Jaroslawas Kaczynskis (Scanpix nuotr.)

Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija daro ilgalaikę žalą

Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija daro ilgalaikę žalą

Likus tik apvalkalui, teisės viršenybę sunku atkurti

Jei norėtumėte žvilgtelėti, kaip atrodo Lenkija valdant populistinei Teisės ir teisingumo partijai (PiS), įsijunkite valstybinės televizijos TVP rodomas žinias. Naujienų laida pradedama kompiuterine animacija: parodomos žymios Lenkijos vietos, tada Varšuvos karališkosios pilies bokšto laikrodis stambiu planu. Lengviausiai atpažįstamo sostinės pastato, milžiniškų Kultūros ir mokslo rūmų iš sovietinių laikų, nepamatysi. Galiausiai ekrane pasirodo žinių vedėjai ir pradeda vergiškai girti PiS, partijos kritikus vadindami klastingais kriptokomunistais.

Šis subtilaus ir begėdiško nacionalistinio revizionizmo derinys perteikia dvejus su puse PiS valdymo metų. Partija atliko viešojo administravimo kadrų valymą, įstatymu uždraudė kaltinti „lenkų tautą“ bendrininkavus Holokauste, skleidė konspiracijos teorijas apie lėktuvo katastrofą, kai 2010 m. prie Smolensko, Rusijoje, žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczyńskis ir dar 95 žmonės. Partija apsimeta nematanti savo šalininkų šovinizmo, bet persekioja taikius protestuotojus, atėjusius į kas mėnesį vykstantį Smolensko katastrofos minėjimą, kuriam vadovauja PiS pirmininkas, Lecho dvynys brolis Jarosławas (nuotraukoje).

Didžiausią nerimą kelia tai, kad PiS padarė konstitucinį tribunolą neįgalų ir pridėjo įstatymų leidėjams bei ministrams galių skirti teisėjus, pastatydama pastarųjų nepriklausomybę ant kortos. Partija privedė prie rimtų nesutarimų šalyje ir su sąjungininkais Europos Sąjungoje, Izraeliu bei JAV. Dėl jos veiksmų puikiu komunizmo nusikračiusios šalies pavyzdžiu laikyta Lenkija virto sunkiu ES vaiku. Kovą vienas Airijos teisėjas atsisakė perduoti atsakovą lenką tėvynei, pabūgęs, kad ten jis nebūtinai sulauks teisingo teismo.

Kovą vienas Airijos teisėjas atsisakė perduoti atsakovą lenką tėvynei, pabūgęs, kad ten jis nebūtinai sulauks teisingo teismo.

O PiS dar nebaigė. J. Kaczyńskis, kuris tėra parlamento narys, bet veikia kaip faktinis Lenkijos vadovas, vienam dešiniajam savaitraščiui neseniai aiškino: „Kai ką mūsų realybėje reikia ne tik modernizuoti, bet ir pervažiuoti buldozeriu.“ PiS reikia bent trijų kadencijų valdžioje, svarstė politikas.

Tokia perspektyva liberalus verčia griebtis ko nors stipresnio, o ES kelia galvos skausmą. Gruodį Europos Komisija pradėjo prieš Lenkiją procesą pagal ES sutarties 7 straipsnį, kuris gali baigtis sustabdyta šalies balsavimo teise. Kai kovą komisija atmetė Lenkijos pateiktus reformų pateisinimus, vyriausybė pasisiūlė juos sušvelninti, pavyzdžiui, apriboti teisingumo ministro galią keisti apylinkės teismų vadovus. Tačiau net jei PiS nusileistų dar daugiau, Lenkija neatsikratys jos sukeltų bėdų.

Nacionalisto internacionalas

Iš pirmo žvilgsnio partija iškilo pagal gerai žinomą scenarijų. Populistai ‒ nuo Viktoro Orbáno Vengrijoje iki Donaldo Trumpo JAV – laimėjo rinkimus, pasikinkę ekonomines problemas ir imigrantų baimę. Bet Lenkijoje esama ir reikšmingų nukrypimų nuo scenarijaus.

Imigracija visai nežymi – 2015 m. iš Sirijos atsiritusi migrantų banga, iš pradžių pasukusi per Vengriją, Lenkijos taip ir nepasiekė. O šalies ekonominiai rezultatai ‒ išties įspūdingi.

Ūkis auga 26 metus iš eilės. BVP vienam žmogui nuo 1990 m. beveik patrigubėjo (žr. grafiką). Nuo 2000 m. gamybai tenkanti ūkio dalis išaugo, o nelygybė sumažėjo. Lenkija vienintelė iš ES šalių 2008–2009 m. krizę atlaikė be recesijos.

Kad būtų aiškiau, pasukite į šiaurę nuo Varšuvos, į ją supantį Mazovijos regioną. Tai gražus it Šopeno kūrinys kraštas – banguojantys javų laukai ir beržynai, bet XX a. pabaigoje tenykščiai miestai buvo neromantiškai apšiurę. Šiandien kraštas nusėtas dailiomis ūkininkų sodybomis. Čia vis dar išvysi lenkų gaminamus traktorius „Ursus“, tik dabar jie su oro kondicionieriais ir garso aparatūra. Grindiniu klotoje Pultusko, kuriame gyvena 20 tūkst. žmonių, turgaus aikštėje ir gretimame Golymino kaime parduotuvėse gali rasti prašmatnių prekių, kurios buvo neįsivaizduojamos prieš porą dešimtmečių: „Nike“ sportinius batelius už 100 JAV dolerių ar vyno po 20 dolerių už butelį.

Šalis sparčiai turtėjo jau iki 2015 m. Tačiau tais metais PiS laimėjo ir prezidento, ir parlamento rinkimus. Pultuske parlamento rinkimuose partija surinko 46 proc. balsų – 9 procentiniais punktais daugiau nei šalies vidurkis. Golymine – net 58 proc.

Prisidėjo ir tai, kad žmonės buvo pavargę nuo centro dešinei atstovaujančios Piliečių platformos (PO). Aštuonerius metus vadovavusi šaliai, partija užmigo ant laurų. 2014 m. charizmatiškasis partijos lyderis Donaldas Tuskas pasitraukė iš ministro pirmininko pareigų ir išėjo vadovauti Europos Vadovų Tarybai, palikęs partiją be vairininko. Buvo paviešinti garso įrašai, kuriuose PO politikai bjauriai kalbėjo apie valstybės reikalus. Nors nebuvo pasakyta nieko labai baisaus, bet nemalonus jausmas liko.

Daugeliui rinkėjų bet kuriuo atveju buvo pradėję įgristi elito grūmojimai pirštu ir priesakai sunkiau dirbti, jei nori ko nors pasiekti. Susidėjęs nuovargis nuo PO bei asmens tobulėjimo doktrinos, pradėtos diegti dar 1989-aisiais, sužaidė J. Kaczyńskio naudai. Jis su broliu buvo tarp „Solidarumo“ lyderių, kurių dėka Lenkijai pavyko pereiti prie demokratijos be kraujo praliejimo. Bet Jarosławui (ypač jam) atrodė, kad buvę komunistai per lengvai išsisuko.

2001 m. „Solidarumo“ koalicija skilo į PO, kuri įkūnijo po 1989 m. nusistovėjusį konsensusą, ir elitizmui neprielankią PiS. Pastaroji apeliavo į tuos, kurie, kaip Kaczyńskiai, manė esantys nusipelnę daugiau ir jautė, kad nors patys gyvena gerai, bet pažinčių nestokojantys aparato nariai gyvena geriau. 2005 m. PiS gavo ketvirtį balsų, kurių pakako daugumai parlamente. Bet sunkiai suvaldoma koalicija, suformuota su dar dviem aparatui neprielankiomis partijomis, po poros metų žlugo.

Iki 2015 m. augo lenkų pojūtis, kad juos bando apgauti – ne dėl to, kad gyvenimas blogėjo, bet dėl to, kad realybė nespėjo paskui troškimus. Daugelis paragavo gyvenimo Vakarų Europoje – kai Lenkija 2004 m. įstojo į ES, ten ieškodami darbo išvyko apie 2 mln. šalies gyventojų. Kalbėdamasis su panašių į Pultuską miestų gyventojais, Varšuvos universiteto sociologas Maciejus Gdula atskleidė, kad PiS šalininkai nei yra pamiršti, nei jaučiasi nusivylę savo gyvenimu. Bet jie nori daugiau – ir nori to dabar.

PiS pažadėjo jiems mažiau kalbėjimo iš aukšto, daugiau apsaugos. Kandidatu į prezidentus partija pasirinko jauną ir malonų Andrzejų Dudą, kuris pergudravo tuo metu prezidentavusį PO kandidatą Bronisławą Komorowskį – solidų, bet nuobodų asmenį. J. Kaczyńskio į ministrus pirmininkus pasirinkta Beata Szydło buvo mažiau priešinanti figūra nei šešėlyje likęs partijos pirmininkas. Pasitelkusi vaizdus su Vakarų Europą užgriuvusiais migrantais, PiS išnaudojo musulmonų invazijos baimę. Centro kairė skilo į dvi stovyklas, ir nė vienai iš jų nepakako balsų patekti į parlamentą. O PiS laimėjo dar neregėtą absoliučią daugumą.

Kontroliuodami parlamentą ir turėdami jiems prielankų prezidentą, PiS ministrai pirmininkai – iš pradžių B. Szydło, o nuo gruodžio Mateuszas Morawieckis – pradėjo vykdyti kampanijos metu duotus pažadus. Jie negalvodami atšaukė PO pensijų reformą, sumažino pensinį amžių, įvedė mėnesinę 500 zlotų (118 eurų) išmoką už vaiką, pradedant nuo antro, pertvarkė teisingumo sistemą (esą tam, kad būtų efektyvesnė) ir ėmėsi kovos su mokesčių slėpimu, padidindami PVM surinkimą 23 proc. Matant uolų PiS darbą, partijos kritikai atrodo kaip silpni, privilegijuoti niurgzliai. Tuo metu šalies ūkis tebeauga po 4 proc., pakilo atlyginimai, infliacija prislopinta.

PiS padeda Lenkijos visuomenei būdingas konservatyvumas. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje socialinio liberalizmo negynė net ir kairiosios vyriausybės. Lenkijos abortų įstatymas – vienas iš griežčiausių Europoje. Pasaulinis #MeToo judėjimas prieš seksualinį priekabiavimą šalyje labiau priminė #NotMe, jei nežiūrėsime į kelis feministinius ratelius. Pasididžiavimas neginčijamomis Lenkijos dorybėmis – šalis niekada nekolaboravo su naciais ir pirmoji iš sovietinio bloko nuvertė komunizmą – gali įgauti ksenofobinį prieskonį.

Pernai lapkritį nepriklausomybės eitynėse buvo tokių, kurie atvirai nešė fašistinius transparantus.

Iki 2015 m. Europai prielankūs elito sluoksniai buvo sukūrę tokių nuotaikų nepraleidžiančių užtvarų. PiS jas išardė. „Joks Briuselio biurokratas mums neaiškins, kas yra demokratija“, – apibendrino vienas M. Morawieckiui artimas asmuo.

Kaip PiS įsivaizduoja demokratiją? Pirma, ji pagrįsta dauguma. Bet koks suvaržymas reiškia „teisinį imposibilizmą“, kaip J. Kaczyńskis įvardija tai, ką jo liberalūs kritikai vadina kontrolės ir pusiausvyros mechanizmais. Su opozicija kalba trumpa. Įstatymai teikiami kaip eilinių parlamentarų projektai, kurių atveju, skirtingai nei siūlomų vyriausybės, nebūtina tartis su visuomene. 2016 m. tokiu būdu buvo pateikta 40 proc. iš 181 PiS parengto įstatymo projekto. Per dvi ankstesnes parlamento kadencijas šis rodiklis siekė 15 ir 13 proc.

Neturėdama maksimalios daugumos, leidžiančios keisti konstituciją, PiS pasirinko antrą geriausią variantą ir padarė konstitucinį tribunolą neįgalų. Partija pakeitė penkis ankstesnio parlamento paskirtus teisėjus (įskaitant du, kuriuos, reikia pripažinti, PO paskyrė ne visai taip, kaip priklauso, kai pralaimėjimas rinkimuose atrodė neišvengiamas). Dar įžūlesnis buvo vyriausybės sprendimas ignoruoti kelias jai nepalankias nutartis.

Antras PiS stiliaus demokratijos bruožas – valdančiųjų veiksmų laisvė. Teisingumo ministras sykiu yra ir vyriausiasis prokuroras, sprendžiantis, už kuriuos nusižengimus bausti (protestas prieš Smolensko įvykių minėjimą), o kuriuos ‒ ignoruoti (eitynės su nelegaliomis fašistinėmis vėliavomis). Vienas įstatymo projektas numato, kad galima atleisti visą diplomatinį korpusą, o užsienio reikalų ministras gali vėl į jį priimti ką panorėjęs.

Tokioje pasaulėžiūroje kadrai yra patys svarbiausi. Varšuvoje veikiančio Piliečių raidos forumo analizė rodo, kad 37 PiS įstatymai baigėsi tuo, jog buvo atleista per 11,3 tūkst. valstybės tarnautojų. Partija sprendžia, kurie buvę komunistai – atgailaujantys patriotai (tokių pilna tarp PiS narių), o kurie – nepersiauklėję valstybės priešai. Daugelis pastarųjų, įskaitant aukštus karinius vadus, buvo išmesti iš savo darbo vietos.

Partija sprendžia, kurie buvę komunistai – atgailaujantys patriotai (tokių pilna tarp PiS narių), o kurie – nepersiauklėję valstybės priešai.

Nors ir skamba kaip pasityčiojimas iš konstitucijos, PiS dominuojamo tribunolo tai, regis, nejaudina. Pernai tribunolas išnagrinėjo 88 bylas ‒ perpus mažiau nei 2015 m. ‒ ir beveik visais atvejais palaikė vyriausybės pusę. Kai pilietinių teisių ombudsmenas Adamas Bodnaras užginčijo PiS atliktą tribunolo pertvarką, įskaitant abejotiną įgaliojimų suteikimą trims teisėjams, jo skundą atmetė komitetas, kuriame dirbo du teisėjai iš tos trijulės.

Ar 2015 m. 38 proc. balsų gavusi PiS turi mandatą paminti nuo 1989 m. egzistuojančią socialinę sutartį? M. Morawieckis į J. Kaczyńskio kalbas apie revoliuciją rimtai nežiūri. Bet, priduria jis, „kiekvieną sutartį galima taisyti“. Pasak jo, Lenkijos institucijas būtina supurtyti. Teismams vidutiniškai reikia 685 dienų sutarties vykdymui užtikrinti – tik trijose Europos šalyse šis procesas vyksta lėčiau. O ir nė viena teismų reformos nuostata nėra būdinga vien Lenkijai, nurodo M. Morawieckis.

Vilkas avies kailyje

Šie teiginiai – itin sukti. Pavienis žingsnis niekuomet neatrodo revoliucinis. Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ir atleidžia parlamentas prezidento teikimu. Danijoje ir Švedijoje teisėjų tarybos narius skiria ministrai. Kad ir koks akiplėšiškas būtų valstybinės žiniasklaidos pokrypis į populizmą, PiS aiškina tik taisanti jos istoriškai susiklosčiusias liberalias nuostatas.

Buvęs bankininkas ir milijonierius M. Morawieckis ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti gruodį, nurodžius nuo B. Szydło pavargusiam J. Kaczyńskiui. Už pirmtakę jis labiau patyręs ir protingesnis, be to, puikiai kalba angliškai. B. Szydło vengė Briuselio, o jis linkęs kalbėtis.

Bet kalbant apie valstybės apvalymą nuo (daugiausia menamų) komunizmo liekanų, M. Morawieckis atrodo atsidavęs šalininkas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje jo tėvas įkūrė radikalų „Solidarumo“ judėjimą. M. Morawieckį, tuo metu paauglį, buvo pagrobusi slaptoji policija: mušė, liepė pačiam išsikasti kapą, bet jis atsisakė išduoti, kur yra tėvas. Priešingai nei daugelio partijos kolegų, jo panieka senajam režimui atrodo nuoširdi. Bet iš to uolumo jis gali pastūmėti Lenkiją link „neliberalios demokratijos“, kurią V. Orbánas sukūrė Vengrijoje ir kurios norėtų to nė neslepiantis J. Kaczyńskis.

Iki Šiaurės Korėjos dar toli, tačiau Vengrijos scenarijus kasdien atrodo vis realesnis. (Scanpix nuotr.)

Lenkija – ne visai Vengrija. Jos pilietinė visuomenė gyvesnė. Populizmą tyrinėjantis Janas-Werneris Mülleris iš Prinstono universiteto pažymi, kad šalies ūkyje daugiau įvairovės, nėra žiniasklaidos oligarchų. TVP žinias žiūri vis mažiau žmonių, o nepriklausomiems laikraščiams naudinga PiS „Trumpo pakilimo“ (Trump bump) versija. Kiti populistai bando įsiteikti Vladimirui Putinui, o J. Kaczyńskis nekenčia Rusijos, kurią kaltina (beveik neturėdamas įrodymų) dėl Smolensko katastrofos.

PiS nėra atspari kritikai. Pasiūlymai reguliuoti nepriklausomą žiniasklaidą liko dulkėti lentynoje. Kaip ir pastangos visiškai uždrausti abortus, tūkstančiams moterų išėjus į gatves. Teismai atmetė beveik visus kaltinimus, iškeltus protestuotojams prieš PiS. B. Szydło sprendimas prieš išeinant skirti sau ir savo kabinetui 2,1 mln. zlotų premiją rudenį gali atsiliepti PiS vietos rinkimuose. Premijų skandalas gali paaiškinti smunkančius reitingus kai kuriose pastarojo meto apklausose.

Be to, nepaisant mitų, partija nėra visiškai vieninga. Kovo mėnesį A. Duda nepaklusęs partijai vetavo įstatymo projektą, kuris leistų atimti laipsnį iš komunistinių laikų karių. Įtariai M. Morawieckio iškilimą vertinanti grupė bando pakirpti jo sparnus. Nei jis, nei J. Kaczyńskis nekontroliuoja teisingumo ministro, radikalo Zbigniewo Ziobro, parlamente turinčio savo grupę.

O kur dar ES. Be proceso pagal 7 straipsnį, vis daugiau valstybių narių nori, kad ateityje ES parama būtų siejama su įstatymo viršenybės klausimu. Jei tektų rinktis tarp revoliucijos ir ES pinigų, neproporcingais kiekiais tenkančių skurdesniems kaimo rinkėjams, PiS gali persigalvoti.

Tačiau net sustabdžius PiS ardomuosius darbus, liktų gilių randų. Visuomenė skilo į kariaujančias stovyklas. Paklausus vieno iš PO lyderių, ar jis turi draugų PiS, šis atrodo suglumęs. M. Morawieckio padėjėjai panašiai reaguoja į klausimą apie draugus iš PO.
Karinių ir žvalgybos tarnybų valymas įtempė santykius su sąjungininkais. Holokausto įstatymas, kurį JAV ir Izraelis laiko bandymu nuslėpti kai kurių lenkų vaidmenį, baigėsi katastrofiškais diplomatiniais padariniais. Lenkija rizikuoja supanašėti su Turkija – tapti įžeidžiu sąjungininku, svarbiu tik dėl strateginės padėties, sako vienas asmuo iš Vašingtono.

Nors ūkio būklė gera, ji galėtų būti geresnė, turint omenyje šviesias pasaulines perspektyvas. Dabar ji lėčiau artėja prie Vakarų Europos. Didelis užimtumas ir dosnios pašalpos paskatino vartojimą (nuo 2016 m. vien naujoms išmokoms vaikui vyriausybė atseikėjo 42,6 mlrd. zlotų), bet ne privačias investicijas. Įmonių vadovų asociacijos „Leviatan“ atstovas Grzegorzas Baczewskis dėl to iš dalies kaltina nežinomybę dėl reguliavimo. Parlamentas paskubomis priima įstatymus, kurie veikia ištisus sektorius. Kovą įsigaliojo sausį priimtas draudimas prekiauti sekmadieniais. M. Morawieckio kalbos apie nacionalinius lyderius ir „nacionalinį kapitalą“ gali atbaidyti užsieniečius.

Toks valstybinis kapitalizmas, kokiam, regis, palankus ministras pirmininkas, neigiamai veikia našumą. O jis turi didėti, norint, kad ūkis augtų, kai toliau mažėja gyventojų skaičius, kuris 2015 m. nesiekė 38 mln. Nedaug kas tikisi, kad pradėjus mokėti išmokas vaikui tendencija pakryps kita linkme. Trumpalaikėje perspektyvoje dėl to gali sumažėti darbo jėgos pasiūla. Skaičiuojama, kad dėl išmokų vaikui darbo rinka prarado 103 tūkst. moterų. Jaunų moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra mažiausias per 19 metų. Sumažinus pensinį amžių bus tik blogiau. Dėl to ir nuo 2020 m. numatomo ES paramos mažėjimo reitingų agentūros „Fitch“ ir „Standard & Poor’s“ pakoregavo galimą Lenkijos BVP augimą – iki 1,5–2,6 proc. ateinantį dešimtmetį.

Dėl išmokų vaikui darbo rinka prarado 103 tūkst. moterų. Jaunų moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra mažiausias per 19 metų.

Blogiausia, kad PiS puolimas prieš Lenkijos institucijas pakerta piliečių pasitikėjimą jomis. Partijos kampanija, kurioje teismų sistema buvo vaizduojama kaip korumpuota klika, naudojant plakatus su girtu teisėju už vairo, neabejotinai prisidėjo prie mažėjančio pasitikėjimo teisingumo sistema – nuo 41 proc. 2015 m. iki 32 proc., kaip rodo „Eurobarometro“ apklausa.

Geriausiu atveju PiS neliberalias reformas galėtų anuliuoti kita rinkimus laimėjusi partija. Bet PiS sukūrė precedentą – ateityje vyriausybės gali pakartoti savų žmonių sodinimo į teismus ir valymų ciklą. Blogiausiu atveju Lenkija jau galėjo pajudėti link autoritarizmo, sekdama Turkijos ir Vengrijos pėdomis. Šiandien tuo tiki nedaugelis. Bet kai prasideda tokios permainos, viskas vyksta greičiau, nei galima tikėtis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų