-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Matyt, mes būsime priversti skelbti ir ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų surasti papildomi finansavimo šaltiniai“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.
Jo teigimu, grėsmė kalnui yra didžiulė, todėl numatoma parengti kompleksinę strategiją.
Anot premjero, papildomą finansavimą planuojama skirti dar šiemet. Praėjusią savaitę S.Skvernelis sakė, kad reikiama suma galėtų būti iki 5 mln. eurų, bet tikslesnius skaičius tikimasi įvardinti parengus investicinį projektą.
Finansavimas, kuris numatytas papildomai, dar priklausys ir nuo Geologijos tarnybos kartu su kolegomis iš Lenkijos, kokie bus pasiūlyti sprendimai.
„Taip, tai yra planuojama daryti dar šiemet. Tie darbai, kurie numatyti kalbant apie židinius, kurie jau pajudėję – tai yra šių metų darbai. Finansavimas, kuris numatytas papildomai, dar priklausys ir nuo Geologijos tarnybos kartu su kolegomis iš Lenkijos, kokie bus pasiūlyti sprendimai. Apie konkrečias sumas kalbėsime, kai bus projektiniai dokumentai“, – sakė jis.
Pasak S.Skvernelio, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų skirti pinigus iš specialaus fondo.
Šiuo metu jau yra prasidėję tvarkymo darbai kalno šiaurės vakariniame šlaite, kur užfiksuotos didžiausios nuošliaužos – juos už 2 mln. 860 tūkst. eurų atlieka bendrovė „Rekreacinė statyba“. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į grėsmę pietrytiniam šlaitui, ant kurio stovi Aukštutinės pilies liekanos, sienoje matyti nesenas įtrūkimas.
Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žadėjo pateikti ir pristatyti viešai per tris savaites.
Vyriausybė nurodo, kad atlikti neinvazinius geofizikinius tyrimus ir pateikti išvadas Lietuvos ir Lenkijos geologijos tarnybų atstovai turėtų iki liepos 26 dienos.
Galutinį sprendimą turi priimti Vilniaus savivaldybė – į ją ketinama kreiptis šią ar kitą savaitę.
Pažymima, kad iki liepos 24-osios bus inicijuotas kreipimasis dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus kyla grėsmė prarasti nekilnojamąją vertybę. Kaip žurnalistams teigė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, galutinį sprendimą turi priimti Vilniaus savivaldybė – į ją ketinama kreiptis šią ar kitą savaitę.
R.Augustinavičius sako, kad suderinti kalno lankymą ir ekstremalią situaciją „yra mažai tikėtina“.
„Turime įvertinti situaciją, kur yra tikrasis pavojus (…). Iš esmės matome, kad vakarinio bokšto padėtis yra gana stabili, tai, tarkime, galime nukreipti lankytojų srautus į vakarinį bokštą, bet į pietinę dalį apriboti patekimą. Tai yra pakankamai nesudėtinga“, – paaiškino viceministras.
Ekstremali situacija skelbiama norint ne gąsdinti, o skubiai skirti lėšų.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad ekstremali situacija skelbiama norint ne gąsdinti, o skubiai skirti lėšų. Anot jo, eskpertai konstatuoja, kad didžiausios problemos yra ne dėl paviršinio grunto erozijos, o giluminiuose kalno sluoksniuose, kai kur netgi pasikeitė šaltinių tekėjimo kryptys.
„Tokiu atveju tikrai reikia ruoštis, ruoštis suvaldymui. Ekstremali situacija – ne gąsdinimas, o instrumentas per trumpą laiką konsoliduoti pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus“, – sakė jis.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime taip pat patvirtino, jog iki rugsėjo 1 d. turėtų būti parengtas Gedimino kalno pietrytinio šlaito neatidėliotinų darbų kalendorinį planas, siekiant tinkamai pasirengti 2017–2018 metų žiemos bei pavasario sezonui. Laikinas priemones, kurios leistų apsaugoti nuo griūties Gedimino kalno pietryčių šlaitą bei čia esančias Aukštutinės pilies liekanas, ketinama parengti iki spalio 16-osios.
Šiaurės vakarinį šlaitą, kuriame darbai jau pradėti, ketinama baigti galutinai sutvirtinti iki kitų metų pabaigos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
