Anetos Vaitkienės nuotr.

Po įkurtuvių ir remontų – savavališki sąvartynai

Po įkurtuvių ir remontų – savavališki sąvartynai

Kone kiekvieno pastatyto namo, kai į jį atvyksta naujakuriai, kiemas patiria savotišką statybinių ir remonto atliekų plūstelėjimo bangą. Beveik tokia pati, tik gal mažesnė, pastebima ir prie senosios statybos namų, jei naujasis būsto savininkas sumano patalpų perplanavimą.

Po nakties lyg iš po žemių prie atliekų konteinerių išdygsta mūro nuolaužų, tuščių sumaigytų pakuočių ir kibirų krūvelė, po kitos – žiūrėk, ji jau ūgtelėjusi, po savaitės – remia dangų… Pažįstamas vaizdas? Sakytume – naujas namo raidos etapas, patalpas palikus statybininkams, kol daiktus susiveža laimingi naujakuriai. Beje, šiuo metu realybė tokia, kad nedaug įkurtuvių apsiėjo be didesnio ar mažesnio sąvartyno.

UAB „Ecoservice“ nuotr.

Dažniausiai iškyla nelegaliai

Pagal 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslintas Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, statybvietėje susidarančias atliekas reikia rūšiuoti ir atskirai laikyti, o išrūšiavus – perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Paprastais žodžiais tariant, statybininkai savo atliekas privalo pašalinti. Šios išlaidos yra įtrauktos į statybos darbų sąmatas ir nekilnojamojo turto kainoje sudaro tegu ir nedidukę, bet visiškai realią procentinę dalį.

Samdomos atlikti apdailos darbų – ar būtų dirbama sename, ar naujame name, – įmonės, brangindamos savo reputaciją, surenka ir išsiveža statybines atliekas. Jų išvežimo ir perdavimo į atliekų tvarkymo aikšteles kaina taip pat jau būna įtraukta į remonto darbų kainą. Taigi, samdydamas įmonę, savininkas apmoka ir remonto atliekų išvežimą.

Sąmoninga kaimynystė turi ir ekonominį privalumą: pastebėjęs ir pranešęs apie šiukšlintojus, gyventojas bus ramus, kad jo paties sąskaita už atliekų išvežimą nepadidės. UAB „Ecoservice“ nuotr.

Kitas dalykas – vadinamieji „garažininkai“: patentininkai, nelegaliai dirbantys meistriukai ar jų brigados. Taip pat patys gyventojai, pasiryžę savomis rankomis atlikti apdailos darbus. Nei vieni, nei kiti nemato reikalo susidariusias atliekas nugabenti iki tvarkymo aikštelės, mat tai kainuoja papildomus pinigus. Kaip tik tokie vienišiai, prisidengę vakaro sutemomis, iki kieme esančių atliekų konteinerių sutempia savo veiklos likučius.

Įvairių statybinių atliekų sąrašas

Statybvietėse susidarančios atliekos paprastai klasifikuojamos į kelias nuo darbų etapo priklausančias grupes. Griaunant pastatą, susidaro sunkiasvorės pirmojo tipo atliekos, antrojo ir trečiojo – statybos ir apdailos etapų atliekos. Jos kaip tik ir sudaro didžiąją dalį tokių nelegalių sąvartynų turinio. Tai – statybinių medžiagų apdorojimo ir pjovimo atliekos, pertvarų montavimo medžiagų liekanos, tuščios dažų ir glaistų pakuotės, grindų dangų, grindjuosčių, tapetų likučiai.

„Kai naujakuriai įsirenginėja būstą naujame pastate, – savo patirtimi tiesiai iš statybvietės dalijosi UAB „Citus Construction“ statybos darbų vadovas Tadas Dičiūnas, – didžiąją dalį nelegalios atliekų krūvos sudaro pertvarų montavimo medžiagos: gipskartonis ir jo karkaso nuopjovos. Antroje vietoje lieka plastikiniai ar skardiniai kibirai su dažų, tinko, glaisto likučiais. Netrūksta ir kartoninių baldų pakuočių, apdailos medžiagų ir persikraustant pervežtų daiktų. Dar pasitaiko maišų su tinku, plytelių klijais, plytelių nuopjovomis, grindų dangos likučių… Na, kaip kiekvieno remonto pabaigoje“.

O štai nusipirkęs būstą senesnės statybos name naujasis savininkas sukuria šiek tiek kitokių atliekų. Kad pradėtų remontą, pirmiausia jis turi atsikratyti senojo gyvenimo likučių. Į atliekų krūvą tempiami seni baldai, nuplėšti nuo sienų tapetai, plytelės, palaikė buitinė technika, linoleumas ar kiliminė danga… Kartais, kai užmojai įgyja didesnį mastą, atsiranda ir suskaldyto betono ar kitų statybinių liekanų iš naikinamų pertvarų…

Kur ir kaip išmesti statybines atliekas. Anetos Vaitkienės nuotr.

Šalinimo išlaidas padalija visiems

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas numato sąvartyno sąvoką, bet atsakingi Aplinkos ministerijos specialistai, paklausti, kokio dydžio atliekų krūvą jau galima laikyti sąvartynu, skėsčioja rankomis – teisės aktais tai neapibrėžiama. Jei pavyksta rasti nelegalaus sąvartyno kaltininką ir jis nesugeba apsiginti, tuomet iš jo išreikalaujama padengti visas atliekų šalinimo išlaidas, be to, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jis būna priverstas sumokėti baudą. Baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio ir pavojingumo. Mažiausia bauda – 28 eurų, o didesnės gali siekti ir porą tūkstančių.

UAB Atliekų rūšiavimo centro vadovo Dovydo Urvakio teigimu, iš daugiabučių namų rajonų atliekas vežančios tarnybos griežtai instruktuotos neišvežti to, kas joms nepriklauso. „Visas atliekas, suverstas šalia konteinerių, šalina komunalinės tarnybos. Jei negali to padaryti, iškviečia tokius kaip mes, užsiimančius atliekų tvarkymu ir rūšiavimu, – aiškino D. Urvakis, – o vėliau sąskaitą už atliekų išvežimo paslaugą seniūnija išdalija visiems gyventojams. Šitaip už vieną gudrutį moka visi“.

Tai patvirtina ir statybos darbų vadovas T. Dičiūnas: „Įsikuriant ir remontuojant būstą, susidariusios atliekos nebelaikomos statybinėmis, o tai reiškia, kad nei nekilnojamojo turto vystytojas, nei jo nusamdyti rangovai nebeprivalo pasirūpinti jų išvežimu. Jei gyventojai nerodo sąmoningumo, atliekų šalinimu užsiima pastato ar jų grupės administratorius. Vėliau už šiuos papildomus darbus susidariusią sumą jis išskirstys visiems butų savininkams proporcingai jų įsigytam gyvenamajam plotui.“

Prireikia net statybinių atliekų konteinerių

Antrinėje rinkoje įsigyjančių butą ir pertvarkančių jį tebūna vos vienas kitas, o štai naujai pastatytų būstų kvartale jų tiesiog „minia“. Du tris mėnesius pastatuose netyla gręžimas, kalimas, pjovimas bei šlifavimas, o sutemus konteinerių link sėlina atliekomis nešini siluetai. „Mūsų teritorija saugoma, veikia kameros, – pasakoja T. Dičiūnas, – kai kuriuos šiukšlintojus jau net vardais žinome. Akivaizdu, kad apeliuoti į jų sąžinę beviltiška, tad apeliuosime į piniginę“.

Pasak statybos darbų vadovo, tokiam kiekiui įsikūrimo atliekų pašalinti reikia jau statybinių atliekų konteinerių. Pasamdyta įmonė atveža juos į sutartą vietą ir palieka tol, kol anie prisipildo, vėliau išveža į atliekas priimančią aikštelę. Vieno tokio konteinerio nuoma ir išvežimas kainuoja nuo 350 eurų.

„Pasibaigus penkių keturaukščių namų statybos darbams ir išvežus jų metu susidariusias atliekas, papildomai išvežta dar apie 70 kubinių metrų įsikūrimo atliekų, – pateikia skaičius T. Dičiūnas. – Statistika rodo, kad, iki galo įrengiant vieną vidutinio dydžio butą, susidaro apie 10 kub. metrų atliekų. Tad galima drąsiai teigti, kad maždaug 7–12 butų gyventojai greičiausiai samdo ne įmones, o „garažininkus“ arba remontuojasi patys. Ir patylom krauna atliekas prie konteinerių, iš kurių jos turėtų būti šalinamos dukart savaitėje. Įsikūrimo laikotarpiu išvežimas užsakytas net dažniau, tačiau konteineriai pripildomi pernelyg greitai“.

Įsikūrimo atliekų šalinimo mokestis

Nuo šiol, įsigydami būstą naujosios statybos pastate, žmonės pirkimo sutartyje ras ir punktą apie atliekų šalinimo mokestį. Gera naujiena ta, kad jis bus vienkartinis: įsirengėte – ir baigta, bloga – kad jis nebus mažas. Vidutiniškam 50 kv. metrų butui jis gali siekti apie 450 eurų. Arba daugiau.
Už šį mokestį statybinių ir remonto atliekų išvežimo konteineriai naujiesiems nekilnojamojo turto savininkams bus prieinami nuolat. Tiek, kiek tik reikės. Pripildyti, bus išvežami, pakeičiami naujais, tuščiais. Niuansas tik vienas: už kelių „garažininkų“ patogumą ir sutaupytas lėšas mokės visi.

T. Dičiūno teigimu, gyventojams atliekų, liekančių po buto remonto, pašalinimas iš teritorijos galėtų kainuoti bent perpus pigiau. Tereikia įvykdyti vieną vienintelę sąlygą – jas rūšiuoti. Rūšiuotą laužą ir išvežti kainuoja pigiau, o už kai kurių atliekų surinkimą aikštelės net pasiruošusios šiek tiek sumokėti.

Specialisto komentaras

Kastytis Vaseris
UAB „Knauf“ technikas

Bendrovė „Knauf“ Lietuvoje veikia kaip gamintojo atstovybė, realios gamybos mes čia nevykdome. Gipskartonio plokštes įvežame iš Latvijos, kur jos ir yra gaminamos. O nedidelė dalis labai specifinių plokščių atkeliauja iš Vokietijos.

Planuojama, kad Latvijoje ateinančiais metais bus įrengta gipskartonio likučių perdirbimo linija. Iš pradžių ji dirbs pačios gamyklos reikmėms, o vėliau bus naudojama perdirbti visiems gipskartonio likučiams iš Latvijos, tikimės, ir iš Lietuvos. Likučių perdirbimo klausimas bus sprendžiamas galvojant apie visas Baltijos šalis.

Akivaizdu, kad gipskartonio plokštes ir nuopjovas reikės rūšiuoti, nes perdirbinėti kartu su metalinio ar medinio karkaso likučiais, savisriegiais, mineraline ar kitokia vata būtų pernelyg sudėtinga. Reikės atskirti vien gipskartonį.

Šiuo metu gipskartonio likučiai yra šalinami kartu su visu kitu nerūšiuotu statybiniu laužu. Jis neteršia aplinkos, nes jį sudaro tik natūralios mineralinės medžiagos (iš esmės tai – kalcio sulfatas, paprastai dar vadinamas gipsu). Organinė sudedamoji produkto dalis – tik kartonas, o jis gana paprastos sudėties ir palyginti greitai suyra. Gipsinis plokštės branduolys skaidosi mažai ir lėtai, todėl ir yra šalinamas kartu su statybiniu laužu, o ne su paprastomis šiukšlėmis.

Specialūs produktai – raudonas ar žalias gipskartonis – yra šiek tiek modifikuoti, tačiau šie skirtumai neesminiai. Žaliasis papildomai impregnuojamas (ne kartonas, o gipso branduolys) silikono dervomis, o raudonasis – turi stiklo pluošto armavimo plaušų.

Specialisto komentaras

Paulius Staniulis
UAB „Ecoservice“ pramoninių atliekų sektoriaus plėtros direktorius

Labai dažnai remontuojantys būstą gyventojai atliekas suneša prie bendrojo naudojimo konteinerių arba tiesiog prie namo. Kadangi atsiradusios krūvos kaltininkus sunku nustatyti, atliekų išvežimą užsako bendrijos ar namus administruojančios įmonės, o gautą sąskaitą padalija visiems gyventojams. Todėl ir patys gyventojai, pastebėję, kad kaimynas neša atliekas prie namo ar konteinerio, neturėtų likti abejingi. Reikėtų perspėti jį, kad savo atliekų sutvarkymu žmogus turi pasirūpinti pats, nes jei to nepadarys, mokėti visi.

Padėtis, nors ir pamažu, bet gerėja. Vis daugiau žmonių patys pasirūpina savo atliekų sutvarkymu. Tuo labiau kad šiais laikais tam yra visos galimybės. Gyventojai gali rinktis: atliekas nuvežti į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikšteles, kur jos yra priimamos nemokamai, arba atiduoti atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins tinkamu jų sutvarkymu. Jei gyventojai pasirenka atliekas perduoti atliekų vežėjams, siūlyčiau iš pradžių pasidomėti, ar tokios įmonės turi šiai veiklai reikalingus leidimus. Dažnai būna, gyventojas sumoka įmonei X už atliekų išvežimą, o pastaroji atliekas tiesiog išmeta kokioje nuošalioje pamiškėje.

Nelygu remonto apimtis, atliekų gali susidaryti nuo 1 kubinio metro iki keliasdešimties. Jei atliekų nedaug, galima užsisakyti 1 kubinio metro talpos didmaišius, kurie kainuoja apie 50 eurų. Jei atliekų kiekis didesnis, geriau statytis didesnius statybinių atliekų išvežimo konteinerius, o išvežimo kaina jau priklausys nuo atliekų kiekio.

Gyventojams naudinga rūšiuoti atliekas: rūšiuotų atliekų išvežimas jiems kainuos 12–20 Eur/m³, o nerūšiuotų – 20–40 Eur/m³.
Jei atliekos nerūšiuotos, mes jas perrūšiuojame, ką galime, atidedame antriniam perdirbimui (popierių, plastiką, metalą, medį, betono gaminius ir kt.), o likusias utilizuojame sąvartyne.

Panorus užsisakyti konteinerį ar didmaišį (jie juk stovės bendrame kieme) ir siekiant išvengti konfliktų, siūlyčiau pasiderinti su namo administratoriumi, teritorijos savininku ar kaimynais. Jei viskas bus daroma tvarkingai, iškilę nepatogumai bus laikini ir truks kuo trumpiau.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų