Namas, kuris neįpareigoja

Namas, kuris neįpareigoja

„Tai čia iš konteinerio.“ Taip dažniausiai modulinius statinius apibūdina lietuviai, gerai nesusipažinę su jų specifika. Vis dėlto šie statiniai yra kur kas daugiau negu kelios sujungtos konteinerių dėžutės – miestų vystytojams ir architektams jie atveria netradicinių galimybių. Ateityje moduliniai statiniai gali pelnyti žmonių simpatijas ir galbūt pakeisti mūsų požiūrį į nekilnojamąjį turtą.

Pritaikymo universalumas

Pagal vieną standartą gaminami, skirtingiems poreikiams pritaikomi, lengvai transportuojami ir greitai surenkami moduliniai statiniai turėjo pakeisti statybų sektoriaus dėsnius. Vis dėlto revoliucija kol kas neįvyko. Nepaisant išvardytų pranašumų, gyvenamuosiuose miestų rajonuose ar užmiestyje šio tipo statiniai – vis dar retas reginys (išskyrus tarnybinius statybininkų namelius).

Viena priežastis yra ta, kad jais domisi palyginti nedaug užsakovų, o nemaža dalis Lietuvoje pagamintų modulių iškeliauja į užsienio šalis. Modulinius namelius gaminančios „Ryterna Modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis sako, kad pagrindiniai užsakovai yra statybų sektoriuje dirbantys klientai, kariškiai, lauko kavinių savininkai, o apie 80 proc. savo pagamintos produkcijos bendrovė eksportuoja į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis.

„Skandinavai labiausiai vertina greitį, o moduliniai namai leidžia taupyti ir laiką, ir pinigus. Kol tvarkomi reikiami dokumentai, įrengiamos komunikacijos sklype, gaminamas ir pats pastatas. Atvežtas į vietą, jis surenkamas per kelias dienas ar, jei yra itin didelis, per kelias savaites. Tradicinio pastato statybos bet kokiu atveju užtruktų ilgiau ir būtų brangesnės“, – teigia V. Gabalis.

Mobilumą ir pritaikymo universalumą kaip didžiausius modulinės architektūros pranašumus išskiria ir architektas Donatas Cesiulis, kuris aptarė šių statinių pritaikymo galimybes savo magistriniame darbe. „Modulinės architektūros ypatybės kuria specifinį statinių santykį su aplinka – moduliniai pastatai išlieka autonomiški ir nepriklausomi nuo aplinkos. Palyginti su tradicine architektūra, šio tipo pastatai statytoją kur kas mažiau įpareigoja tiek fiziškai, tiek juridiškai“, – pastebi architektas.

„Nepriklausomybė“ nuo vietos suteikia statiniams įdomių pranašumų. Tradiciniai statiniai prilygsta ilgalaikei keliasdešimties metų investicijai ne tik į fizinę vietą, bet ir į gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, nusprendę išsirinktoje vietoje pasistatyti gyvenamąjį namą, turėtumėte būti tikri, kad jis ilgus dešimtmečius gerai atliks savo funkciją, aplinka išliks patraukli gyventi, o jūsų šeimos poreikiai nesikeis. Toks toliaregiškas žvilgsnis į ateitį nėra būtinas pasirinkus modulinį statinį – jį galima nesunkiai modifikuoti, atnaujinti ar net perkelti į kitą vietą.

Kita vertus, nepaisant modulinių statinių „atsietumo“ nuo aplinkos, Lietuvoje galima rasti tokių projektų, kurie smarkiai pakeitė aplinkinę teritoriją ir ligtolinį gyvenimo ritmą. Vienas iš jų – Svencelės gyvenvietėje prie Kuršių marių esantis Jėgos aitvarų ir buriavimo centras.

Svencelės eksperimentas

Prieš septynerius metus Svencelėje iškilo Jėgos aitvarų ir buriavimo centras. Šį projektą realizavo „Do Architects“ partneris architektas Ignas Uogintas, kuris kartu su kolegomis iš 37 perdirbtų jūrinių konteinerių suprojektavo poilsinius namelius ir bendras laisvalaikio erdves. Projektas įgyvendintas už neįtikėtinai šiuo metu skambančią 45 tūkst. eurų sumą.

Svencelės detalusis planas, pagal kurį buvusi fermų teritorija turėjo būti paversta rekreacine gyvenviete, patvirtintas 2008-aisiais. Jame numatytas nedidelis uostas, gyvenamieji namai, galimybės plėtoti vandens sporto veiklas. Tačiau užklupusi pasaulio finansų krizė užkirto kelią bet kokioms didesnėms investicijoms. Todėl pasirinka palyginti pigi ir saugi alternatyva – modulinės patalpos.

„Svencelė seniai buvo populiari tarp užkietėjusių buriuotojų ir „kaituotojų“, tačiau trūko paprasčiausių patogumų. Jėgos aitvarų ir buriavimo centras tapo pirmu žingsniu Svencelės gyvenvietės vystymo procese“, – teigia I. Uogintas.

Pasak jo, šis projektas turėtų paskatinti tolesnę teritorijos plėtrą ir pritraukti naujų investicijų. „Do Architects“ yra numatę gyvenamųjų namų „Rolling Homes“ koncepciją Svencelės teritorijoje, kurie taip pat suprojektuoti kaip moduliniai statiniai.

 

Teritorijos prikėlimas

Moduliniai statiniai gali tapti ne tik pigesne suplanuoto projekto alternatyva. Pasak D. Cesiulio, jie suteikia galimybę panaudoti tuščius žemės sklypus, apleistas pramonines rajonų teritorijas. Pavyzdžiui, 2011-aisiais Londone apleistoje traukinių stotyje iš konteinerių sukonstruota pirmoji pasaulyje „pop-up“ prekyvietė „Boxpark“, veikianti iki šiol.

„Šis objektas sulaukė itin didelio populiarumo, pritraukė miesto žmones, o naudos gavo ir verslas, ir gyventojai. Nors po kelerių metų čia iškils daugiaaukštis biurų pastas, iki to laiko svarbiausias šiuolaikinio miesto išteklius – erdvė – tinkamai naudojamas“, – sako D. Cesiulis.

Beje, panaši situacija yra Vilniuje, Kalvarijų g. 84, esančiame sklype. Ten vietoj gyvenamųjų namų plėtros buvo nuspręsta pastatyti laikiną prekyvietę. Apskritai prekyvietės yra ta sritis, kur modulinės patalpos vis labiau skinasi kelią ir Lietuvoje.

„Kalvarijų turgavietėje Vilniuje ir Naujojo turgaus teritorijoje Klaipėdoje moduliniai prekybos paviljonai nėra pavieniai objektai, statomi dėl ekonominių priežasčių. Jie kartu su stoginėmis ir esamais pastatais sudaro ir vysto turgaviečių užstatymo erdvines struktūras“, – pastebi D. Cesiulis.

Galop moduliniai statiniai pritaikomi ir tam tikroms socialinėms funkcijoms atlikti. Pavyzdžiui, galima greitai įrengti gyvenamąsias erdves nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems ir namus praradusiems žmonėms ar išplėsti vaikų darželį, taip sukuriant daugiau vietų mažyliams.

Jei tradicinius namus pasibaigus eksploatacijos periodui reikia tik nugriauti, moduliniai statiniai gali būti perkeliami į kitą vietą, parduodami arba pritaikomi naujiems poreikiams.

Individuali statyba

Ar šios „dėžutės“ gali sudominti individualių namų statytojus? Pasak D. Cesiulio, Lietuvoje gaminami moduliniai statiniai gerai pritaikyti prie mūsų krašto klimatinių sąlygų ir atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus, o jų patalpos pagal kokybę gali prilygti tradicinės statybos pastatų patalpoms.

Tuo tarpu I. Uogintas teigia, kad moduliniai statiniai kokybe gali lenkti tradicinius. „Modulinių statinių elementai gali būti surenkami gamykloje, naudojant tikslesnę įrangą negu statybvietėje“, – pažymi architektas.

Perspektyviausiais architektai laiko nedidelio ploto individualius statinius, kurie dažnai vadinami namais-butais. Tai santykinai nebrangūs 90–120 m2 gyvenamieji namai. Tokio modulinio namo kaina su pilna vidaus apdaila ir įrengtais santechniniais mazgais gali būti apie 1 000 eurų už 1 m2.

Tiesa, V. Gabalis sako, kad „Ryternos“ gaminamų bazinių modulių kaina yra nuo maždaug 400 eurų už 1 m2, o standartinis 2,5 m pločio ir 6 m ilgio modulis kainuoja apie 4,2 tūkst. eurų. Aišku, ieškant kūrybiškų išeičių ir pritaikant perdirbtus jūrinius konteinerius, galutinė projekto kaina gali būti ir mažesnė.

Įsitvirtinusių nuostatų pokytis

Kalbintų pašnekovų nuomone, modulinė architektūra pirmiausia gali būti taikoma socialinėms problemoms spręsti, apleistoms vietovėms prikelti ar investicijoms paskatinti. Moduliniai statiniai gali tapti alternatyva ir gyvenamosios statybos srityje, bet tam reikalingas įsitvirtinusių nuostatų pokytis.

Lietuvoje dar per dažnai bet kokį nekilnojamojo turto įsigijimą siejame su gera investicija, kurios vertė bėgant laikui turėtų augti. Vis dėlto šiandien galima rasti ne vieną pavyzdį, kai gyvenamieji namai yra virtę našta dėl įvairių priežasčių: jie pastatyti pagal dviejų dešimtmečių senumo standartus ir neatitinka šių dienų poreikių; pasikeitė savininkų gyvenimo būdas; regionas, kuriame stovi namas, prarado patrauklumą.

Kita nuostata susijusi su tradiciniu mąstymu. Namo statymas ar įsigijimas vis dar laikomas vienu svarbiausių gyvenimo pasiekimų, jam negailima nei pinigų, nei laiko. O galimybė vos per kelis mėnesius pasistatyti būstą atrodo kaip likimo apgavystė. Vis dėlto dažnai tinkamai neįvertinamas šių dienų pokyčių greitis.

Kaip jau minėta, tradicinė architektūra susieja su vieta ir įpareigoja pasirinkti stabilų gyvenimo būdą. Modulinė architektūra neturi šių ypatybių ir visada suteikia laisvės keistis ir prisitaikyti. Tad šiandien, įvertinus rinką, šalies demografinius pokyčius, didžiųjų miestų plėtrą ir regionų nykimą, moduliniai statiniai gali būti kur kas racionalesnis pasirinkimas už tradicinius statinius.

Moduliniai statiniai turi potencialo ateityje pakeisti visos nekilnojamojo turto rinkos dėsnius. Jie gali pakoreguoti ir mūsų požiūrį į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą: paskatinti jį vertinti ne remiantis emociniu prisirišimu, o pagal atliekamą funkciją.

Tarp įdomesnių šalyje įgyvendintų modulinių statinių projektų yra buvęs „Kultflux“ paviljonas prie Neries upės Vilniuje, meno dirbtuvės „beepart“ Pilaitės mikrorajone Vilniuje, kavinė „Grizzly Grill“ Kaune.

Daugiau informacijos www.rmodul.lt

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų