Namo konstrukcijos pasirinkimą lemia daug dalykų

Pasistatyti nedidelio ploto individualų namą ir paprasta, ir sudėtinga. Paprasta, nes nedidelis pastatas nepareikalaus sudėtingų sprendimų, viską bus paprasčiau apskaičiuoti ir numatyti. Sudėtinga dėl to, kad nedidelio ploto pastate viskas turi būti racionaliai suplanuota. Tačiau pirmasis uždavinys, tenkantis statant bet kokio ploto namą – kokią konstrukciją pasirinkti? Atrodytų, kad didelio skirtumo nėra, tačiau paanalizavus, kokio rezultato siekiama, konstrukcijų pasirinkimas turi nemažai reikšmės. Ir ypač ‒ nedidelio ploto namui.

Dar vadovaujasi mitais

Lietuviams namas turi būti kaip tvirtovė: tvirto mūro, nekeliantis baimės, kad pūstelėjus stipresniam vėjui nuskris. Architektas Romualdas Kirdulis sako, kad toks įsivaizdavimas gajus ‒ prisiklausoma įvairių mitų ir net prisimenama pasaka, kaip trys paršiukai statėsi namus.

Tad kokią konstrukciją racionaliausia pasirinkti, kad nedidelio ploto namą būtų nebrangu pasistatyti, jis būtų komfortiškas ir sveikas?

Architekto manymu, viskas labai priklauso nuo užsakovo ir idėjos. Pastato kokybei konstrukcijos pasirinkimas neturi įtakos ‒ ją nulemia tolesni etapai. Pirmiausia išgvildenama idėja, išklausomi užsakovų pageidavimai, architektai irgi išsako savas mintis.

Norintieji pasistatyti nedidelio ploto namą pastaruoju metu labai dažnai renkasi skydinius-karkasinius pastatus, dabar tokia statyba gana populiari. Anot architekto, šis sprendimas tinkamas tiems, kurie nori kuo greičiau švęsti įkurtuves.

„Žmonėms užtenka pasikloti inžinerinius tinklus, išsibetonuoti pamatus. O namo konstrukcijos surenkamos gamyklose. Viskas gali vykti vienu metu: ir būti ruošiamas sklypas bei pamatai, ir gaminamos konstrukcijos. Kai viskas padaroma, skydai atvežami į sklypą ir sumontuojami. Gyventojai gali greitai švęsti įkurtuves“, ‒ komentavo architektas.

Išskyrė skydinę statybą

Vertindamas tokios statybos racionalumą, R. Kirdulis sako, kad statant nedidelio ploto namą karkasinė-skydinė konstrukcija turbūt yra racionaliausias sprendimas, nes toks namas pastatomas greičiausiai ir, ko gero, pigiausiai. Statybos procese išvengiama vadinamųjų šlapių procesų, kai tenka laukti, kol išdžius, pavyzdžiui, tinkas ar išlieta monolitinė perdanga.

Namas iš blokelių irgi gali būti racionalus pasirinkimas, juo labiau, kad lietuvių mentalitetui tokia statyba artimesnė. Architekto R. Kirdulio manymu, į lengvų konstrukcijų namus tautiečiai žiūri skeptiškai.

„Aš asmeniškai skydinės statybos nevertinu kaip nepatikimos. Energinio efektyvumo atžvilgiu, toks variantas labai geras. Architektūrinių sprendimų laisvės tai irgi neapriboja. Viskas priklauso nuo to, ko pageidauja užsakovas, žinoma, turi įtakos ir architekto išmonė. Aišku, jeigu užsakovas nori ko nors įmantraus arba sklypas nėra standartinis, pavyzdžiui, šlaite, tada reikia pasidairyti į kitus konstrukcinius variantus“, ‒ pasakojo R. Kirdulis.

Tiems, kurie ypač paiso ekologijos, skydinė statyba gali pasirodyti ne visai priimtina: konstrukcijoms naudojamos ir orientuotų medžio drožlių plokštės, poliuretano užpildas. Tokiu atveju alternatyva gali būti mūro blokeliai. O visiškiems ekologijos entuziastams architektas patartų rinktis molinius ar šiaudinius namus.

Kalbant apie energinį efektyvumą, namo konstrukcija, architekto manymu, jam neturi didelės įtakos. Juk norint pasiekti gerus energinio naudingumo rezultatus, konstrukciją būtina „aplipdyti“ termoizoliacija.

„Vertinant racionaliai, reikėtų pasverti, kiek kas kainuoja, kiek namo kainą pabrangina termoizoliaciniai sprendimai. Pavyzdžiui, betoninę sieną būtina termoizoliuoti. Ir tai tikrai ne pigiau, palyginti su skydinio namo siena. Be to, šiltinant betoninę sieną ne visada pavyksta išvengti šilumos tiltelių. Karkasinėje statyboje šie klausimai sprendžiami paprasčiau. Apibendrintai galima pasakyti, kad šiandien būtina siekti nustatytų normatyvinių reikalavimų, privaloma projektuoti ir statyti šiltą namą. O nuo to, kokia konstrukcija bus pasirinkta, priklausys ir namo kaina“, ‒ sakė architektas R. Kirdulis.

Šiluminis inertiškumas skiriasi

Kaip sako architektas, skirtingoms namo konstrukcijoms galioja skirtingi patarimai, kad pastato statyba būtų racionali ir būtų pasiektas aukštas energinis efektyvumas.

Antai statantis mūrinį namą pastato energiniam balansui didelę reikšmę turi konstrukcijų masė. Mūriniai namai, kaip ir gelžbetonio, yra didelės masės, todėl jų konstrukcijos sukaupia ir ilgiau išlaiko šilumą.

Šiuo metu įprasta, kad namai dažniausiai mūrijami iš blokelių. Tačiau jie yra labai skirtingi ir siekiant energinio efektyvumo vienus reikia labiau termoizoliuoti, kitus – mažiau. Norint priimti tinkamą sprendimą, reikia išsinagrinėti fizikines blokelių ypatybes, įvertinti, kaip užsipildys siūlės, kaip pasiekti tinkamą sandarumą.

Specialistai pabrėžia, kad vien termoizoliacinių ypatybių neužtenka, požiūris turi būti kompleksiškas. Pasyvių namų projektuotojai privengia keraminių blokelių, nes jie yra kiaurymėti. Norint užtikrinti namų, sumūrytų iš keraminių blokelių, sandarumą, reikia parinkti sudėtingesnius sprendimus, kurie, savaime suprantama, papildomai kainuoja.

Karkasiniai namai ne tik greitai pastatomi, bet ir labai greitai prišyla. Visgi šilumos jie neprikaupia ir greitai atvėsta, nes juose visa šiluma laikosi ore, nėra didelės masės konstrukcijų. Tokie namai nepasižymi šiluminiu inertiškumu. Vienas pagrindinių dalykų statant energiškai efektyvius namus – sandarumas. Karkasiniuose namuose pasiekti gerą sandarumo lygį kiek sudėtingiau, nes juose yra daug vadinamųjų konstrukcinių siūlių. Reikia labai gerai izoliuoti sujungimo vietas, kampus.

Statant karkasinius namus stengiamasi įterpti kokią nors masyvią konstrukciją, pavyzdžiui, išlieti betonines grindis ar sumūryti iš plytų pertvarą. Tai daroma siekiant subalansuoti vidinį klimatą.

Ekologijos puoselėtojams

Prakalbus apie ekologišką namą, dažniausiai paminimos trys galimybės: rąstiniai, šiaudiniai ir moliniai namai. Visi variantai tinkami nedidelio ploto namui, o pasirinkti galbūt padės keletas patarimų.

Rąstai – šilta medžiaga, tačiau norint turėti energiškai efektyvų namą tik jų neužtenka, sienas reikia papildomai termoizoliuoti. Bet tada kyla filosofinis klausimas – kas yra natūralus ir ekologiškas namas? Jeigu rąstinis namas, siekiant ekologiškumo, bus be priverstinės ventiliacijos, vėdinsis per sienas, jis nebus energiškai efektyvus, sandarus.

Kai norima sandaraus rąstinio namo, pasirenkami kitokie sprendimai – naudojami klijuoti rąstai, viduje dedamas termoizoliacinis sluoksnis ir pan. Iš išorės toks namas atrodo kaip natūralių rąstų, tačiau iš tikrųjų toks nėra. Todėl statantis rąstinį namą reikia įvertinti siekius – norima tikrojo natūralumo, ar energiškai efektyvesnio būsto.

Statant molinius namus lengviau užtikrinti sandarumą, nes sienose nėra daug sujungimo vietų, konstrukcinių siūlių. Jeigu technologiškai viskas padaroma gerai, tokie namai gali pasižymėti geru energiniu efektyvumu. Statantis tokius namus įprastai išliejamos ir masyvios grindys, pastatoma krosnis – šios masyvios konstrukcijos padeda sukaupti ir akumuliuoti šilumą.

Antra vertus, molinių namų pačios sienos įprastai būna storos, tad ir jų masė didelė. Vadinasi, konstrukcijos pajėgios kaupti ir ilgiau išlaikyti šilumą. Staigūs temperatūros pasikeitimai išorėje viduje staigaus pokyčio nesukelia, nes konstrukcijos būna įšilusios ir akumuliuoja sukauptą energiją.

Nors šiaudinių namų sienos yra storos, siekia pusę metro, jų masyviomis negalima pavadinti. Tai – lengvos konstrukcijos, kurios neturi ypatybės kaupti ir ilgai išlaikyti savyje šilumos. Pagrindinis energinio efektyvumo tikslas – sukurti būste sąlygas, kad žmogus jaustųsi komfortiškai. Jeigu šiaudinės konstrukcijos suteikia komfortą, vadinasi, einama gera kryptimi. Tik nereikia pamiršti, kad tokio būsto eksploatacija neturėtų būti brangi, kitaip teks mokėti didžiules sąskaitas už šildymą ‒ o tai kliudys komfortui.