(Scanpix nuotr.)

Pavykime estus

Pavykime estus

Ko apie lytinį švietimą galėtų pamokyti mažiausia Baltijos šalis?

Lytiškumo ugdymo svarba Estijoje pradėta pripažinti iškart atgavus nepriklausomybę 1991 m., kai medicinos ir edukologijos akademikai ėmėsi lytinio švietimo programos kūrimo iniciatyvos.
Ji kaip privalomasis dalykas šalies mokyklose įstatymiškai patvirtinta dar 1996-aisiais – 21 metais anksčiau negu Lietuvoje. Kol mūsų šalies švietimo sistema kratėsi seksualinių temų mokyklose taip jas stigmatizuodama bei kurdama gėdos kultą, Estija užsiaugino dvi kartas, nuvokiančias apie žmogaus fiziologiją ir lytiškumą bei gebančias priimti atsakingus reprodukcinius sprendimus.

Pasak Estijos lytinės sveikatos asociacijos, aktyviai prisidedančios prie lytiškumo ugdymo šalyje, mokymų vadovės Kristinos Birk-Vellemos, ankstyvam lytiniam švietimui šalyje atsirasti padėjo palankių aplinkybių kombinacija. „Atgavę nepriklausomybę pradėjome giliau žvelgti į tai, kokias žaizdas visuomenėje paliko okupacijos metai. Abortų ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) skaičius šalyje devintojo dešimtmečio pradžioje buvo labai didelis, o tam įtaką darė seksualinių žinių stygius, nulemtas okupacijos, kurios metu šią temą gvildenti buvo tabu. Tad atsirado nemažai ambicingų edukologų bei medikų, kurie užsimojo situaciją keisti, pasitelkdami švietimą. Padėjo ir tai, kad užmezgėme artimus santykius su Suomija, Švedija ir Danija – šalimis, kurios turi senas lytinio švietimo tradicijas. Mūsų atstovai ne kartą vyko į šias valstybes semtis žinių apie lytiškumo ugdymo praktikas“, – pasakojo K. Birk-Vellemaa.

Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ekspertas olandas Evertas Kettingas, neseniai pristatęs išsamią lytinio švietimo situacijos Europoje ir Centrinėje Azijoje apžvalgą, kalbėdamas su IQ taip pat mini Estiją kaip lytinio švietimo sėkmės istoriją: „Lytiškumo ugdymo programa Estijoje buvo parengta ir ištobulinta labai greitai. Dabar ji yra viena geriausių Europoje, o Pasaulio sveikatos organizacija ją pripažįsta kaip sektiną pavyzdį kitoms šalims.“

Lytiškumo ugdymo programa Estijoje buvo parengta ir ištobulinta labai greitai. Dabar ji yra viena geriausių Europoje, o Pasaulio sveikatos organizacija ją pripažįsta kaip sektiną pavyzdį.

Nuo tada, kai Estijos mokyklose 1996 m. įvestas privalomas lytinis švietimas, jo turinys buvo peržiūrėtas ir patobulintas dukart – 2002 ir 2011 m. – siekiant programą adaptuoti pagal laikotarpiui būdingą problematiką ir mokinių poreikius. Estijos švietimo ir tyrimų ministerijos Bendrojo švietimo departamento vyriausioji specialistė Imbi Henno pasakojo, kad pildant programą daugėjo lytinio švietimo pamokų ir buvo plečiamas turinys, įtraukiant tokias temas kaip homoseksualumas ar skirtingos šeimos sampratos.

Progresyviai augo ir kokybišką lytinį švietimą Estijoje gaunančių mokinių skaičius. Tartu universiteto 2014 m. vykdyta apklausa parodė, kad lytinio švietimo pamokas išklausė 97 proc. 16–17 metų Estijos moksleivių. Iš jų 76 proc. tikino, kad suteiktos žinios – pakankamos ir naudingos. Tarp 18–24 metų jaunuolių šis skaičius buvo 70 proc., o tarp 25–34 metų žmonių – 48 proc. Statistika byloja, jog lytiškumo ugdymas yra laipsniškas dalykas, kurį tinkamai parengti ir pritaikyti švietimo sistemoje užtrunka ne vienus metus.

I. Henno atvirauja, kad šalyje ruošiamasi dar vienam programos papildymui, kurį planuojama įteisinti 2019 m. „Nors programa yra gana išsami ir kalba apie homoseksualumą, LGBT teises, tačiau per mažai dėmesio yra skiriama transseksualumo temai, tad sieksime šią spragą užpildyti. Išties, programos kūrimas yra nesibaigiantis procesas, nes keičiantis laikams, kinta ir vertybės“, – būtinybei žengti koja kojon su laiko poreikiais peržiūrint lytinio švietimo nuostatas pritaria K. Birk-Vellemaa.

Pavyzdinis ugdymas

Estijos lytinio švietimo pavyzdys pozityvus tuo, kad dėstyti šią discipliną mokyklose šalis ėmėsi gerai apgalvojusi visus aspektus. Įvedus privalomą lytiškumo ugdymą, Tartu ir Talino universitetuose atsirado studijų programa, profesionaliai ruošianti šio dalyko mokytojus. Tad šalyje lytiškumo moko specialiai tam rengiami pedagogai, o tai, pasak E. Kettingo, yra išskirtinai Estijos lytinio švietimo privalumas. Disciplina šalyje dėstoma remiantis Lytinės sveikatos asociacijos bei kitų specialistų paruoštais vadovėliais ir pratybomis – estų kalba išleisti aštuoni tokie mokymo paketai, o rusų – keturi.

Pagal 2011 m. patobulintą Estijos švietimo programą lytinio ugdymo pamokos šalies mokyklose pradedamos dėstyti jau nuo antros klasės (8 metų vaikams) ir tęsiasi iki pat mokyklos baigimo.

Tiesa, lytinis švietimas integruojamas į platesnio spektro asmenybės, socialumo ir sveikatingumo ugdymo discipliną, kuria siekiama holistiškai formuoti žmogaus seksualumo, santykių ir jausmų klausimais sąmoningas asmenybes. Antroje klasėje moksleiviai išklauso po dvi šio dalyko pamokas per savaitę, o vyresnėse klasėse – po vieną. Ši programa apima tokias temas kaip socialiniai įgūdžiai, santykiai su savimi ir aplinkiniais, fizinis ir psichologinis vystymasis, sveikata ir sveika gyvensena, saugumas ir atsakomybė, o lytiškumo turinys sudaro apie penktadalį programos.

Estai įsitikinę – lytiškumas yra integrali žmogaus savybė, neatsiejama nuo sveikatos, psichologijos, jausmų bei santykių – šeimyninių, draugiškų ir romantiškų – tad svarbu apie tai kalbėti išsamiai, paliečiant visus persipinančius aspektus. „Tai yra tinkamiausias būdas mokyti lytiškumo, nes šis – labai platus konceptas. Tai ir emocijos, mintys, svajonės, ir santykiai, teisės, pareigos. Lytiniame ugdyme neįmanoma išskirti vien kūniškumo“, – įsitikinusi K. Birk-Vellemaa.

Estijos lytinės sveikatos asociacijos specialistė paneigia ir stereotipus, kad anksti prasidedantis lytinis švietimas reiškia, jog mažamečiams iškart pasakojama apie lytinį aktą. Priešingai, šioje šalyje lytiškumo ugdymo programa parengta atsižvelgiant į moksleivių amžiaus grupę. Pradinėje mokykloje koncentruojamasi į savęs pažinimo, pagarbos sau ir aplinkiniams temas ir tik vyresnėse klasėse pradedama šviesti tokiais klausimais kaip lytinis brendimas, seksualiniai santykiai ar kontracepcija. Bazinės pamokos, apimančios įvairius lytinių santykių aspektus, Estijoje yra dėstomos 13–15 metų moksleiviams – jų brendimo periodu.

E. Kettingas taip pat pabrėžė, kad ankstyvas lytiškumo ugdymas yra vienas iš būtinų aspektų siekiant gerų rezultatų lytinės sveikatos srityje: „Dar iki to momento, kai jaunuoliai pradeda kurti artimus santykius su partneriu, jie turi būti susipažinę su viskuo, kas apima lytiškumą ir lytinę sveikatą. Europoje beveik penktadalis 15-mečių jau turi lytinių santykių, todėl svarbu, kad švietimas neprasidėtų per vėlai.“

Be kita ko, Estijoje lytinis švietimas grįstas nuoseklumu – tos pačios temos kartojasi ir yra gilinamos įvairiose mokymo pakopose. K. Birk-Vellemaa tikino, kad pagrindinis tokios programos tikslas ‒ ne tik šviesti moksleivius seksualinėmis temomis, bet ir išugdyti stiprų vertybinį pagrindą: „Mes suteikiame vaikams reikiamą paramą jiems stengiantis suprasti save. Diegiame pagarbą savo kūnui ir kartu mokome gerbti kitą žmogų ir jo norus. Kuo anksčiau vaikai pradeda apie tai girdėti, tuo geriau jie įsisavina autonomijos, sutikimo, teisių bei tam tikrų ribų sampratas.“

Lytinės sveikatos tinklas

Estijoje lytiškumo gvildenimas neapsiriboja vien mokyklos suolu. Šalyje stengiamasi, kad visuomenėje būtų kuriama saugi aplinka, kurioje žmonės nebijotų diskutuoti jiems rūpimais seksualiniais klausimais bei prireikus sulauktų adekvačios pagalbos. „Norint pasiekti gerų rezultatų, neužtenka vien kalbėti apie lytiškumą mokyklose. Labai svarbu, kad šalyje būtų įdiegti instrumentai, sprendžiantys jauniems žmonėms kylančias dilemas bei suteikiantys reikiamą paramą“, – įsitikinusi K. Birk-Villemma.

Norint pasiekti gerų rezultatų, neužtenka vien kalbėti apie lytiškumą mokyklose. Labai svarbu, jog šalyje būtų įdiegti instrumentai, sprendžiantys jauniems žmonėms kylančias dilemas.

Tam tikslui Estijoje veikia Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos jaunimo konsultavimo centrų tinklas, koordinuojamas Estijos lytinės sveikatos asociacijos. Pirmoji tokio pobūdžio klinika šalyje įkurta dar 1991 m., o dabar jų yra 18, tad parama prieinama jaunuoliams net atokiausiose šalies vietovėse. Šie centrai teikia nemokamas paslaugas jauniems žmonėms iki 25 metų. Jie konsultuoja lytinių santykių, LPI, kontracepcijos klausimais, padeda nustatyti užsikrėtimą lytiškai plintančiomis ligomis ar nėštumą, teikia psichologinę paramą bei organizuoja paskaitas lytiškumo temomis.

Estijos seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klinikų tinklas koordinuoja ir šalyje veikiantį jaunimo internetinio konsultavimo portalą amor.ee. Jaunuoliai, užsukę į svetainę, gali rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus visomis lytiškumo temomis, o neradę reikiamos informacijos anonimiškai pateikti užklausą. Portalo turinį kuria bei į jaunų žmonių klausimus atsakinėja profesionalūs medikai, psichologai bei socialiniai darbuotojai.

Apie plačiai išplėtotos lytinio švietimo bei paramos sistemos Estijoje veiksmingumą liudija konkretūs skaičiai. Atlikti tyrimai rodo, jog 2001–2009 m. per metus užfiksuojamas abortų skaičius tarp 15–24 metų jaunuolių sumažėjo 37 proc., naujų LPI atvejų – 55 proc., o ŽIV – 89 proc. Šie pokyčiai fiksuojami nepaisant didėjančio lytiškai aktyvių jaunuolių skaičiaus, mat proporcingai auga ir apsaugos priemonių naudojimas. Tai rodo, kad gaudami būtinas lytiškumo pamokas moksleiviai tampa atsakingesni bei geriau supranta galimas lytinių santykių pasekmes. Išties, Estijoje 2001 m. atlikta apklausa parodė, kad iki įvedant privalomą lytinį ugdymą geras lytiškumo išmanymas buvo įgyjamas per asmeninę lytinių santykių patirtį. Vėliau šios žinios susietos su švietimu – daug saugesniu informacijos šaltiniu.

Kaimynų pamokos

Estijoje lytinis švietimas – pavyzdinis, o Lietuvoje – simptominis ir apipintas nežinomybe. Europos kontekste Lietuvos lytiškumo ugdymo situacija atrodo dar prastesnė. Daugelyje šalių lytinio švietimo programos mokyklose vykdomos jau dešimtmečius ir tik keliose jų, dažniausiai religiniais pagrindais, lytinis švietimas nėra privalomas.

Visgi E. Kettingas pažymi, kad Lietuva galėtų pasiekti gerą lytiškumo ugdymo lygį, jei vadovautųsi kaimyninių šalių pavyzdžiu: „Geografinė Lietuvos padėtis tikrai palanki, nes greta yra šalių, kuriose lytinio švietimo praktika ‒ viena geriausių Europoje. Tai – ir Estija, ir Suomija, Švedija, Danija. Lytiniame švietime labai svarbu patirties semtis iš patyrusių specialistų, tad Lietuva turėtų nebijoti konsultuotis su šalimis kaimynėmis.“

Lytinio švietimo specialistas pažymi, kad Lietuvoje lytiškumo ugdymo situacija pagerės tada, kai bus įvykdytos trys kertinės sąlygos: lytiškumo bus mokoma nuo pradinių klasių ir nuosekliai, pamokos holistiškai apjungs psichologinius, sociologinius ir fiziologinius lytiškumo aspektus bei bus investuojama į mokytojų rengimą šiai disciplinai dėstyti ir profesionalios mokymo medžiagos ruošimą. Kitaip tariant, darykime taip, kaip padarė estai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų