-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
IQ apžvalgininkė Kotryna Tamkutė su M. Garbačiauskaite-Budriene kalbėjosi apie tai, kaip sekėsi atlaikyti politikų spaudimą „depolitizuoti politizuojant“ ir problemas, kurių jie nematė. „Šiais metais iš mūsų galima tikėtis nebanalių, drąsesnių sprendimų“, – sakė pašnekovė, ant rankos pirštų skaičiuodama tai, ką pasiekti jau pavyko.
– Aš manau, kad finišo tiesiosios mes dar nepasiekėme. Greičiau tik įpusėjome procesus. Juk naujoje Seimo sesijoje bus svarstoma nauja LRT įstatymo redakcija. Ji – visų laikinosios Seimo komisijos pateiktų išvadų, kurios, beje, buvo atmestos, ir tai – beprecedentis atvejis, – išdava.
Spaudimą LRT patyrė dar iki man tampant generaline vadove. Visgi jis nebuvo tiesioginis, kai, pavyzdžiui, yra bandoma nuimti vadovą ar liepiama kažką rašyti. Tačiau laikinosios Seimo tyrimo komisijos darbo metu LRT administracijos veikla buvo labai apsunkinta dėl to, kad reikėjo staigiai atsakyti į daugybę klausimų. Tai atėmė tikrai daug laiko.
Išvadose, ko gero, buvo dalis tiesos, tačiau kita jų dalis pritempta, viešojoje erdvėje jas buvo mėginama skandalizuoti, buvo įvardyta daug dalykų, pažerta daug kaltinimų, visgi ne vienas jų subliūško.
Laikinosios Seimo tyrimo komisijos išvadomis buvo plačiai užsimota. Liūdina tai, kad šių išvadų pagrindu yra mėginamas keisti visas LRT valdymas.
Pavyzdžiui, LRT Administracinė komisija buvo kaltinama neteikianti išvadų dėl pirkimų, didesnių negu 29 tūkst. eurų. Tačiau Ūkio ministerija savo rašte, adresuotame LRT, teigė, kad tokios išvados turi būti teikiamos dėl pirkimų plano, bet ne atskirų pirkimų, kas ir daroma.
Viešųjų pirkimų tarnyba nerado pažeidimų dėl Kilnojamosios televizijos stoties pirkimo, Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė tiesioginės korupcijos rizikos veiksnių, suteikiant LRT transliuojamos informacijos įkainius ir nuolaidas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nepradėjo tyrimo dėl LRT laidos „Tūkstantmečio vaikai“. Ši laida taip pat buvo susilaukusi Laikinosios komisijos dėmesio ir išvadose jos rengėjai įvardyti kaip riboję konkurencinius reikalavimus.
Generalinė prokuratūra atsisakė tirti buvusios LRT vadovybės veiksmus, nes nematė, kad yra pažeistas viešasis interesas.
Aš neneigiu, kad šioje organizacijoje buvo problemų. Tačiau mano įvardyti aspektai rodo, kad laikinosios Seimo tyrimo komisijos išvadomis buvo plačiai užsimota. Liūdina tai, kad šių išvadų pagrindu yra mėginamas keisti visas LRT valdymas.
Mus gąsdina dar ir tai, kad nuolat yra žadamos diskusijos dėl pokyčių LRT įstatyme, bet kol kas dar jų nesulaukėme. Tad tik patys kalbėdami apie tai viešumoje galime tikėtis tas diskusijas inicijuoti.
– LRT nebuvo valdoma moderniai, pertvarkų jai reikėjo įvairiais aspektais. Čia daug kas vyko paprotine teise ir būdu, trūko įvairiausių dalykų – nuo darbuotojų pakaitumo užtikrinimo, personalo politikos iki tų pačių darbuotojų ugdymo. Stigo atsakymų į klausimus apie vadovų lyderystės stiprinimą, nekilnojamojo turto efektyvų valdymą, vidinių procesų optimizaciją ir automatizaciją, nepagrindinės veiklos kaštų sumažinimą, programų gerinimą.
Mes keliame sau tikslą auginti auditoriją ne aukojant kokybę, o ją gerinant.
Šiuo metu žiniasklaidos rinka yra labai fragmentuota ir specifinė. Tad aš manau, kad laikas liautis gyventi šiandiena, reikia mąstyti į priekį ir į ateitį. Trys LRT valdomos platformos nebėra atskiri elementai, viskas susisieja, darosi svarbu savo auditoriją pasiekti jai patogiu būdu.
– Bendras mūsų tikslas, turiu galvoje ne tik šiuos metus, bet ir ateitį, yra plėsti auditoriją vykdant misiją. Tai nėra paprastas uždavinys. Mes kaip visuomeninis transliuotojas turime tam tikrą krūvį, tam tikrą įsipareigojimą visuomenei. Mes privalome transliuoti įvairias laidas įvairiausioms visuomenės grupėms. Komercinė žiniasklaida to daryti neprivalo. Tokiomis sąlygomis mes keliame sau tikslą auginti auditoriją ne aukojant kokybę, o ją gerinant.
Tai padaryti mums pavyko: tiek LRT televizijos, tiek LRT plius kanalo auditorija augo. Sparčiai auga ir LRT.lt portalo skaitytojų skaičius. Vasaris mums buvo rekordinis mėnuo, nepaisant to, kad didžiųjų portalų skaitomumas tada krito – vasaris, kaip žinoma, trumpas mėnuo.
Džiugina tai, kad atėjus naujai administracijai pagerėjo LRT visuomenės vertinimas. Pirmąjį 2018 m. pusmetį, laikinosios Seimo komisijos darbo metu, rodikliai buvo nuvažiavę žemyn, tačiau vėliau ėmė gerėti: teigiamai vertinančių padaugėjo 3 proc., neigiamai vertinančių sumažėjo 4 proc.
Lygindamiesi su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, mes vertiname šešias savybes: kultūros puoselėjimą, žiūrovų ugdymą, patikimumą, operatyvumą, objektyvumą ir modernumą. Pastarasis – vienintelis, pritrūkęs gero vertinimo. Siekiame ateityje pasivyti kitas žiniasklaidos priemones. Suprantame, kad į modernumą reikia žvelgti plačiau. Tai nėra tik dronai, kameros ar tai, jog mes pirmi pradėjome transliuoti HD formatu. Auditorija pasigenda modernesnio turinio sprendimų.
Senoji administracija buvo kritikuojama dėl to, kad labai formaliai žiūrėjo į neįgaliesiems pritaikytą turinį. Tad mes ėmėmės didinti jiems skirtų laidų skaičių, pasirodė ir pirmasis regėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytas serialas.
Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio LRT Tyrimų skyrius paskelbė apie 30 tyrimų. Mes matome, kad turime didžiules galimybes kelti visuomenei aktualias problemas, kalbėti apie korupciją, apie probleminius dalykus, net jei tai ir liečia valdžioje įsitvirtinusius asmenis. Siekdami užtikrinti kokybę, žurnalistai patys sukūrė ir patvirtino LRT žurnalistų etikos kodeksą, buvo įsteigta vidinė etikos komisija.
Svarbu ir tai, kad pradėjo veikti LRT turinio vertinimo ir kokybės atitikimo misijai sistema. Nuolat kalbama, kad LRT vykdo misiją, bet aš norėčiau, kad tai būtų išmatuojama. Kokybės turime reikalauti iš visų trijų platformų – radijo, televizijos ir interneto portalo.
Ne paslaptis, kad LRT gauna 40 mln. eurų finansavimą. Daug kas jį vertina kaip milžinišką, tačiau aš norėčiau fiksuoti, kad iš tų pinigų apie 7 mln. grįžta kaip mokesčiai į biudžetą, dar 2,5 mln. mes sumokame siųstuvams ir kitoms valstybinėms įmonėms.
Mes filmuojame ir transliuojame projektus, kurių kitos žiniasklaidos grupės nedaro ir neturėtų pajėgumų padaryti: pavyzdžiui, minėjimai, skirti Vasario 16 d., Kovo 11 d., programos, rinkimams skirtos laidos ir projektai. Pats ryškiausias pavyzdys tikriausiai buvo popiežiaus Pranciškaus vizitas.
Šiais ir ateinančiais metais iš mūsų galima tikėtis nebanalių, drąsesnių sprendimų. Mes nenorime, kad mums primestų konservatyvų vaidmenį. Tai, kad esame visuomeninis transliuotojas, dirbame įvairioms visuomenės grupėms, nereiškia, kad turime būti nuolat nuspėjami, vengiantys aštrių kampų, judantys ir gyvenantys saugiai.
Mes išjudiname rinkas, žinome, kad naujienų portalai galbūt nebėra patenkinti tuo, kad mes nebesidalijame savo turiniu, bet aš manau, kad tai yra visiškai normalu. Nenormalu buvo tai, kad tas turinys buvo dalijamas į kairę ir į dešinę. Mūsų skaitytojai tą turinį gali rasti nemokamai mūsų platformose.
– Aš neatsitiktinai paminėjau žurnalistų etikos kodeksą, kuris apibrėžia žurnalistų elgseną socialiniuose tinkluose. Juk šiuolaikinės technologijos kelia daug iššūkių ir pagundų. Apie objektyvumą mes kalbame daug ir keliame sau aukščiausius standartus. Juos, beje, mums kelia ir auditorija. Objektyvumo išlaikymas yra mūsų pareiga.
Naujienų portalai galbūt nebėra patenkinti tuo, kad mes nebesidalijame savo turiniu, bet aš manau, kad tai yra visiškai normalu.
Mes nesiekiame užimti politinės pozicijos, mes džiaugiamės, kai pas mus į laidas ateina įvairių politinių jėgų atstovai, ir siekiame įvairovės. Ar esame tobuli, tai tikrai ne, darome įvairiausių klaidų, bet galiu užtikrinti, kad ta linkme yra stipriai judama.
Daug dėmesio skirsime ir pačių žurnalistų mokymams. Esu paprašiusi kolegų suorganizuoti bent keletą mokymų per metus žurnalistams. Tai svarbu, norint užtikrinti, kad etikos klausimai būtų suvokiami visų vienodai. Žinias reikia nuolat atnaujinti.
– Visuomeninis transliuotojas yra visą laiką politikų dėmesio centre, kadangi didžiąją dalį pajamų gauna iš valstybės asignavimų. Politikai įsivaizduoja galį ar turį teisę reikšti pageidavimus dėl turinio. Tokių pavienių iniciatyvų pasitaiko. Tiek Europos transliuotojų sąjunga (European Broadcasters Service, EBU), tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad visuomeninio transliuotojo misijai užtikrinti turi būti skiriamas tinkamas finansavimas. Gi visuomeninis transliuotojas savo ruožtu turi veikti skaidriai, turi būti atskaitingas visuomenei. Juk nėra taip, kad jis gauna daug privilegijų, tačiau jokių pareigų.
Labai norėdami, politikai gali prispausti visuomeninį transliuotoją. Tačiau aš tikiuosi, kad visuomenė tai įvertins, supras ir pasipriešins, jei tam bus priežasčių. Jį pribaigti valdantieji gali labai paprastai: kraudami jam visokiausius įsipareigojimus ir mažindami finansavimą arba grąžindami tą pačią tvarką, kai Seimas svarsto, kiek duoti pinigų.
Mūsų finansavimo modelis EBU mastu yra vertinamas kaip labai geras. Jo pavyzdžiu sekti nori estai. Manau, kad yra gerokai nepamatuota sakyti, jog esame netoli nuo padėties Lenkijoje. Vis dėlto tyrimo dėl LRT veiklos Seimas ėmėsi pats. Ne kompetentingos institucijos, nepriklausomi tyrėjai. Kadangi nėra diskusijos su valdančiaisiais ir nėra pasitikėjimo iš jų pusės, sunku nuspėti, ko jie nori, ką iš tiesų sumanė, ko jie siekia.
Apie šias iniciatyvas pasisakė ir EBU. Jos nuomone, yra stengiamasi užkrauti LRT papildomų kontrolės organų, aiškiai neatribojant funkcijų. Valdantieji neduoda naujai administracijai šanso pademonstruoti, ką mes galime padaryti. Judėdami skaidrumo ir efektyvinimo link mes nuveikėme labai daug ir ta kryptimi toliau einame.
Kadangi nėra diskusijos su valdančiaisiais ir nėra pasitikėjimo iš jų pusės, sunku nuspėti, ko jie nori.
– Juokinga, bet kai mane išrinko LRT vadove, vienas pagrindinių klausimų buvo, ar liks laida „Duokim garo!“ Aš atsakiau tai, ką ir dabar galiu atsakyti. LRT transliuoja ne vien tik Vilniui ar kitai nišinei teritorijai, bet visai Lietuvai. Mūsų tikslas – kad mūsų platformose įvairios grupės rastų joms aktualų turinį.
Kitas klausimas – kaip mes jį pozicionuosime. Pavyzdžiui, laida „Duokim garo!“ buvo perkelta į kitą laiką: iš visus dirginusio penktadienio vakaro į sekmadienio laiką. Sprendimai dėl programos nėra priimami vienašališkai. Tam egzistuoja programos pirkimo komisija, kurioje aš nedalyvauju. Jos sudėtis nuolat keičiama ir atnaujinama.
LRT turi septynis kanalus, tad mūsų tikslas yra kuriamą turinį sudėlioti taip, kad jis būtų pasiekiamas skirtingoms auditorijoms. Turbūt naivu tikėtis, kad jauna auditorija pradės žiūrėti televizorių. To tikriausiai jau nebebus, bet yra internetinis portalas. Kai pradėjome LRT.lt atnaujinimo kampaniją, supratome, kad dalis auditorijos apie tokį nieko nežinojo. Kita dalis galvojo, kad tai radijo ir televizijos puslapis, kur yra mediateka. Ten jie ėjo žiūrėti vaizdo turinio.
Kartais reikia už Vilniaus nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena ne sostinėje. Šiuo metu mes atliekame tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip mus suvokia mūsų auditorija, kuriame prekės ženklų strategiją.
Savo veiklą mes įsivaizduojame daug plačiau nei vien veikimą per savo kanalus. Mes norime tiesiogiai bendrauti su įvairiomis auditorijomis. Vasarį surengėme du susitikimus. Vienas jų buvo skirtas mokytojams, kuriame LRT žurnalistai pasakojo, kas yra melagingos naujienos. Kitas – regioninei žiniasklaidai, kur kalbėjome apie žiniasklaidos vietą aktualijų pasaulyje, apie rinkimus, apie melagingas naujienas. Susitinkame su prodiuseriais, esame atviri jiems visiems, nenorime, kad būtų manoma, jog dirbame tik su kai kuriomis prodiuserių grupėmis.
– Žinių laidos atlieka labai didelį vaidmenį LRT. Per dieną mes sukuriame septynias valandas naujienų produkcijos. „Panorama“ yra kertinė kolona, ant kurios stovi LRT aktualijų sritis. Tad mes atnaujinome televizijos naujienų tarnybą, keliame reikalavimą žurnalistams ieškoti originalių temų. Pastarojo įpročio LRT grupėje nebuvo, dažniau buvo einama paskui įvykius, naujienų agentūras, negalvojant apie darbotvarkės formavimą, svarstymą, kas svarbu ir įdomu mūsų auditorijai.
Kanalui yra didelis privalumas turėti žurnalistą, galintį ir rašyti, ir kalbėti per radiją, televiziją.
Siekiame, kad tos trys platformos – televizija, radijas ir interneto portalas – dirbtų kuo glaudžiau. Išnagrinėję modelius, kaip naujienų redakcijos dirba kitų valstybių redakcijose, atradome, kad yra tokių pavyzdžių, kai nėra specializuotų žurnalistų ir visi daro viską. Tai gana radikalus kelias, tam tikra specializacija mums nėra išvengiama.
Tad aš manau, kad eisime link BBC modelio. Tai reiškia, kad temos yra drauge aptariamos redakcijoje, tada žurnalistai pasiskirsto į platformas ir atlieka savo darbus ten. Mes skatiname žurnalistus būti universalius. Tam tarnauja nauja, aiškesnė atlygio sistema. Kanalui yra didelis privalumas turėti žurnalistą, galintį ir rašyti, ir kalbėti per radiją, televiziją.
– Man nepatinka, kad pastabas dėl LRT įstatymo redakcijos tiek valdantieji, tiek kai kurie portalai bando redukuoti į kovą dėl reklamos pinigų. Tai netiesa. Taip, mes nemanome, kad iš visuomeninio transliuotojo reikėtų atimti papildomus reklamos šaltinius, nes tiek EBU, tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina savarankiškumą ir nepriklausomybę.
Šiuo metu iš to yra mėginama daryti sensaciją. Kai kurie Seimo nariai sako, kad reklamos pinigai bus skirti darbuotojų vakarėliams finansuoti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad iš tų lėšų mes finansuojame įvairiausius dalykus: pradedant turiniu, baigiant kai kuriomis mūsų vidinėmis išlaidomis. Aš suprantu, kad komercinė žiniasklaida taikosi į tas lėšas ir jai svarbu, jog mes jų neturėtume. Kita vertus, manau, kad straipsniuose apie tai ir reikėtų įvardyti, jog ir didieji interneto portalai šioje vietoje mato interesą.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė
2018 m. balandį pradėjo eiti Lietuvos radijo ir televizijos generalinės direktorės pareigas.
2017 m. tapo Tarptautinio spaudos instituto nare.
2000–2017 m. vyriausioji naujienų portalo „Delfi.lt“ redaktorė.
2001 m. baigė magistrantūros studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete.
1996–1998 m. dienraščio „Verslo žinios“ žurnalistė.
