(Karolio Kavolėlio nuotr.)

Privatumo mainai: mums – duomenų, jums – dovanų

Privatumo mainai: mums – duomenų, jums – dovanų

Nemažai žmonių jau lyg ir susitaikė, kad technologijų amžiuje tenka aukoti savo privatumą. Kodėl gi tada nepasiėmus siūlomos naudos?

Naudodamiesi „Google Maps“ maršruto planavimo funkcija piko metu, vairuotojai gali lengvai pamatyti, kurios gatvės nepravažiuojamos, o kuriose eismas laisvesnis. Tačiau kaip pati sistema sužino, kur mieste didžiausi kamščiai? Daugelis vartotojų naudoja telefonus su „Android“ operacine sistema, todėl „Google“ algoritmams tereikia suskaičiuoti prisijungusių aparatų skaičių tam tikroje miesto gatvėje. Jei kažkur tokių vartotojų yra daug ir jie juda labai lėtai, galima įtarti, kad būtent jie ir sėdi automobiliuose.

Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip paaukojus privatumą galima gauti daugiau patogumo. Tokiu būdu sužinote naudingą informaciją, o jūsų vardas ar pavardė šiuo konkrečiu atveju bendrovei pernelyg nerūpi – duomenys yra nuasmeninti, agreguoti ir duomenų sraute esate ne Vardenis Pavardenis, o eismo vienetas.

Vietos nustatymas praverčia kur kas daugiau atvejų – nuo autobusų grafikų pateikimo, jei žmogus ilgai laukia stotelėje, iki galimybės sekti, kur yra jūsų draugai, šeimos nariai ar bendradarbiai. Nors tai verčia kilstelėti antakį, šią idėją palaikantieji sako, kad jei artimieji dažnai dalijasi buvimo vieta socialiniuose tinkluose, kodėl to neperkėlus į patogesnį formatą?

Mobiliojo ryšio operatoriai gali sekti, kada ir kur vartotojas atsijungė nuo tinklo, o kai telefone įjungtas GPS režimas, įmanoma nustatyti ir dar tikslesnę vietą. Tai naudinga, kai pasimeta telefonas ar pats žmogus, ir gali padėti išsaugoti gyvybes.

Pažiūrėjus iš šalies, daugeliu atvejų apskritai nereikėtų kelti klausimo apie grobiamą privatumą. Įvairios sporto programėlės, kaip „Endomondo“ ar „Strava“, leidžia bėgikams ir dviratininkams tiksliai sekti savo judėjimą ir matuoti pasiekimus. Įspūdingo nubėgto atstumo, dviračių žygio ar netgi paprasčiausio pasivaikščiojimo rezultatus žmonės linksta patys išdidžiai publikuoti socialiniuose tinkluose. Kai vartotojai savanoriškai dalijasi kone visomis gyvenimo detalėmis, kurios gali sugeneruoti bent vieną „patinka“, jų iniciatyva pusiausvyra krypsta į naudos, o ne privatumo, pusę.

Žinoma, tai naudinga ne tik vartotojams, bet ir verslui. Jis ne tik gali siūlyti produktus pagal lytį, amžių ar pomėgius – verslininkus domina praktiškai viskas. 2015 m. JAV draudimo įmonė „John Hancock Insurance“ paskelbė programą, kurios dalyviai buvo apdovanoti išmaniosiomis apyrankėmis „FitBit“. Jos naudojamos sekti sveikatos rodiklius, tarkime, nueitą atstumą ar širdies ritmą. Apyrankės nebuvo išdalytos šiaip sau – šiuo atveju savo sveikatos duomenimis reikėjo dalytis su draudiku. Logika atrodo aiški – aktyvus vartotojas gauna dar vieną priemonę, o draudimo bendrovė ‒ pluoštą naujų duomenų ir, be kita ko, gali pateikti suasmenintus gyvybės draudimo pasiūlymus.

Liberalioji Amerika

Jungtinėse Valstijose yra bene daugiausia tokių privatumo-naudos pavydžių, kadangi čia į asmeninių duomenų tvarkymą žiūrima kur kas laisviau nei, tarkime, Europoje.

Pavyzdžiui, telefonu užsakius picą iš vieno didžiausių maitinimo tinklų „Domino’s Pizza“, picerija gali pati rasti jūsų adresą. Bendrovė vartotojų identifikavimo ribą pastūmė net dar toliau. 2016 m. vasarą ji nutarė sekti savo lankytojų judėjimą – tiesiogiai matuoti, kada, kaip ir kokiu keliu pirkėjas ateina į piceriją pasiimti užsakymo. Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad taip kepėjai galėtų pašauti picą į krosnį „idealiu“ laiku ir įteikti jau iškeptą žmogui į rankas, vos tik šiam įžengus pro duris.

Vis dėlto ne visas panašias jaudinančias ar gąsdinančias naujienas išvysime Lietuvoje ar Europoje. Po šių metų gegužę priimto Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ES nuėjo priešinga kryptimi nei JAV – siekia labiau apsaugoti asmeninius duomenis.

ES nuėjo priešinga kryptimi nei JAV – siekia labiau apsaugoti asmeninius duomenis.

Andrius Baranauskas, „Tele2“ komunikacijos vadovas, mano, kad tai savaime nėra blogai. „JAV tokių paslaugų evoliucija bus spartesnė, bet žmogus gali jaustis mažiau apsaugotas. Tai nereiškia, kad mums kyla grėsmė atsilikti – galbūt mes Europoje sukursime kitokias paslaugas ir analogus“, – sakė jis.

Ekspertas priminė ir „Google Street View“ istoriją Lietuvoje bei Europoje. JAV dėl šios virtualiai apsilankyti miestų gatvėse leidžiančios funkcijos ginčų beveik nekilo, tačiau Lietuvoje kai kurie žmonės viešai baiminosi, kad bus nufotografuoti, o jų pačių ar jų namų atvaizdai bus prieinami bet kuriam pasaulio žmogui. „JAV taikoma filosofija, kad verslui leidžiama tai, kas neuždrausta. Klausimas kyla dėl bendrojo intereso ir su kuo mes, kaip visuomenė, daugiau sutinkame – ar kad mūsų duomenis reikia labiau saugoti, ar kad jie galėtų būti interpretuojami laisviau. Mes nežinome, kur nueis JAV po kelerių metų. Gali būti, kad jie griežtins duomenų apsaugą, taip pat įmanoma, jog mes liberalizuosime taisykles“, – sakė A. Baranauskas.

„Moteriški batai! Tik tau!“

Verslas visuomet stengėsi išpildyti žmonių poreikį arba jį sukurti, tad nenuostabu, kad bendrovės mielai priėmė detalesnius vartotojų duomenų paketus, kuriuos internetas gali jiems pateikti kaip ant lėkštutės. Dalį duomenų mes nesusimąstydami atiduodame interneto rinkodaros bendrovėms, vos atsivertę slapukus naudojančius tinklalapius. Reklamos, kurias matome, dažnai sugeneruojamos pagal mūsų naršymo duomenis ir neretai kartu su mumis keliauja iš puslapio į puslapį.

Net ir visi sutartinai atsisakę asmeniškai pritaikytų reklamų, reklaminių pranešimų vis tiek gautume tiek pat ar net daugiau – tik jie būtų mažiau aktualūs.

Įprastai naršant internete, neprisijungus prie jokių tinklalapių ar socialinių tinklų, reklamos algoritmai suvokia jus tiesiog kaip asmenį X, kuriam įdomūs tam tikri produktai. Duomenų surenkama mažiau arba jie yra ne tokie asmeniški. „Jei vartotojas žiūrėjo moteriškus batus ar rūbus, galima spėti, kad greičiausiai jis yra moteris. Tuomet jam bus rodoma suknelės reklama, nes jis pats parodė savo interesą. Kai vartotojas naršo prisijungęs prie elektroninės parduotuvės ar socialinio tinklo, galima matyti daug daugiau – amžių, lytį, interesus, susieti juos ir su naršymo istorija“, – sakė internetinės rinkodaros specialistas, startuolio „Omnisend“ įkūrėjas Rytis Laurinavičius.

Užsakovai mano, kad internetinė reklama yra efektyvesnė ir pigesnė. Ypač ji veiksminga, kai kalba eina apie impulsyvius, mažesnės vertės pirkimus. Greičiausiai lengvai susigundysime pagal mūsų pomėgius atrinkta knyga už 10 eurų, tačiau pirkdami šaldytuvą norėsime daugiau pasikonsultuoti.

Iš pirmo žvilgsnio gali nepatikti tai, kad mums tokiu būdu įkišama prekė, tačiau atsižvelgus į didelius reklamos kiekius, pasiekiančius mus bet kuriuo atveju, ši pokytį galima laikyti netgi teigiamu. Net ir visi sutartinai atsisakę asmeniškai pritaikytų reklamų, reklaminių pranešimų vis tiek gautume tiek pat ar net daugiau – tik jie būtų mažiau aktualūs. „Palyginkime su televizija – jei žiūrime filmą, tenka peržiūrėti ir daug reklamos, nes užsakovai nori pataikyti į visas žiūrovų auditorijas ‒ nuo moters iki paauglio. Reklamuojamos ir asmens higienos prekės, ir vyksiančių lenktynių reklamos – didindamas reklamos kiekį, verslas nori pasiekti vartotojus“, – sakė R. Laurinavičius.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų