Kiekvienas gali būti herojus

Kiekvienas gali būti herojus

Režisierius Donatas Ulvydas, kurdamas filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“, dar kartą įsitikino jungiančia ir vienijančia laisvės idėjos jėga. Artėjant premjerai apie filmo užkulisius su kino kūrėju kalbėjosi Laura Čiginskaitė.

 – Kaip trumpai pristatytumėte filmo siužetą?

– Pasakojama apie paprastą mergaitę, kuri 1972 m. gauna paskyrimą vykti į Kauno dramos teatrą, baigusi konservatoriją, bet visiškai atsitiktinai į Kauną ji atvažiuoja būtent tą dieną, kai vyksta eitynės po Romo Kalantos susideginimo.

Pabrėžiu, kad ji atsitiktinai patenka į tą mėsmalę, nes noriu parodyti, jog neturi būti herojus nuo gimimo. Kiekviename iš mūsų tūno herojus, ir aplinkybės visa tai iškelia į paviršių. Tada turi rinktis, būti juo ar ne, prisiimti šią auką ar ne.

Visas siužetas sukasi apie vieno žmogaus evoliuciją, drįstu pasakyti, nuo nekaltos mergaitės iki Žmogaus iš didžiosios raidės.

– Kaip ieškojote Emiliją vaidinsiančių aktorių? Juk reikėjo rasti vizualiai panašias – vieną Emilijos vaikystėje, kitą jau suaugusią?

– Ta atranka, kada ir kaip rasiu Emiliją, man buvo visiška mistika. Susitikau su labai daug jaunesnių ar vyresnių, pažįstamų ar nepažįstamų aktorių ir manęs niekaip neužkabindavo. Taip, supratau, kad Emiliją mes sukursime, nėra pasaulyje vaikščiojančios Emilijos, bet vis tiek tą veidelį, tą kūną, tą aktorę man reikėjo rasti.

Galima sakyti, kad Ievą (aktorę I. Andrejevaitę – IQ past.) patvirtinau atlikti vaidmenį po keliolikos ar dar daugiau susitikimų su aktorėmis su ja net nepabendravęs. Gavau nuotrauką, man ji patiko, patikėjau fotogeniškumu, bruožais, nusiunčiau scenarijų, tada mane įtikino jos laiškas, reakcija į scenarijų.

Ieškodamas vaiko, dairiausi ne tik panašaus (į I. Andrejevaitę – IQ past.), bet ir pažįstamo, todėl buvo pasirinkta jau kartą filmuota Mėta Starkutė. Tad vaikui nebuvo jokios atrankos. Rezultatas rodo, kad jo ir nereikėjo. Jos tiek vizualiai, tiek charakteriu panašios. Į interviu netyčia ateina vienodos spalvos suknelėmis. Tai yra chemija, kurią belieka skanauti.

– Filmo masinėse scenose vaidino daug savanorių, taip pat nemažai žinomų žmonių. Kaip pavyko juos pritraukti?

– Jeigu idėja nevežtų, niekas neprisijungtų. Šiurpas ėjo, kai Kaune savanoriai žingsniavo ir skandavo: „Lietuva bus laisva.“ Jie atėjo iš idėjos, skandavo iš idėjos ir skelbė idėją, kurią mes užfiksavome, kurią nešame.

Lygiai taip pat atsitiko, kai Vilniuje kvietėme ir filmavome šviesuolius. Mano asistentai apie šią idėją papasakojo kunigui Robertui Grigui, jis sako: „Taip, ateisiu.“ Pasakoja Edmundui Jakilaičiui, jis prižada ateiti. Šaltenis vienas, Šaltenis kitas (rašytojas Saulius Šaltenis ir dailininkas Arvydas Šaltenis – IQ past.), amžiną atilsį Leonidas Donskis, operatorius Jonas Gricius – inteligentija, kurios labai norėjau kadre, jie atėjo iš idėjos, jiems patiko, ką mes darome ir kodėl tai darome.

Filmo Emilija iš Laisvės alėjospremjera kino teatruose nuo vasario 16 d.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų