-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
43-ejų buvęs Slupsko miesto meras į nacionalinę politiką žengia su vasarį įkurtu judėjimu „Pavasaris“. Šiuo metu jis – vienas populiariausių ir neabejotinai charizmatiškiausių šalies politikų, tačiau abejojama, kad 10 proc. palaikymo jam užteks tapti šalies ministru pirmininku. Baiminamasi, kad koją jam pakiš vietos lygmens patirtis ir didesnis dėmesys įvaizdžio kūrimui nei politikos įgyvendinimui.
– Nuo to laiko, kai 2004 m. Lenkija įstojo į ES, šalies politika sukasi apie konfliktą tarp dviejų dešiniųjų partijų: Jarosławo Kaczyńskio vadovaujamos nacionalistinės „Teisės ir teisingumo“ bei Grzegorzo Schetynos vedamos centro dešinės „Piliečių platformos“. Kitos partijos savo reikšmę prarado po 2015 m. rinkimų, kai progresyvi visuomenės dalis liko neatstovaujama.
(Scanpix nuotr.)
Esu įsitikinęs, kad daugelis Lenkijos rinkėjų yra pavargę nuo „Teisės ir teisingumo“ antieuropietiškos, nekompetentingos Mateuszo Morawieckio vyriausybės. Tačiau tai nereiškia, kad jie atsigręš į prieš tai valdžiusią „Piliečių platformą“, kuri šiuo metu eina su europietiškos koalicijos vėliava. Ši partija atstovauja pokrizinės gerovės politikai, kuri paliko milžiniškas neprivilegijuotų lenkų grupes už borto.
Mes esame progresyvus ir liberalus pasirinkimas visiems, kurie jaučiasi įkalinti partizaninių konservatorių kovų.
Judėjimas „Pavasaris“ yra mūsų vilties rezultatas. Mes esame progresyvus ir liberalus pasirinkimas visiems, kurie jaučiasi įkalinti partizaninių konservatorių kovų.
– Pagrindinė idėja, kurią mes siūlome, yra atvira ir pasitikėjimu grįsta bendruomenė. Atmosfera, kurią sukūrė „Piliečių platforma“ ir „Teisė ir teisingumas“, skaldo žmones, verčia vaidytis ne tik darbe, bet ir namuose. Tai, turint galvoje, kad gyvename taikiais laikais, neturi jokios prasmės.
Partija „Pavasaris“ siekia atkreipti dėmesį į dalykus, kuriais mes dalijamės, kurie mus vienija, o ne susikoncentruoti į interesų konfliktus. Kol kas reakcija į mūsų šauksmą atima kvapą.
Pirmą kartą pastarųjų metų Lenkijos istorijoje keliolika tūkstančių paprastų piliečių įsitraukia į politiką, masiškai dalyvauja mūsų renginiuose visoje Lenkijoje. Man tai suteikia milžinišką pasitenkinimą, tačiau užkelia ir atsakomybės kartelę. Aš nenoriu būti dar vienas politikas, kuris nuvilia rinkėjus. Iki artėjančių nacionalinių šalies rinkimų turiu truputį daugiau nei pusę metų. Per juos turiu laimėti žmonių pasitikėjimą. Žinau, kad padarysiu viską, ką galiu, kad įrodyčiau esantis vertas balsų.
– Pateiksiu jums gana netikėtą pavyzdį: prieš kelias savaites buvo paskelbta nacionalinio lygio apklausa, kuria siekta išsiaiškinti rinkėjų ir didžiausių Lenkijos politinių partijų pasaulėžiūrą. Rezultatai parodė, kad tarp „Teisės ir teisingumo“ partijos šalininkų, jos rinkėjų yra toks pats skaičius žmonių, pasisakančių už galimybę moterims pasidaryti abortą, kaip ir tų, kurie šiai idėja priešinasi.
Atmosfera, kurią sukūrė „Piliečių platforma“ ir „Teisė ir teisingumas“, skaldo žmones, verčia vaidytis ne tik darbe, bet ir namuose.
Tokių pavyzdžių yra nesuskaičiuojama galybė. Visi jie įrodo, kad lenkai yra gerokai progresyvesni nei mūsų politikai. Didžioji dauguma šalies gyventojų nori, kad valstybė būtų atskirta nuo Bažnyčios įtakos. Daugėja tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimo šalininkų. Šiuo metu jų daugiau nei tų, kurie tam priešinasi.
Lenkija turi stiprią sekuliarizmo tradiciją, humanistų politikų, rašytojų, menininkų. Egzistuoja galybė priežasčių, kodėl partija „Teisė ir teisingumas“ atėjo į valdžią, tačiau tradiciškumas nėra viena iš jų.
– Svarstau, nuo ko pradėti… Staigių ir reikšmingų pokyčių reikalauja sveikatos apsaugos sistema. Pas gydytojus yra nusidriekusios ilgos eilės, specialistų yra per mažai. Slaugos ir socialiniai darbuotojai, besirūpinantys vyresnio amžiaus ar neįgaliais žmonėmis, gauna nedidelius atlyginimus, pati juos išlaikanti sistema yra per mažai finansuojama. Mes turime ne tik padidinti sistemai palaikyti reikalingas išlaidas, tačiau ir pasirūpinti paskatomis jai efektyviai veikti.
Egzistuoja galybė priežasčių, kodėl partija „Teisė ir teisingumas“ atėjo į valdžią, tačiau tradiciškumas nėra viena iš jų.
Kita vertus, yra svarbu garantuoti tokią minimalią senatvės pensiją, kad ji būtų ne tik universali, bet ir išlaikanti žmonių orumą. Negalime leisti, kad per artėjančius metus pensijų sistema žlugtų, gatvėse palikdama milijonus vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų.
Lenkija privalo atsikratyti nuodingos priklausomybės nuo akmens anglių. Mes turime investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir siekti kuo didesnio energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo. Smogas yra viena didžiausių problemų Lenkijos žmonėms visoje šalyje. Daugiau kaip 400 tūkst. lenkų kiekvienais metais miršta nuo su kvėpavimu susijusių ligų.
(Scanpix nuotr.)
Viešasis sektorius taip pat reikalauja pokyčių – visų pirma, drastiškų žingsnių, atskiriant jį nuo politikų įtakos su finansais ir darbuotojais susijusiose srityse. Karjera viešojo valdymo srityje turi būti paremta nuopelnais, o ne turimais ryšiais ir pažintimis, darbuotojai nusipelno aiškių ir skaidrių darbo taisyklių bei atlyginimų augimo.
Mūsų teisinė sistema turi skatinti lyčių lygybę darbo rinkoje, santuokas padaryti visiems lygias, moterims suteikti teisę valdyti savo kūną.
Šis sąrašas – nesibaigiantis. Partijos „Pavasaris“ politinė programa buvo sukurta padedant keliems šimtams ekspertų, su tūkstančių paprastų piliečių pagalba per mūsų viešas ir internetines konsultacijas. Mes žinome, ką darome, dabar atėjo laikas įtikinti Lenkijos piliečius pasitikėti mumis ir leisti įgyvendinti pokyčius.
– Politinė aplinka, sudėliota XX amžiuje, vis labiau krečiama, vis daugiau žmonių susirūpina kartais tik vos jaučiamais tektoniniais pokyčiais (lūžiais). Politikai, kaip J. Ardern, E. Macronas, A. Rivera ar A. Ocasio-Cortez, iškyla ant šių pokyčių bangos keteros.
Bet leiskite man šiek tiek paprovokuoti: o jei tai, kas prieštarauja daugumai, yra tikra? Aš manau, kad šie žmonės tapo sėkmingi, nes politiką grąžino prie jos šaknų – atsakydami į tikruosius šiandieninius žmonių lūkesčius. 2009 m. pasibaigus ekonominei krizei supratome, kad technokratija gali atnešti tokius pat blogus rezultatus, kaip ir radikalus populizmas, ir kad neoliberalūs ekspertai neturi visų, jei turi iš viso, atsakymų.
Žinoma, tai nereiškia, kad turime grįžti prie XX amžiaus politikos su jos siaubingu nacionalizmu ir sveiko proto lyderystės trūkumu. Tačiau po 1989 m. Vakarų politikai ėmė ieškoti kompromisų, jie dažnai pamiršta, dėl kokių priežasčių demokratija atsirado.
XXI amžiuje mums reikia naujų atsakymų ir naujų mąstymo paradigmų. Geroji žinia yra ta, kad mes žinome, nuo ko pradėti: klausytis ir kalbėtis su žmonėmis. Politikos įgyvendinimo terminais tai reiškia, kad užuot koncentravęsi į rinkos augimo indeksus, mes turėtume daugiau dėmesio skirti individualiai ir bendruomeninei perspektyvai. Laimės indekso matavimas turėtų būti toks pat stiprus ir aiškiai išreikštas, kaip ir BVP skaičiavimas.
(Scanpix nuotr.)
Nekvailinkime savęs: iššūkiai yra masiški, nelygybė nuolat auga, didindama kaštus mažiau pasiturintiems ir aplinkai. Tačiau priešingai nei daugelis politikų ir apžvalgininkų aš esu optimistas. Pokyčiai priklauso nuo to, kaip žmonės ryžtasi jais patikėti. Aš viliuosi, kad „Pavasario“ istorija taps pavyzdžiu, kaip pasirinkti teisingą kelią ir kurti ateitį, kurios nė vienas neturėtų bijoti.
R. Biedrońis
Gimė 1976 m. balandį pietrytinėje Lenkijos dalyje, augo Krosno mieste, Pakarpatės vaivadijoje.
1998 m. įstojo į Lenkijos socialdemokratų partiją, vėliau į Demokratinės kairės aljansą.
2001 m. įkūrė organizaciją „Kampanija prieš homofobiją“ ir vadovavo jai aštuonerius metus.
2005 m. nesėkmingai dalyvavo vietos tarybų rinkimuose Varšuvoje, 2011 m. tapo Lenkijos parlamento žemųjų rūmų nariu.
2014 m. tapo Slupsko miesto meru.
2019 m. vasarį įkūrė judėjimą „Pavasaris“.
