-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau afrikinio kiaulių maro (AKM) ar paukščių gripo atnešamų nuostolių riziką sumažinti galima, tikina specialistai. Anot jų, kiaules bei naminius paukščius auginantiems ūkininkams svarbiausia yra laikytis nustatymų biologinio saugumo reikalavimų bei būti itin atidiems. Teigiama, kad laiku pranešus apie pastebėtus nugaišusius gyvūnus galima užkirsti kelią ne tik daugybės ūkininkų, bet ir visos valstybės iždo nuostoliams.
Nuo tada kai 2014 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji AKM atvejai iki šiol viruso židiniai buvo nustatyti net 68 kiaulių laikymo vietose. Ir nors nuo šių metų pradžios šalyje šios ligos atvejų ūkiuose kol kas nenustatyta, tačiau laukinėje gamtoje situacija grėsmingesnė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2018 m. sausio – kovo mėnesiais AKM vietų laukinėje faunoje ir nugaišusių šernų kiekis jau šiandien viršija 2016 metais per visus metus užregistruotų atvejų skaičių. Iki šių metų kovo 19 d. tarnyba užfiksavo 491 AKM užkrėstą vietą laukinėje gamtoje bei 1251 užsikrėtusį šerną.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad šįmet šios ligos atvejų ūkiuose dar neaptikome, tačiau neramina tai, jog kasmet liga pasislenka vis į naujus Lietuvos rajonus. Todėl viruso rizika kiaulių laikymo vietoms nuolat didėja ir iki šiol AKM nepalietuose regionuose“, – aiškina VMVT vadovas Darius Remeika, pažymėjęs, jog ligos pikas mūsų šalyje dažniausiai pasireiškia liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Nors tikslios viruso suintensyvėjimą karščiausiais metų mėnesiais lemiančios priežastys ir nežinomos, tačiau, pasak pašnekovo, egzistuoja keletas spėjimų.
„Viena to priežasčių gali būti šiais mėnesiais dažnėjančios žmonių išvykos į mišką grybauti, uogauti arba tiesiog pramogauti. Kaip tik todėl raginame kiaulių laikytojus realiai vertinti riziką ir, matant, kad griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių gali nepavykti, karštuoju metų laiku, kuomet AKM rizika yra didžiausia, kiaulių tiesiog neauginti. Be to nerimą kelia iki šiol nepatvirtintas kraujasiurbių vabzdžių vaidmuo platinant virusą. Šiais metais Žemės ūkio ministerija net skyrė lėšų specialiam moksliniam tyrimui, kurio uždavinys – išsiaiškinti, ar Lietuvoje kraujasiurbiai vabzdžiai neperneša AKM viruso.
Tyrimui vadovaus Vilniaus Universiteto mokslininkai biologai, kurie, kartu su mūsų tarnybos ekspertais, ir bandys atsakyti į šį klausimą“, – sakė D. Remeika.
Tačiau dažniausiai spartaus AKM viruso plitimo kaltininkais tampa biologinio saugumo reikalavimus ignoruojantys žmonės. Pavyzdžiui, biologinio saugumo reikalavimų nesilaikantys medžiotojai, netvarkingai maisto atliekas išmetantys poilsiautojai ar keliautojai iš trečiųjų šalių. Specialistų manymu, patį didžiausią pavojų išplatinti ligą kelia brakonieriai, nesilaikantys nei biologinio saugumo, nei medžioklės etikos taisyklių. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra paskaičiavusi, kad vidutinis viruso keliavimo greitis be žmogaus įsikišimo gamtoje siekia kelis kilometrus per mėnesį. Tačiau nesilaikant nustatytų saugos taisyklių, šis rodiklis gali smarkiai padidėti.
„Egzistuoja keletas taisyklių, kurių laikytis privalu, norint apsisaugoti nuo AKM. Pavyzdžiui, kiaules auginantys ūkininkai prie kiekvieno įėjimo į tvartą bei pagalbines patalpas turėtų patiesti dezinfekcinius kilimėlius ir nuolat juos pildyti specialiu dezinfekciniu skysčiu bei saugoti nuo kritulių ir purvo. Medžiotojai žvėrių dorojimo aikštelėse taip pat privalo įrengti dezinfekcinius kilimėlius, o po medžioklės ir laimikio dorojimo – atidžiai dezinfekuoti įrankius, rūbus ir apavą. Na, o dalyvavusieji medžioklėje ar turėję kitą sąlytį su šernais bei lankęsi ne savame kiaulių ūkyje, į savo tvartą turėtų eiti tik nusiprausę, persirengę bei su kita avalyne“, – kaip apsisaugoti nuo pavojingos užkrečiamos ligos vardija VMVT vadovas.
Be to, viruso plitimą stabdo ir pašalinių žmonių neleidimas į tvartą be būtino reikalo, o jei tokia būtinybė vis tik kilo, reikia prisiminti, kad šiems žmonėms galioja toks pats reikalavimas pasikeisti aprangą ir avalynę, pereiti dezinfekcinius kilimėlius ir pan. Reikia riboti pašalinių transporto priemonių įvažiavimą į ūkio kiemą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į kiaulių pašarą: jis turėtų būti termiškai apdorotas bei įsigytas iš patikimų pirkėjų.
A. Remeika kritikuoja ir nenuplikytų grūdų ar šviežios žolės davimą kiaulėms – visa tai sukuria prielaidas viruso plitimui. Kiaules šerti maisto atliekomis apskritai yra griežtai draudžiama.
Jeigu AKM galvos skausmu kiaulių augintojams tampa vasarą, tai kita pavojinga infekcinė gyvūnų liga, paukščių gripas, didžiausią nerimą kelia pavasarį ir rudenį, vykstant paukščių migracijai.
„Būtent tuo metu naminių paukščių laikytojai turėtų skirti didesnį dėmesį saugumo priemonėms. Pirmiausiai, auginamus naminius paukščius, antis, žąsis, kalakutus ir vištas, reikėtų laikyti tik uždarose patalpose arba stoginėmis dengtuose aptvaruose, taip apsaugant nuo kontakto su migruojančiais laukiniais paukščiais.
Tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais turi vengti ir patys laikytojai, jiems patariama nesilankyti ir kitose paukščių laikymo vietose“, – priminė D. Remeika.
Naminius paukščius guldančio gripo rizikos galima išvengti ir pasirūpinant tinkama pašaro laikymo vieta, į kurią patekti negalėtų virusą galintys pernešti graužikai, užsikrėtę paukščiai, kiti gyvūnai. Ir, žinoma, jokiu būdu naminių paukščių negalima girdyti vandeniu iš atvirų vandens telkinių.
VMVT vadovas įsitikinęs, jog užkirsti kelią užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimui galima tik veikiant išvien. Dažnu atveju vieno ūkinių gyvūnų laikytojo nerūpestingas elgesys gali sukelti problemas visam regionui, o vėliau ir valstybei.
Paskaičiuota, kad 2013 – 2017 m. tiesioginės vien tik su AKM prevencija, stebėsena ir kontrolės priemonėmis Lietuvoje susijusios išlaidos siekė daugiau nei 14 mln. eurų. Tiesa, į šią sumą nėra įtraukti ūkininkų bei verslininkų patirti nuostoliai dėl prekybos, gamybos ir eksporto apribojimų.
„Būtų kiek utopiška artimiausiu metu tikėtis visiško AKM atvejų išnykimo iš Lietuvos, ar to, kad paukščių gripu užsikrėtę laukiniai paukščiai mūsų šalį aplenks, todėl privalome išmokti su šiomis ligomis susigyventi ir kartu laikytis nustatytų efektyvių apsaugos priemonių. Juk dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų patiriami nuostoliai galiausiai neigiamai atsiliepia kiekvieno mūsų šalies gyventojo gerovei asmeniškai: likviduojant ligų židinius valstybės iždas patiria nuostolių, o juk tuos pinigus skirti būtų galima kitoms sritims“, – teigė VMVT direktorius.
Dėl to visus, norinčiuosius papildomai sužinoti apie užkrečiamų gyvūnų ligų prevenciją bei įtariančius ligos atvejus ūkyje arba gamtoje, tarnybos specialistai ragina nedelsiant pranešti specialistams. Esant problemoms ir neaiškumams gyventojai kviečiami skambinti nemokamu VMVT telefonu 8 800 40403 arba užsukti į artimiausią tarnybos teritorinį padalinį.
Parengta bendradarbiaujant su VMVT.
