas Pallas iš „Microsoft“. – Jos puikiai susidoroja su tuo, ką daro, bet jei jas naudoji netinkamai – gali nutikti tikra tragedija.“ Surasti tinkamų žmonių gali būti įmonės gyvybės klausimas (kai kurios startuolės žlunga, nes neturi tinkamų DI naudojimo gebėjimų). Todėl bendrovės vis dažniau siaubia aukštąsias mokyklas, samdydamos dėstytojus ir dar studijų nebaigusius studentus.

„Karjeros kontaktų mugės šiandien primena nevaldomus juodojo penktadienio išpardavimus „Walmarte“ prieš Padėkos dieną“, – sako Andrew Moore’as, vadovaujantis Carnegie Mellono universiteto informatikos mokyklai, sėkmingai besiskinančiai kelią DI srityje (2015-aisiais šios mokyklos robotikos katedroje prasisuko „Uber“). Talentų ieškoma ir mokslo konferencijose, pavyzdžiui, Long Biče, Kalifornijoje, vykusioje „Neural Information Processing Systems“. Geriausia talentų trauka – garsūs DI mokslo vardai: žmonės gali susivilioti dirbti kartu su Yannu LeCunu iš „Facebook“ ar Geoffrey Hintonu iš „Google“, anksčiau dėsčiusiais ir vis dar palaikančiais ryšius su universitetais. Jei nepakankamai vilioja milžiniškas atlyginimas, gali pasirodyti patraukli galimybė naudotis nuosavybės duomenimis.

Nepasiteisinus nė vienam iš minėtų metodų, įmonės perka ištisas startuoles. Technologijų sektorius šią tendenciją pirmą kartą pastebėjo 2014 m., kai už startuolę „DeepMind“, neturėjusią nei įplaukų, nei produkto, kurį būtų galima parduoti, bet turėjusią giliojo mokymosi tyrėjų komandą, „Google“, kaip skaičiuojama, paklojo apie 500 mln. JAV dolerių. Vėliau toji komanda sukūrė programą, kuri įveikė pasaulinį „Go“ čempioną. Kitos įmonės taip pat negailėdamos pinigų pirko nuostolingas startuoles, paprastai vertinamas ne pagal būsimą pelną ir net ne pagal prekybos apimtį, o įkainojant darbuotojus – dažnai net po 5–10 mln. JAV dolerių už vieną.

Už uždarų durų

Įmonės laikosi skirtingos filosofijos, kaip panaudoti darbuotojus. Vienos, kaip antai „Microsoft“ ir IBM, daug investuoja į DI tyrimus ir skelbia daug mokslinių darbų (žr. 2 grafiką), bet nereikalauja, kad tyrėjai taikytų atradimus pinigus generuojančioje veikloje. Kitoje skalės pusėje – „Apple“ ir „Amazon“. Jos neužsiima grandioziniais tyrimais, bet tikisi, kad viskas, kas nuveikta, bus panaudota produktuose, ir nepasakoja, ką veikia. „Google“ ir „Facebook“ pozicija dėl klausimo, ar mokslininkai turi plūktis tik dėl pinigus teikiančių sumanymų, yra kažkur apie vidurį.

Įmonėms intensyviai varžantis dėl talentų, slapukautojoms gali tekti labiau atsiverti. „Jei sakai: ateikit pas mus dirbti, bet šiukštu niekam nepasakokit, ką darot, žmonės neateis, nes tai karjeros žlugdymas“, – aiškina Y. LeCunas, vadovaujantis „Facebook“ DI tyrimų laboratorijai. Avanpostus Vakaruose steigti ir JAV tyrėjus samdyti bandančioms Kinijos milžinėms taip pat aktualu slaptumą suderinti su poreikiu pritraukti žmonių. „Baidu“ Silicio slėnyje atidarė dvi į DI tyrimus orientuotas laboratorijas – vieną 2013-aisiais, kitą – 2017 m. Vakarų DI tyrėjai šias laboratorijas vertina gerai, bet mieliau renkasi dirbti amerikiečių milžinėms, iš dalies – dėl šių skaidrumo.

DI – tai tarsi milijonas praktikantų, sako Benedictas Evansas iš „Andreessen Horowitz“. Sėkmingai pritraukus stiprių, su DI dirbančių žmonių, įmonių darbo jėga išauga eksponentiškai.

DI – tai tarsi milijonas praktikantų, sako Benedictas Evansas iš „Andreessen Horowitz“. Sėkmingai pritraukus stiprių, su DI dirbančių žmonių, įmonių darbo jėga išauga eksponentiškai. Ta skaičiuojamoji galia integruojama į esamą įmonių veiklą.

DI nauda akivaizdžiausia įmonėms prognozuojant, ko nori naudotojai. Antai maždaug tris ketvirčius per „Netflix“ žiūrimo turinio ir daugiau kaip trečdalį per „Amazon“ perkamų daiktų žmonės pasirenka pagal automatines rekomendacijas ir pasiūlymus. Populiarią programėlę „Instagram“ valdanti „Facebook“ moko sistemas atpažinti tekstų, nuotraukų ir vaizdo įrašų turinį, kad naudotojams galėtų rodyti tai, kas jiems aktualu, ir filtruoti šlamštą. Anksčiau turinys buvo rodomas chronologiškai, bet įrašus ir skelbimus parinkus pagal aktualumą naudotojai įtraukiami labiau.

„Facebook“ taikomojo DI grupės vadovas Joaquinas Candela tvirtina, kad be sistemų mokymosi įmonė niekada nebūtų pasiekusi dabartinį mastą. Paieškoje DI nenaudojusioms arba vėlai jį įdiegusioms įmonėms, pavyzdžiui, „Yahoo“ ir jos paieškos varikliui, taip pat „Microsoft“ siūlomam „Bing“, sekėsi prastai.

Taikydamos DI įvairioje veikloje, „Amazon“ ir „Google“ nuėjo toliausiai. Dėl sistemų mokymosi „Amazon“ interneto ir fizinės operacijos atliekamos efektyviau. Įmonės užsakymų vykdymo centruose dirba apie 80 tūkst. robotų. Be to, DI padeda grupuoti atsargas ir spręsti, kuriems sunkvežimiams perduoti siuntinius. Ruošiant maisto produktų užsakymus naudojamas kompiuterinis regėjimas, atrenkantis klientams pristatyti tinkamas pakankamai sunokusias ir šviežias braškes bei kitus vaisius. Įmonė taip pat kuria bepilotes skraidykles, kurios vieną dieną pristatys užsakymus.

„Google“ DI taiko turiniui vaizdo įrašų svetainėje „YouTube“ klasifikuoti ir (daliai) netinkamo turinio filtruoti, taip pat žmonėms identifikuoti ir grupuoti programėlėje „Google Photos“. Operacinė sistema „Android“ taip pat turi DI komponentą, kuris užtikrina sklandesnį sistemos darbą ir padeda prognozuoti, kurios programėlės domina žmones. Laikoma, kad DI srityje „Google Brain“ tyrimų grupė bene geriausiai moka pelningai taikyti sistemų mokymosi pasiekimus, pavyzdžiui, tobulindama paieškos algoritmus. O britų bendrovė „DeepMind“ gal niekada ir neneš savo pirminei įmonei „Alphabet“ daug realių pajamų, bet padėjo sutaupyti padidinusi jos valdomų pasaulinių duomenų centrų energinį efektyvumą (o „Go“ eksperimentas buvo puikus viešųjų ryšių žingsnis).

Paslaugų teikėjai konkuruoja bandydami pasitelkę DI diferencijuoti pasiūlymus ir nepaleisti savo klientų.

DI taip pat taikomas vidiniuose įmonių procesuose. IBM DI platformos „Watson“ vadovas Davidas Kenny prognozuoja, kad bus dviejų tipų DI: vienos įmonės užsidirbs, pelno paslaugas su DI siūlydamos fiziniams vartotojams, kitos – įmonėms. Realiai dėl technologijų milžinių turimų debesijos padalinių tuodu pasauliai susipina. Paslaugų teikėjai konkuruoja bandydami pasitelkę DI diferencijuoti pasiūlymus ir nepaleisti savo klientų. Trys didžiausi – „Amazon Web Services“, „Microsoft“ priklausantis „Azure“ ir „Google Cloud“ – siūlo API sąsajas, kitoms įmonėms suteikiančias sistemų mokymosi bazę. Antai „Microsoft“ debesijos paslauga „Azure“ padėjo „Uber“ sukurti tapatybės patvirtinimo įrankį, kuris prieš darbą prašo vairuotojų nusifotografuoti. „Google Cloud“ siūlo įdarbinimo API sąsają, kuri padeda įmonėms parinkti geriausias pareigas darbo ieškantiems žmonėms.

Be DI negerai

Daugelis įmonių iš kitų sektorių (nuo mažmeninės prekybos iki medijos) turėtų išlošti iš DI demokratizacijos – taip šį procesą vadina užsiimantieji debesija. Įmonėms, kurioms trūksta įgūdžių arba dydžio, kad reikiamus pajėgumus galėtų sukurti pačios, skirti DI pasiūlymai debesijos rinkoje (jos vertė siekia 250 mlrd. JAV dolerių) gali atnešti gražaus pelno. Bet tiekėjams dažnai tenka pritaikyti API prie sudėtingų klientų poreikių, o tam reikia laiko. Jau seniai programine įranga prekiaujančiai ir palaikymą siūlančiai „Microsoft“ šioje srityje turėtų gerai sektis. „Google Cloud“ vadovaujanti Diane Greene tikina, kad tik laiko klausimas, kada DI pasiūlymai galės vis dažniau apsitarnauti patys.

IBM – tai dar viena varžovė, finansavusi grandiozinę savo platformos „Watson“ rinkodaros kampaniją. DI tyrėjai į didelį konsultacijų padalinį turinčią ir tuo, kad sugaištą laiką vertina labiau už duomenis, garsėjančią IBM įprastai rimtai nežiūri. Įmonės kritikai taip pat pabrėžia, kad iš esmės IBM pati neturi unikalių duomenų, net jei į „Watson“ investavo per 15 mlrd. JAV dolerių, o 2010–2015 m. dar 5 mlrd. išleido pirkdama įmones, daugiausia turėdama tikslą apsirūpinti nuosavybės duomenimis. Bet IBM trūkumai nebūtinai ją stabdys. Daugumos įmonių vadovai jaučiasi spaudžiami turėti DI strategiją ir negailės pinigų, kad galėtų kuo greičiau tokią įsigyti.

Iki šiol pagrindinis technologijų milžinių tikslas bandant taikyti DI buvo gerai uždirbti iš esamos veiklos. Artimiausiais metais iš DI jos tikisi naujų veiklos rūšių. Intensyviai konkuruojama virtualiųjų asistentų srityje. Išmanieji telefonai labai gerai pažįsta savo naudotojus, bet DI pagrindu sukurti virtualieji asistentai – nesvarbu, ar įdiegti telefone, ar išmaniajame garsiakalbyje – siekia perkelti santykius į kitą lygį. Pirmoji jų potencialu susidomėjo „Apple“, 2010-aisiais įsigijusi balso asistentę Siri. Vėliau daug investavo „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, todėl jų asistentai geriau moka atpažinti kalbą. Asistentus taip pat bando siūlyti „Samsung“, „Facebook“ ir „Baidu“.

Vienas algoritmas visiems valdyti

Nežinia, ar autonominiai garsiakalbiai užkariaus didelę rinką, bet tikrai aišku, kad naudodami interneto funkcijas žmonės nebeapsiribos tekstu. „Visos įmonės supranta, kad tas, kam priklausys tas vartotojus stabdantis segmentas, valdys rinką“, – sako Pedro Domingosas, parašęs knygą apie DI „The Master Algorithm“ („Viršiausiasis algoritmas“).

Tolesnėje ateityje papildytosios realybės įrenginiai bus kitas su DI susijęs galimybių šaltinis. Pirmieji papildytosios realybės pavyzdžiai – pranešimų programėlė „Snap“ ir žaidimas mobiliesiems „Pokémon Go“. Bet papildytoji realybė galėtų radikaliau pakeisti žmonių santykį su internetu, kad jie skaitmenine informacija galėtų naudotis ne mažame ekrane, o supančioje aplinkoje. Papildytosios realybės įrenginiai leis naudotis portatyviomis DI funkcijomis, pavyzdžiui, sinchroniniu vertimu ir veidų atpažinimu.

Papildytosios realybės lenktynėse didžiosios technologijų įmonės tik neseniai baigė apšilimo fazę. „Google“ ir „Apple“ pristatė papildytosios realybės programavimo įrankius; abi nori, kad programuotojai kurtų jų platformose siūlomą papildytąją realybę naudojančias programėles. Taip pat skubama kurti papildytosios realybės aparatinę įrangą. „Google“ viena pirmųjų pristatė papildytosios realybės akinių prototipą, deja, nesėkmingą. „Microsoft“ sukūrė akinius, kuriuos pavadino „HoloLens“, bet kadangi jie kainuoja 3–5 tūkst. JAV dolerių, tai – nišinis produktas. Manoma, kad savo variantus pasiūlyti planuoja ir kitos įmonės, įskaitant „Facebook“ ir „Apple“. Pirmavimas DI srityje gali tapti galimybe tapti rimtu lyderiu ir šiose naujose šakose.

Tai ypač galioja savivaldžiams automobiliams. Norėdamos sukaupti kuo daugiau nuosavybės duomenų, technologijų įmonės sukaria milijonus kilometrų ir, naudodamos kompiuterinį regėjimą, moko sistemas atpažinti realaus pasaulio objektus. Tuo galima labai daug išlošti. Asmeninis transportas – milžiniška rinka, pasaulyje verta apie 10 trln. JAV dolerių. O tas, kas sėkmingai perpras savivaldžius automobilius, sukauptas žinias galės pritaikyti ir kituose DI sumanymuose, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių ir robotų srityje. Kitaip nei paieškos variklių naudotojai, kurie gauna tiesiog gerą paslaugą, savivaldžių automobilių naudotojai veikiausiai pirmenybę teiks maksimaliam saugumui, t. y. didžiulės naudos gali tikėtis įmonės, kurios sėkmingiausiai įdarbins DI realaus pasaulio vaizdui fiksuoti ir išsiskirs mažiausiu avarijų skaičiumi.

Kiekviena kompanija šio uždavinio imasi skirtingai. Kinų milžinė „Baidu“ bando kurti savivaldžiams automobiliams skirtą operacinę sistemą, kaip kad „Google“ kūrė mobiliesiems skirtą „Android“ (nors neaišku, kaip kompanija planuoja užsidirbti pinigų). „Alphabet“ bando kurti savivaldžius automobilius. Bandymų imasi ir „Uber“, elektromobilių gamintojas „Tesla“, krūva beveik nežinomų startuolių ir vis daugiau automobilių pramonės senbuvių. (Kalbama, kad „Apple“ su automobiliais susijusius savo užmojus sumažino.)

Savivaldžiai automobiliai – tik vienas pavyzdys, kaip technologijų bendrovių DI strategijos iš virtualaus programinės įrangos pasaulio veržiasi į aparatinės įrangos karaliją.

Savivaldžiai automobiliai – tik vienas pavyzdžių, kaip technologijų bendrovių DI strategijos iš virtualaus programinės įrangos pasaulio veržiasi į aparatinės įrangos karaliją. Ne viena įmonė, įskaitant „Alphabet“, „Apple“ ir „Microsoft“, taip pat investuoja kurdamos galingus specializuotus DI lustus, kuriuos naudos įvairioje veikloje. Jų lustai konkuruos su gaminamais technologijų bendrovės NVIDIA, kuri iš įvairioms DI sritims, kaip antai savivaldžiai automobiliai ir virtualioji realybė, skirtų galingų lustų susikūrė imperiją.

Neaišku, ar „Alphabet“, „Apple“ ir kitos panašios bendrovės pardavinės savo lustus konkurentų įmonėms, ar pasiliks sau. Jos turi pagrindo kuriamas inovacijas naudoti savo paslaugoms tobulinti, užuot nuomojusios ar pardavusios varžovėms, ir tai gali tapti problema, jei dėl to tik saujelė įmonių įgis reikšmingą pranašumą elementarios skaičiuojamosios galios srityje.

Todėl kyla platesnis klausimas: ar DI neskatins tolesnės galios koncentracijos šiandienių skaitmeninių milžinų rankose? Prisiminus, kad technologijų senbuvės yra gerai apsirūpinusios duomenimis, skaičiuojamąja galia, išmaniaisiais algoritmais ir talentingais žmonėmis, ką ir kalbėti apie atsiplėšimą investicijų srityje, atrodo tikėtina, kad daug DI teikiamų pranašumų atiteks būtent joms. Istorija rodo, kad verta tikėtis koncentracijos – ir duomenų bazės, ir asmeniniai kompiuteriai leido dominuoti saujelei technologijų įmonių, net jei ne visiems laikams („Oracle“ ir IBM dominavo duomenų bazių srityje, „Microsoft“ ir „Apple“ – asmeninių kompiuterių).

Pagal reikšmingus parametrus – talentus, skaičiuojamąją galią ir duomenis – DI srityje, regis, pirmauja „Google“. Ji gali sau leisti samdyti protingiausius žmones ir turi tokią projektų įvairovę (nuo bepiločių orlaivių iki automobilių ir išmaniosios programinės įrangos), kad sistemų mokymusi besidomintys žmonės retai iš čia išeina. Kitoms kompanijoms tenka mokytis DI vertinti rimtai, vis dėlto „Google“ įkūrėjai nuo pat pradžių susižavėjo sistemų mokymusi ir tai visada laikė konkurenciniu pranašumu.

DI dvasiniai namai

Kai kuriems technologijų sektoriaus veikėjams, pavyzdžiui, „Teslos“ ir raketų gamintojos „SpaceX“ vadovui Elonui Muskui, neramu, kad „Alphabet“ ir kitos įmonės monopolizuoja DI talentus ir žinias. Susivienijęs su keliais žymiais Silicio slėnio vadovais, jis finansavo pelno nesiekiančią mokslinių tyrimų organizaciją „OpenAI“, kurios užduotis – plėtoti korporacijoms nepriklausantį DI.

Kaip ir kitiems, E. Muskui neramu, kas laukia kuriai nors įmonei perkandus bendrąjį intelektą, kai kompiuteris pagaliau galės, net specialiai neužprogramuotas, įveikti bet kurią žmonių atliekamą užduotį. Turbūt tai tolimų dešimtmečių vizija, bet tai netrukdo „Google“ apie ją kalbėti.

„Žinoma, kad norime perprasti bendrąjį DI“, – sako „Google Brain“ vadovas Jeffas Deanas. Kuriai nors įmonei sulaukus sėkmės, konkurencinis kraštovaizdis gali neatpažįstamai pasikeisti.

Kol kas daug priklausys nuo to, ar technologijų įmonės bus atviros ir linkusios bendradarbiauti. Šiandien daugelis bendrovių ne tik skelbia mokslinius darbus, bet ir leidžia naudotis savo sistemų mokymosi programinės įrangos bibliotekomis, konkurentėms ir nepriklausomiems programuotojams siūlydamos vidinius įrankius. „Google“ biblioteka „TensorFlow“ – ypač populiari. „Facebook“ leidžia naudotis pora savų bibliotekų – „Caffe2“ ir „Pytorch“. Atvirumas suteikia strateginių pranašumų. Naudojant bibliotekas randami riktai ir klaidos, o jas valdančios įmonės užsidirba reputacijos taškų. „Saugokitės dovanas duodančių gykų“, – šmaikštauja Orenas Etzioni, vadovaujantis mokslinius tyrimus vykdančiam Alleno dirbtinio intelekto institutui, irgi pelno nesiekiančiai organizacijai.

Vienas šios srities guru nerimauja, kad tokios bibliotekos kaip „TensorFlow“ suburs talentingus tyrėjus, bet bibliotekų savininkai gali vėliau pradėti imti mokestį ar kitais būdais naudoti jas pelnui gauti. Gali paaiškėti, kad toks atsargumas pasvertas, bet apėmus aukso karštinei retas galvoja apie ilgalaikę perspektyvą. Būtent tai ir vyksta Silicio slėnyje. Dauguma technologijų asų per daug užvaldyti DI potencialo ir žadamo pelno, kad pernelyg jaudintųsi dėl ateities.

Komentarai

  • Skaitmeninius duomenis pas mus kompanijoje pradėjo valdyti su nauja valdymo sistema iš Terra project, manau tai galima bent minimaliai pritraukti prie kasdieninio DI, kadangi organizaciniai darbai yra perduodami automatiškai veikiančiam mechanizmui. Kol kas jokių problemų nekilo, lauksim kaip bus toliau.
    P.S. straipsnio autoriui – rašosi ne „startuolės“ o „startuoliai“

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų